Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-128-405/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-04
Bylos Nr.
1-128-405/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37287-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Nukentėjusysis
R. G.
Kaltinamasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-128-405/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37287-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; (S) 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.2.4; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 4 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Kurilo,nukentėjusiajam R. G.,kaltinamajam M. G.,kaltinamojo gynėjui adv. J. K. (J. K.),teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, neteistas dirbantis UAB „Intersurgical“, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. G. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus: 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 16.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kieme, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 p., numatantį, kad „važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams“, t. y. prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ir partrenkė kiemu ėjusį J. K. G., kuris nuo patirtų sužalojimų 2019 m. rugsėjo 8 d. mirė VšĮ Santaros klinikose, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad buvo atvažiavęs pas tėvus, su kuriais kartu gyveno senelis J. K. G.. Automobilį pastatė kieme. Tėvas paprašė nuvežti pataisyti kompiuterį. Kartu su motina atsisėdo į automobilį. Važiavo atbulas, prieš pajudėdamas pažiūrėjo į veidrodėlius. Pavažiavęs apie porą metrų pajuto, kad kažką pervažiavau. Išlipęs iš automobilio pamatė gulintį savo senelį. Pakvietė tėvą, iškvietė GMP ir ji atvažiavo. Daugiau nieko neprisimena. Senelis gulėjo ligoninėje, mirė nuo komplikacijų. Teisę vairuoti transporto priemones turi ir vairuoja virš 15 metų. Eismo įvykių nebuvo padaręs, buvo tris kartus nubaustas administracine tvarka už greičio viršijimą, bet galiojančių nuobaudų neturi. Su savo tėvu, kuris byloje pripažintas nukentėjusiuoju, susitaikė. Žalą atlygino, padėjo laidotuvėse. Labai gailisi padaręs nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. G., liudytojos T. G. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

N. R. G. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 57-59) paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 16 val. į namo, esančio Tyliojoje g. 25, kuriame gyvena jis su žmona ir kuriame kartu gyveno jo tėvas J. K. G., atvažiavo sūnus M. G.. Savo automobilį „Nisan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo sūnus. Sūnus automobilį paliko stovėti kieme, o pats užėjo į namus. Vėliau jis su motina susitarė važiuoti ir išėjo į kiemą, o jis (nukentėjusysis) liko namuose, todėl eismo įvykio aplinkybės jam nežinomos. Netrukus atbėgo sūnus ir pasakė „senelis po mašina“. Tai išgirdęs, jis išbėgo į kiemą ir pamatė, kad už galinių sūnaus automobilio ratų, link automobilio vidurio, guli jo tėvas. Jis gulėjo skersai automobilio, gal kiek kampu, jo galva buvo labiau į kairę automobilio pusę. Jis pamatė, kad tėvo veidas nubrozdintas. Suėmęs tėvą už pažastų, jį ištraukė iš po automobilio, nes jis nebuvo prispaustas, pasodino, o po to paguldė ant žemės ant šono. Netrukus į kiemą atvyko grietosios pagalbos darbuotojai. Tėvas J. K. G. buvo sąmoningas, sakė, kad gerai jaučiasi ir į ligoninę jam važiuoti nereikia, bet medikai nuvežė jį į ligoninę. Praėjus daugiau nei savaitei po eismo įvykio, 2019 m. rugsėjo 8 d., tėvas mirė Santaros ligoninėje. Šis įvykis yra jų šeimos nelaimė ir tragedija. Jo tėvas link namo vartų neidavo, tik eidavo į garažą ar ant suoliuko parūkyti, todėl jam nežinoma, kur tėvas ėjo eismo įvykio metu. Sūnui M. G. jokių pretenzijų neturi, sūnus labai išgyvena dėl eismo įvykio, jis pats ir jo vaikai buvo vieninteliai tėvui J. K. G. artimi žmonės.

Ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 74-76) apklausiama kaip liudytoja T. G. parodė, kad ji su vyru gyvena (duomenys neskelbtini) . Kartu su jais gyveno vyro tėvas J. K. G.. Vyro tėvas buvo ligotas, neprigirdėjo, labai sunkiai vaikščiodavo ir išeidavo tik prie namo parūkyti, po kiemą nevaikščiodavo, iš kiemo teritorijos neišeidavo, nes jam būdavo silpna ir sunku vaikščioti. Sūnus M. G. gyvena atskirai. 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 16 val. sūnus savo automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas juos. Sūnus įvažiavo į kiemą priekine automobilio dalimi ir sustojo jų namo kieme arti tvoros. Sūnus pabuvo pas juos namuose, apie 16.30 val. ji su sūnumi išėjo iš namų, nes sūnus turėjo ją pavežti į kompiuterių taisyklą. Sūnus atsisėdo į savo automobilio vairuotojo vietą, o ji – priekinėje keleivio vietoje. Atsisėdę į automobilį, jie dar 2-3 min. pasėdėjo, nes ji sūnui paaiškino, kur ją nuvežti. Po to sūnus užvedė automobilio variklį ir labai lėtai pradėjo riedėti atbulas link išvažiavimo iš kiemo. Pavažiavus gal apie 0,5-1 m, išgirdo negarsų trinktelėjimą. Ji pagalvojo, kad galbūt sūnus blogai pritvirtino bagažinę ant automobilio stogo. Po šio garso sūnus iš karto sustabdė automobilį, išlipo ir, nuėjęs link automobilio galinės dalies, ėmė garsiai šaukti „tėvai dieduką partrenkiau“ ir nubėgęs pakvietė R. G.. Tuomet ir ji išlipo iš automobilio ir pamatė ties galiniais automobilio ratais, link automobilio vidurio, gulintį vyro tėvą J. K. G.. Ji suprato, kad jį pervažiavo galiniais automobilio ratais. Iš namo išbėgęs jos sutuoktinis ištraukė iš po automobilio savo tėvą. J. K. G. buvo sąmoningas, norėjo sėstis, keltis, bet jam liepė gulėti. Sūnus iš karto paskambinęs pranešė apie įvykį, iškvietė GMP. Medicinos darbuotojai sužalotą J. K. G. išgabeno į ligoninę, kur jis 2019 m. rugsėjo 8 d. mirė. Kaip ir kur ėjo J. K. G., ji nematė, nes įprastai jis toje vietoje kieme nevaikščiojo, pabūdavo tik prie pat namo, o link tvoros neidavo. Taip pat nematė, kuria automobilio dalimi sūnus, važiuodamas atbuline eiga, kliudė savo senelį J. K. G..

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (b. l. 15-17) nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. 16.40 val. gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjas automobiliu „Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė savo senelį.

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 18-20) esančių duomenų nustatyta, kad įvykio vieta – namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kiemas. Protokolo priede – fotolentelėje – užfiksuota įvykio vieta, joje buvusi transporto priemonė. Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 21) užfiksuota automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta po eismo įvykio.

Iš VĮ „Regitra“ esančių duomenų (b. l. 38) nustatyta, kad automobilio „Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas – M. G..

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. M 1002/2019(01) (b. l. 50-55) nustatyta, kad J. K. G. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugybiniais nubrozdinimais ir kraujosruvomis kūne, krūtinkaulio lūžiu, abipusiais šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimu, kurie komplikavosi kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, abipusiu skiltiniu plaučių uždegimu, sepsiu, kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Specialistas, pagal gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 19-30453 esančius duomenis nustatė, kad J. K. G. mirė VUL SK 2019 m. rugsėjo 7 d. 7.35 val. Specialistas J. K. G. lavone nustatė sužalojimus: daugybines kraujosruvas ir nubrozdinimus kūne, šonkaulių lūžius, krūtinkaulio lūžį, padarytus sąlyčio su kietu buku daiktu ar daiktais iki hospitalizacijos, tikėtina, aplinkybėse nurodyto autoįvykio metu, kurie, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 p., kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Žaizda kaklo priekiniame paviršiuje - tracheostominė anga, injekcinės žaizdos kakle, rankose, kraujosruvos rankose, remiantis jų lokalizacija kūne ir makromorfologiniu vaizdu, labiausiai tikėtina, padaryti hospitalizacijos metu atliekant medicinines manipuliacijas ir kaip sužalojimai nevertinami. Labiausiai tikėtina, kad pirmas smūgis pėsčiajam J. K. G. buvo iš nugarinės pusės į dešinės šlaunies vidurino trečdalio užpakalinį-šoninį paviršių. Labiausiai tikėtina, kad pėsčiasis J. K. G. pirminio kontakto su automobiliu metu buvo vertikalioje padėtyje.

Kaltinamojo M. G. kaltė padarius nusikaltimą visiškai įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 16.40 val. vairuodamas automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas pažeidė KET 114 p. – prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ir partrenkė kiemu ėjusį J. K. G., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d., sudėtis.

Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Gautas nukentėjusiojo ir kaltinamojo prašymas bylą nutraukti, kadangi jie susitaikė, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų dėl įvykio neturi.

Teismo posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad su sūnumi susitaikė, prašė bylą nutraukti, taip pat prašė neskirti sūnui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes jis vienintelis turi teisę vairuoti, padeda jiems (tėvams), taip pat turi 1,5 m. dukrą, kurią taip pat reikia nuvežti pas medikus.

Byloje nustatytos įstatyme numatytos kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius sąlygos – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusiajam žala atlyginta, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi jį padaręs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, toje pačioje darbovietėje dirba nuo 2007 m. ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina pusantrų metų vaiką, todėl vertinama, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir dėl to yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Baudžiamoji byla nutraukiama.

LR BK 67 str. 2 d. nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (2K-50-788/2018). Kaip minėta, M. G. padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, M. G., kieme automobiliu važiuodamas atbulai link vartų, nenumatė, kad namo kieme prie vartų gali būti žmogus, nes tėvas buvo likęs namuose, motina važiavo kartu su juo, o senelis J. K. G. paprastai būdavo kieme tik prie pat namo, be to, žuvusysis J. M. G. buvo ligotas, turėjo problemų dėl klausos, ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, taip pat, kaip minėta, atsižvelgiant į M. G. asmenybę, į tai, kad jis automobilį vairavo blaivus ir pats apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu, padaryta veika vertinama kaip atsitiktinė, o ne nulemta ankstesnio M. G. elgesio. M. G. eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, tačiau, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad eismo įvykio metu žuvo M. G. artimas žmogus – senelis, su kuriuo jis bendravo ir kuriam padėdavo, manoma, kad, palikus M. G. teisę vairuoti transporto priemones, tuo nebus keliamas visuomenei pavojus. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus, o ne tyčinis nusikaltimas, į M. G. asmenybę, į byloje nustatytas aplinkybes, manoma, kad pats įvykis ir baudžiamasis procesas M. G. turėjo pakankamą poveikį ir dėl to baudžiamojo poveikio priemonių taikymas nėra būtinas.

Nukentėjusysis R. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį ERGO Insurance SE dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje gautas nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo susitarimas dėl žalos atlyginimo, teisiamajame posėdyje nukentėjusysis civilinio ieškinio nepalaikė, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 303-307 str., BK 38, 67 str.,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nutraukti procesą dėl R. G. civilinio ieškinio ERGO Insurance SE dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė