Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-02-23 · Civilinė byla Nr. e2S-182-425/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
e2S-182-425/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
RUAB „Butautų dvaro bravoras“
Atsakovas
UAB „Taruškų alaus bravoras“
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-182-425/2017

teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02035-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1; (S) 3.3.2.4; 3.3.2.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau - RUAB) „Butautų dvaro bravoras“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9517-589/2016 pagal ieškovės RUAB „Butautų dvaro bravoras“ ieškinį atsakovei UAB „Taruškų alaus bravoras“ dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos ir klaidinančios reklamos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė RUAB „Butautų dvaro bravoras“ pareikšto ieškinio užtikrinimui prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei bet kokiu būdu naudoti ieškovės juridinio asmens pavadinimą „Butautų dvaro bravoras“ ir teikti į apyvartą alų ir girą, kurių tara paženklinta etiketėmis, kuriose naudojamas ieškovės juridinio asmens pavadinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.

3. Nustatė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje jau buvo svarstomas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-15 nutartimi buvo atmestas.

4. Pažymėjo, jog teikdama patikslintą ieškinį, ieškovė iš esmės jokių naujų aplinkybių nenurodė, todėl įrodymų, leidžiančių neabejotinai daryti išvadą, kad atsakovės veiksmai, tiek abiejų šalių veiksmai, jų kaip juridinių asmenų veikla, pažeidžia kitos šalies teises, nėra. Nurodė, kad nėra paneigta atsakovės teisė naudotis trečiajam asmeniui priklausančiu prekių ženklu.

5. Atsižvelgęs į tai, kokio pobūdžio ginčas kilo tarp šalių, teismas sprendė, jog uždrausti atsakovei tiekti į apyvartą alų ir girą, kai abi šalys yra juridiniai asmenys, siekiantys pelno, būtų neproporcinga laikinoji apsaugos priemonė, kurios taikymas galėtų atnešti ženklius nuostolius atsakovei, o ieškovei suteiktų prioritetą tiekti alų ir girą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė RUAB „Butautų dvaro bravoras“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones iš dalies ir uždrausti atsakovei UAB „Taruškų alaus bravoras“ naudoti ieškovės RUAB „Butautų dvaro bravoras“ juridinio asmens pavadinimą „Butautų dvaro bravoras“.

Atsiliepimas

7. Nurodo, kad ieškinio reikalavimą grindžia ne Prekių ženklų įstatymu, o atsakovė atsiliepimą į ieškinį grindžia teise naudoti prekių ženklus „Butautų dvaro“ ir „Butautų dvaro 1750“, ką pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, palaikė. Pažymi, jog ieškovė siekia, kad atsakovei būtų uždrausta naudoti ne mintus prekių ženklus, o ieškovės juridinio asmens pavadinimą.

8. Teigia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti asmeninius neturtinius ieškovės, kaip savo pavadinimo savininko, interesus, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentėtų asmeninės neturtinės ieškovės teisės. Tvirtina, kad ieškovė dėl atsakovės veiksmų, susijusių su ieškovės pavadinimo tolimesniu naudojimu, toliau praranda savo išskirtinumą rinkoje, bylos nagrinėjimo metu toliau klaidinami ieškovės klientai ir partneriai, toliau klaidinami alaus vartotojai, toliau naudojamasi ieškovės reputacija ir silpninamas jos, kaip alaus daryklos, identitetas rinkoje, tuo tarpu atsakovės padėtis ieškinio atmetimo atveju nepablogėtų ir nepakistų, lyginant su dabar esama.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Taruškų alaus bravoras“ prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

10. Nurodo, kad ieškovė nepaneigė atsakovės teisės naudotis prekių ženklais, taip pat nepateikė jokių naujų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, todėl net ir preliminariai įvertinus ieškovės argumentus, nėra pagrįsta teigti, kad atsakovės veiksmais yra pažeidžiama ieškovės teisė į juridinio asmens pavadinimą.

11. Teigia, jog ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė niekaip nesusijusi su ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis. Pažymi, kad ieškovė nenurodė nei kokia konkreti ir reali žala dėl netaikomų laikinųjų apsaugos priemonių jai gali kilti, nei nepateikė šias ar panašias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios, dar neišnagrinėjus ginčo iš esmės, reikštų ieškinio reikalavimo patenkinimą dar iki procesinio sprendimo priėmimo.

13. Nagrinėdamas RUAB „Butautų dvaro bravoras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo, pagal prašyme nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą.

14. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė pareiškė ieškinį, kurį vėliau patikslino, be kita ko, prašydama uždrausti atsakovei UAB „Taruškų alaus bravoras“ naudoti ieškovės juridinio asmens pavadinimą Facebook paskyroje ir ant atsakovės gaminamo alaus ir giros etikečių. Ieškinio užtikrinimui prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, uždrausti atsakovei bet kokiu būdu naudoti ieškovės juridinio asmens pavadinimą ir teikti į apyvartą alų ir girą, kurių tara paženklinta etiketėmis, kuriose naudojamas ieškovės juridinio asmens pavadinimas. Tiek iš patikslinto ieškinio, tiek iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad ieškovė siekia vieno tikslo – uždrausti atsakovei naudoti ieškovės juridinio asmens pavadinimą.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra iš esmės tapatus vienam iš jos patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl neatitinka CPK 144 straipsnio paskirties, nes juo nebus užtikrintas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, o iš esmės avansu išspręstas vienas iš ieškinio reikalavimų. Darytina išvada, jog nors ir pirmosios instancijos teismas skirtingais motyvais motyvavo skundžiamą nutartį, priimtas sprendimas netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstas ir teisėtas, dėl ko naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 185 str.).

16. Kiti apeliantės nurodyti teiginiai sprendžiamam klausimui nėra esminiai ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

teisėjas Laimantas Misiūnas