- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-06
- Bylos Nr.
- eAN2-3-531/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Advokatai
- Gitana Gudaitė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. M. atstovės advokatės Gitanos Gudaitės apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. M. 2024 m. rugpjūčio 19 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 175 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams. Jis nubaustas už tai, kad 2024 m. birželio 16 d., 17 val. 13 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį per sankryžą, pažymėtą kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ ir per pėsčiųjų perėją, pažymėtą kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“, t. y. ten, kur draudžiama lenkti. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.1 ir 140.4 punktus. Nesutikdamas su šiuo nutarimu G. M. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams.
2. 2024 m. lapkričio 7 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai priėmė nutartį, kuria G. M. skundą atmetė ir paliko galioti 2024 m. rugpjūčio 19 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. G. M. atstovė advokatė G. Gudaitė pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2024 m. lapkričio 7 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2024 m. rugpjūčio 19 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą.
3.1. Atkreipia dėmesį, jog G. M. bylos apylinkės teisme nagrinėjimo metu nurodė, kad lenkimo manevras buvo pradėtas nenusižengiant KET, imantis visų atsargumo, atidumo ir atsakingo vairavimo priemonių, įsitikinus, kad manevras yra saugus. Šių aplinkybių neginčijo ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė. Jos nėra užfiksuotos ir vaizdo įraše. Iš viso jos teisme nebuvo nagrinėtos. Tad teismo argumentas, kad jo teiginiai apie visas faktines aplinkybes neatitinka vaizdo-garso kamera užfiksuotoms faktinėms aplinkybėms, yra nepagrįstas.
3.2. Nutartyje teismas nurodo, kad vaizdo įraše 17:13:55 aiškiai matyti, kad lenkimo metu G. M. vairuojamam automobiliui susilyginus su lenkiamu policijos automobiliu, abiejų automobilių priekyje aiškiai matyti kelio ženklas „Pagrindinis kelias“. Tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad 17:13:55 kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ dar nesimato. Kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ išlenda iš už medžio ir aiškiai pasimato tik 17:13:56. Tuo metu aiškiai matyti, kad G. M. automobilis jau visu korpusu lenkia policijos automobilį ir grįžinėja į savo eismo juostą. Pažymi, kad į bylą pateiktos nuotraukos aiškiai patvirtina aplinkybę, kad kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ yra užstotas medžiais ir nėra matomas iki pat priartėjimo prie sankryžos. Šiuo atveju kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ matomumas visiškai neatitinka nustatytų reikalavimų. Kas reiškia, kad jis iš esmės yra nematomas ir nėra įrengtas tinkamai, kad galėtų būti taikomas eismo reguliavimui, ypatingai šioje situacijoje. Lenkimas sankryžoje pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, lenkimas yra leistinas. Tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Teismo išvada pagrįsta vieninteliu argumentu, kad priartėjus prie sankryžos kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ pasimato. Tačiau byloje pateiktas vaizdo įrašas tik rodo, jog G. M. lenkimo manevrą užbaigė ženklo „Pagrindinis kelias“ galiojimo zonoje, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, jog buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
3.3. Teismas nurodo, kad G. M. automobilis viduriu kelio kirto sankryžą ir šiek tiek pristabdęs taip pat viduriu kelio, neužbaigęs lenkimo manevro, pervažiuoja pėsčiųjų perėją, lenkimo manevrą baigia už pėsčiųjų perėjos (vaizdo įrašas 2024:06:16 17:14:01). Tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad lenkimo manevras yra baigtas 17:13:58, t. y. prieš greičio mažinimo kalniuką ir pėsčiųjų perėją. Jau nuo to momento jo automobilio judėjimo kryptis buvo išilgai kelio ir tokia kryptis išliko ir toliau. Jokios būtinybės užimti kaip galimą dešiniausią padėtį eismo juostoje judėjimo metu nebuvo. Teismo teiginys, jog G. M. automobilis juda kelio viduriu yra nepagrįstas, kadangi vaizdo įraše tiksliai nesimato vidurio linijos nei prieš pėsčiųjų perėją, nei pačioje pėsčiųjų perėjoje. Toje vietoje gatvė yra plati, ką bylos nagrinėjimo metu pažymėjo ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė, todėl vien tik iš šoninio projekcinio vaizdo pasakyti, kur yra kelio vidurys, yra neįmanoma. Pateiktose situaciją rekonstruojančiose nuotraukose aiškiai matyti, kad jo automobilis pėsčiųjų perėjoje yra dešinėje kelio pusėje, savo eismo juostoje ir nesudaro jokios kliūties priešpriešiniam eismui. Teismas visiškai nevertino aplinkybės ir nepasisakė dėl to, ar policijos automobilyje darytas vaizdo įrašas atspindi objektyvią situaciją, kadangi vaizdas yra fiksuojamas ne tiesia linija, o iš kampinės pusės. Vaizdas buvo nufilmuotas ne nuo kelio vidurio linijos, o iš dešine eismo juosta judančio policijos automobilio vidurio. Dėl tokio vaizdo įrašo kampo, nesimatant kelio vidurio linijos, vaizdas skiriasi nuo vaizdo jį fiksuojant tiesia linija.
3.4. Teismas nutartį priėmė vadovaudamasis tik byloje esančiu vaizdo įrašu, tačiau jis dėl jo filmavimo kampo nėra objektyvus ir informatyvus. Neužfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas kelio ženklų ir ženklinimo atžvilgiu, vaizdo įraše nėra užfiksuoti jokie atstumai, neįmanoma sugretinti lenkimo pradžios manevro ir kelio ženklo, esančio dešinėje kelio pusėje. Nesant atskaitos taško ir jokių atliktų matavimų, negalima teigti, kad G. M. matė kelio ženklą ir sąmoningai atliko lenkimo manevrą sankryžoje bei lenkimą pabaigė pėsčiųjų perėjoje, o ne prieš ją.
3.5. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriamos aplinkybės, ar G. M. turėjo galimybę saugiai sugrįžti į savo juostą nebaigęs lenkimo manevro, ar jis nebūtų sukėlęs avarinės situacijos. Pažymi, kad kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ pasimatė likus ne daugiau kaip 20 metrų atstumui iki ženklo (kas yra gerokai mažiau nustatyta nei 120 metrų riba važiuojant 50 km/val. greičiu). Net maksimalus avarinio stabdymo kelias važiuojant 50 km/val. greičiu yra mažiausiai 25 metrai. Taigi bandant stabdyti automobilį ir nutraukti lenkimo manevrą to nebūtų buvę įmanoma padaryti – automobilis net ir stabdant maksimaliai vis tiek įvažiuotų į sankryžą. Tuo tarpu kelio ženklas kairėje pusėje „Pėsčiųjų perėja“ ir pėsčiųjų perėja su greičio mažinimo kalneliu buvo matoma, matėsi tiek kelio atkarpa ties pėsčiųjų perėja, tiek aplinka ties pėsčiųjų perėjos prieigomis – nei pėsčiųjų perėjoje, nei artimiausioje pėsčiųjų perėjos prieigoje ant šaligatvio (mažiausiai 20 metrų atstumu) nebuvo jokių pėsčiųjų. Važiuodamas automobiliu G. M. aiškiai ir teisingai kontroliavo situaciją, aiškiai matė, kad tolumoje matoma pėsčiųjų perėja su greičio mažinimo kalneliu buvo saugiu atstumu, leidžiančiu jam saugiai užbaigti lenkimo manevrą prieš pėsčiųjų perėją, kas ir buvo padaryta.
Atsiliepimas
4. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į G. M. atstovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.
4.1. Mano, kad skundžiama nutartis ir tuo pačiu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas, yra priimti teisėtai ir pagrįstai, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo ir garso įrašais ir kita medžiaga.
4.2. Nesutinka su skundo argumentais, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad 17:13:55 kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ dar nesimato. Nurodytu laiku akivaizdžiai matyti, kad policijos pareigūnų vairuojamas tarnybinis automobilis ir lenkimo manevrą atliekančio vairuotojo automobilio priekinė dalis yra susigretinusi, ir jau yra matomas kelio ženklas „Pagrindinis kelias“, o G. M. būnant priešingoje eismo juostoje, šis kelio ženklas buvo matomas dar aiškiau.
4.3. Pabrėžia, kad apie tai, jog priekyje bus sankryža bei draudžiama lenkti transporto priemones įvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, vairuotoją informuoja ir kelių horizontalusis ženklinimas. Iš vaizdo įrašo bei G. M. pateiktų nuotraukų matyti, kad kelias yra ženklinamas artėjimo linija (KET 3 priedo 1 skyriaus 1.6 punktas), kuri įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. KET 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, todėl G. M., išmanydamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėdamas KET ir jų laikydamasis, turėjo suvokti, jog priartėjęs prie artėjimo linijos, sekančiai lenkimo manevro atlikti negalės, nes tai yra draudžiama.
4.4. Teigia, jog vaizdo įrašas yra objektyvus ir informatyvus, ypač kelio vingyje, kai vaizdas krypsta į dešinę pusę ir jis yra tolygus tiesiajai, o nuo lenkimo momento pradžios vaizdo įrašas fiksuotas tiesia linija ir apimantis nemažą dalį vaizdo kraštuose. Vaizdo įraše tiksliai fiksuotas abiejų automobilių susigretinimas važiuojamojoje kelio dalyje ir matomas kelio ženklas, bei tikslus lenkimo užbaigimo manevras grįžtant į savo eismo juostą, todėl mano, kad šioje byloje matavimai yra netikslingi.
4.5. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad G. M., atlikdamas lenkimo manevrą per sankryžą ir pėsčiųjų perėją važiuoja priešpriešinėje eismo juostoje (vaizdo įrašas nuo 17:13:58 iki 17:13:59), bei atsižvelgiant į nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos „Zebras“ žymėjimą ir transporto priemonės buvimą joje išsidėstymą, konstatuotina, kad lenkimo manevrą atliko pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu ,,Pagrindinis kelias“ ir pėsčiųjų perėjoje.
4.6. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, turėdamas vairavimo patirtį, G. M. privalėjo pastebėti tiek minėtus kelio ženklus, tiek kelio horizontalųjį žymėjimą ir prieš pradėdamas lenkimo manevrą tai įvertinti bei nepažeisti KET.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Nagrinėjamu atveju G. M. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.
8. KET įtvirtinta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“ (140.1 punktas); pėsčiųjų perėjose (140.4 punktas).
9. Pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su G. M. pripažinimu kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Ginčijama teismo atlikta byloje esančio vaizdo įrašo analizė. Teigiama, kad lenkimo manevras buvo pradėtas nenusižengiant KET, imantis visų atsargumo, atidumo ir atsakingo vairavimo priemonių, įsitikinus, kad manevras yra saugus. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamoje situacijoje kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ yra užstotas medžiais ir nėra matomas iki priartėjimo prie sankryžos. Jis pasimatė likus ne daugiau kaip 20 metrų atstumui iki ženklo. Taigi bandant stabdyti automobilį ir nutraukti lenkimo manevrą to nebūtų buvę įmanoma padaryti – automobilis net ir stabdant maksimaliai vis tiek įvažiuotų į sankryžą. Nurodoma, jog važiuodamas automobiliu G. M. aiškiai ir teisingai kontroliavo situaciją, aiškiai matė, kad tolumoje matoma pėsčiųjų perėja su greičio mažinimo kalneliu buvo saugiu atstumu, leidžiančiu jam saugiai užbaigti lenkimo manevrą prieš pėsčiųjų perėją, kas ir buvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
10. Teismui pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip G. M. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkia pareigūnų tarnybinį automobilį. Matyti, kad jo vairuojamai transporto priemonei, susilyginus su lenkiamu automobiliu, priekyje, dešinėje pusėje, iš už medžių, pasimato kelio ženklas „Pagrindinis kelias“, tačiau, nepaisant to, G. M. pradėto lenkimo manevro nenutraukia, jį tęsia toliau. Iš karto už ženklo, yra pėsčiųjų perėja su greičio mažinimo kalniuku. G. M. ją pervažiuoja dar neužbaigęs lenkimo manevro, jį baigia tik už jos.
11. Esant šioms aplinkybėms, matyti, kad G. M. veiksmuose yra visi ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymiai, t. y. jis vairuodamas automobilį, per sankryžą, pažymėtą kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ ir per pėsčiųjų perėją pažymėtą kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“, lenkė kitą, ta pačia kryptimi važiavusią, transporto priemonę, taip pažeisdamas KET 140.1 ir 140.4 punktus. Taigi kaltu dėl šio nusižengimo padarymo buvo pripažintas pagrįstai. Sutiktina, kad iš toliau kelio ženklą „Pagrindinis kelias“ vairuotojams pastebėti yra sudėtinga, kadangi jį užstoja medžiai. Tačiau, kaip užfiksuota aptartame vaizdo įraše, tuo momentu, kuomet G. M. vairuotas automobilis buvo lygiagrečiai su policijos tarnybiniu automobiliu, šis ženklas matėsi aiškiai. Tokiu atveju, G. M. galėjo tiesiog sulėtinti važiavimo greitį, nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą. Nėra priežasčių manyti, kad tokiu būdu, jis būtų sukėlęs avarinę situaciją, kadangi priešpriešoje jokios transporto priemonės nebuvo. Bet to jis nepadarė, elgėsi lengvabūdiškai, tęsė lenkimą dar ir per pėsčiųjų perėją, tokiu būdu šiurkščiai pažeisdamas KET taisykles, už ką šiuo atveju ir turi prisiimti jam kylančias neigiamas pasekmes. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aptartas vaizdo įrašas yra itin informatyvus, jame aiškiai matosi G. M. atliktas manevras, o tuo pačiu ir padarytas pažeidimas. Juo netikėti pagrindo nėra. Be kita ko, tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad pėsčiųjų perėja matosi ganėtinai iš tolimo atstumo, nors kelias ir nėra tiesus. Taigi, G. M., kad ir iš toliau nematydamas kelio ženklo „Pagrindinis kelias“, privalėjo matyti pėsčiųjų perėją ir suvokti, kad lenkimo manevro iki jos nespės užbaigti, kas šiuo atveju ir įvyko. Akivaizdu, jog jis nagrinėjamo situacijoje nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.
12. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Pagal to paties straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, už minėto administracinio nusižengimo padarymą G. M. buvo skirta 175 Eur bauda ir specialiosiose teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – 3 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs G. M. padarytą administracinį nusižengimą, tai, kad nebuvo nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą, konstatuoja, kad jam skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos ir adekvačios jo padarytam administraciniam nusižengimui, švelninti nei vienos iš jų nėra jokio pagrindo.
13. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti nėra priežasčių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
G. M. atstovės advokatės Gitanos Gudaitės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.