- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-589-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00368-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- S. P., N. O.
- Ieškovas
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį atsakovams S. P., N. O., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią S. P. ir tėvo valdžią N. O. jų dukters N. O., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti N. O. nuolatinę globą, skirti jos nuolatine globėja (duomenys neskelbtini), nustatyti N. O. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), priteisti iš S. P. ir N. O. išlaikymą N. O. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur iš kiekvieno jų gaunamų pajamų nuo 2013-07-03 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas nurodė, kad atsakovai girtauja ir smurtauja artimoje aplinkoje, šeima įrašyta į socialinės rizikos auginančių vaikus šeimų apskaitą dėl girtavimo.
Atsiliepimas
Atsakovė S. P. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nori susigrąžinti dukrą, ėmėsi priemonių gydytis nuo alkoholizmo, jai suleista torpeda, alkoholio nevartoja, pradėjo dirbti. Paaiškino, kad dukters negalė dažnai lankyti dėl lėšų trūkumo. Su dukters tėvu negyvena.
Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimais, nes atsakovė S. P. dukrą kūdikių namuose aplankė tik šešis kartus, atvykusi su dukra praleidžia 15-30 min., o atsakovas N. O. dukra visiškai nesidomi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, laikinai apribojo motinos valdžią S. P. dukters N. O. atžvilgiu, neterminuotai apribojo tėvo valdžią N. O. dukters N. O. atžvilgiu, nustatė nuolatinę globą N. O., skyrė N. O. globėju (duomenys neskelbtini), nustatė N. O. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), priteisė iš S. P. išlaikymą N. O. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur gaunamų pajamų nuo 2013-07-03 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iš N. O. išlaikymą N. O. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur gaunamų pajamų nuo 2013-07-03 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teisėmis pavedė valdyti ir tvarkyti globėjui, priteisė iš S. P. ir N. O. po 41,00 Eur žyminio mokesčio ir po 4,91 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas vertino, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovė darė žalą savo nepilnamečio vaiko raidai nepakankamai ja rūpindamasi, ne kartą bausta už alkoholinių gėrimų vartojimą bei neblaivios pasirodymą viešoje vietoje, vaiko nepriežiūrą, tačiau byloje yra duomenų, kad atsakovės S. P. šeimoje atsirado pokyčių, jai suleista torpeda 12 mėnesių laikotarpiui, ji nevartoja alkoholio, negyvena su mergaitės tėvu N. O., su kuriuo nuolat konfliktuodavo, dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį, šešis kartus aplankė dukrą. Atsakovės S. P. teises apribojo laikinai dukters N. O. atžvilgiu, nes byloje yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tėvo atžvilgiu teismas taikė neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė
Atsakovė S. P. pateiktu apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą ir atmesti ieškovo prašymą dėl motinos valdžios apribojimo neterminuotai motinai S. P. dukters N. O. atžvilgiu, N. O. gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. P., panaikinti punktus dėl nustatymo globos N. O., dėl globėjo skyrimo (duomenys neskelbtini), dėl nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo N. O. (duomenys neskelbtini) ir išlaikymo priteisimo iš S. P. N. O. išlaikymui, dėl išlaikymo lėšų tvarkymo uzufrukto teise pavedimo globėjui, kitus sprendimo punktus paliekant nepakeistus.
1. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad paskutiniu laikotarpiu iki teismo metus laiko atsakovė būtų netinkamai prižiūrėjusi dukterį. Teismui pateikti duomenys yra apie atsakovės elgesį 2013 m. ir 2014 metų pradžioje, po to elgesys pasikeitė. Teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė ėmėsi priemonių ir nebevartoja alkoholio, pradėjo dirbti, nebegyvena su dukters N. O. tėvu N. O., kuris darė neigiamą įtaką. Dažnai aplankyti dukters neturi galimybės dėl lėšų stokos, nes kainuoja kelionė į (duomenys neskelbtini). Važiuodama aplankyti dukters visuomet veža jai lauktuvių. Šiuo metu yra registruota darbo biržoje, tikisi susirasti darbą. Sutvarkė savo būstą, jis šildomas, turi vaikiška lovelę dukteriai, vežimėlį, bei kitus reikalingus daiktus.
2. Atsakovės ir dukters ryšiai nėra nutrūkę.
3. Teismas neatsižvelgė į atsakovės finansinę padėtį ir priteisė išlaikymą, kurio atsakovė objektyviai negalės mokėti.
Atsiliepimas
Ieškovas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1. Tai, kad atsakovė nori susigrąžinti dukrą, savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes ji nepateikė duomenų, jog yra pakeitusi gyvenimo būdą. Tai, kad apeliantė po bylos iškėlimo teisme, priėmė medikamentinį gydymą nuo priklausomybės alkoholiui, neįrodo jos pasirengimo tinkamai įgyvendinti motinos valdžią, susigrąžinti dukrą. Motinai, kuri užaugo socialiai nepalankioje aplinkoje ne kartą buvo konstatuota, kad jai trūksta motinystės įgūdžių, buvo rekomenduota lankyti tėvystės įgūdžių užsiėmimus, tačiau atsakovė rekomendacijų nevykdė.
2. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad neturi lėšų dažniau lankyti dukrą globos institucijoje, tačiau nemini, kad jai ne kartą socialinio darbuotojo buvo siūlyta nemokamos transporto paslaugos, kad ši galėtų dažniau aplankyti dukterį, kuriomis ji pasinaudojo tik du kartus. Atsakovė negyvena kartu su dukters tėvu, tačiau bendrauja su prastos reputacijos asmenimis, ne kartą pastebėta mieste su kraujosruvomis ant veido, dažnai įsivelia į konfliktines situacijas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo laikinai S. P. apribota motinos valdžia dukrai bei priteistas išlaikymas, nustatyta nuolatinė bloga ir vaiko gyvenamoji vieta, teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad atsakovai yra N. O., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad N. O. atvykus gyventi į kūdikių namus 2013-07-04, mama aplankė 6 kartus, praleidžia 15-30 min, mergaitė mamos nepažįsta, tėvas visiškai nesidomi mergaitės sveikata bei ugdymu. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-12 įsakymu (5.3)A1-450 S. P. ir N. O. šeima įrašyta į socialinės rizikos auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-03 įsakymu Nr. (5.3)A1-516 N. O. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta (duomenys neskelbtini). Atsakovai ne kartą yra bausti administracine tvarka dėl dukters nepriežiūros. Kaip nurodyta Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus akte, S. P. suleista torpeda 12 mėnesių laikotarpiui, ji nuo 2014-03-24 dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2014-05-26 iki 2014-08-26 buvo įsidarbinusi išbandomam laikotarpiui (duomenys neskelbtini), dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), nuo 2014-09-30 keista sutartis, ji pervesta dirbti (duomenys neskelbtini) pareigoms, nustatytas bandomasis laikotarpis 3 mėn. S. P. gyvena jos mamai skirtame socialiniame vieno kambario bute, namuose nėra patogumų, šalta, tvyro nemalonus kvapas, trūksta švaros. Atsakovai S. P. ir N. O. buvo įpareigoti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, lankyti tėvystės užsiėmimus (duomenys neskelbtini) krizių centre, ieškotis saugaus būsto, lankyti dukrą globos institucijoje, domėtis jos ugdymu, sveikata.
Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).
Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei S. P. laikinai apribojo motinos valdžią dukters N. O. atžvilgiu. Sutiktina su ieškovės teiginiu, jog vien aplinkybė, kad atsakovė nori susigrąžinti dukrą, savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi ji nepateikė duomenų, jog yra pakeitusi gyvenimo būdą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė po bylos iškėlimo teisme priėmė medikamentinį gydymą nuo priklausomybės alkoholiui, kas įrodo jos pastangas keisti savo gyvenimo būdą, tačiau neįrodo, kad šiuo metu ji yra pasirengusi tinkamai auginti savo dukrą. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės veiksmai nėra pakankami, kadangi ji nelanko tėvystės įgūdžių užsiėmimų, kas jai buvo rekomenduota, retai aplanko savo dukrą, nors jai ne kartą socialinio darbuotojo buvo siūlyta nemokamos transporto paslaugos, kuriomis ji pasinaudojo tik du kartus. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovės domėjimasis dukters gerove bei savo elgesio bei gyvensenos būdo keitimas nėra pakankamas.
Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės finansinę padėtį ir priteisė išlaikymą, kurio ji objektyviai negalės mokėti. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovei nurodant, jog ji negalės dukters išlaikymui mokėti 115,85 Eur tik įrodo, kad ji šiuo metu neturi jokių realių galimybių gyventi ir išlaikyti dukrą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovė turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas mažu darbo užmokesčiu ar nedarbu. Byloje nustatyta, kad atsakovė turi galimybes dirbti, ji dirbo keliose darbovietėse, todėl turi dėti maksimalias pastangas rasti pakankamai apmokamą darbą. Teisėjų kolegija vertina, kad iš atsakovės priteistas 115,85 Eur išlaikymas per mėnesį yra pagrįstas ir yra būtinas būtiniems mažamečio vaiko poreikiams tenkinti, todėl ir išlaikymo dalyje nėra pagrindo keisti teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atsakovės S. P. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.