- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-1017-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06333-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- K. E.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui K. E., tretiesiems asmenims A. V. (buvusi pavardė E.), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-293-199/2014, iš dalies patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinį ir nusprendė: leisti atsakovui K. E. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžiančius dokumentus statiniui įteisinti; atsakovui neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą trijų mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto įteisinimo, įpareigoti atsakovą K. E. per vieną mėnesį nuo šio termino pasibaigimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti stoginę (kurios ilgis – apie 6,7 m, plotis – apie 5,35 m aukštis – apie 2,4 m), pastatytą tarp gyvenamojo namo, plane pažymėto lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti Inspekcijai nugriauti stoginę (kurios ilgis – apie 6,7 m, plotis – apie 5,35 m, aukštis – apie 2,4 m), pastatytą tarp gyvenamojo namo, plane pažymėto lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo K. E. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo K. E. apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą, jo vykdymą atidėjo vieneriems metams.2017 m. gruodžio 22 d. teisme gautas atsakovo K. E. prašymas sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-199/2014 vykdymą iki bus priimtas ir įvykdytas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1692-435/2017 dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimu K. E. ir A. E. (dabar V.) santuokos nutraukimo byloje gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), padalijo po ½ kiekvienam. Teismas nepripažino, kad žemės sklypas, kuriame stovi gyvenamasis namas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. K. E. paruošė namo paprastojo remonto pertvarkant į dvibutį projektą, kitus reikalingus dokumentus ir pasiūlė A. V. pasidalinti. Ji nesutiko. Tada K. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, servituto nustatymo. Šioje byloje teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis A. V. įpareigota iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti K. E. naudotis prieš namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, taip pat nutartyje nurodytomis rūsio bei pirmojo aukšto patalpomis, jam jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius ir jam patikėtus daiktus. A. V. šios teismo nutarties nevykdo. Nuo 2017 m. liepos 24 d. neįleidžia jo į namus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2018 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovo K. E. prašymą sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-199/2014 vykdymą atmetė.Teismas nurodė, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-293-199/2014 įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 22 d., K. E. atidėtas vienerių metų sprendimo vykdymo terminas baigėsi 2017 m. gruodžio 22 d. K. E. nurodo, kad jis neturi realių galimybių įvykdyti teismo sprendimo, nes A. V. neįleidžia jo į namus. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad K. E. įteisinti statinių neturi galimybės, nes A. V., kuriai nuosavybės teise priklauso sklypas, neduoda sutikimo. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad vienintelis būdas įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti stoginę. Teismas sprendė, jog K. E. pateikti vaizdo ir garso įrašai, nepatvirtina būtinybės sustabdyti teismo sprendimo vykdymą: pateikti vaizdo įrašai, nepatvirtina, jog K. E. ėmėsi veiksmų, įgyvendinti teismo sprendimą. Prašyme nurodyti motyvai, kad A. V. nevykdo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties neturi teisinės reikšmės sprendžiant sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-199/2014 vykdymo sustabdymo kausimą, nes tai kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-135-273/2018 nutarė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo K. E. ieškinio reikalavimai dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei žemės sklypo servituto nustatymo ir bylą šių reikalavimų dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo vertinimu, minėtoje byloje nebus sprendžiami klausimai susiję su nelegalios statybos padarinių pašalinimu. Be to, atsakovui nepateikus į bylą įrodymų, kad teismui išsprendus nekilnojamojo turto atidalijimo bei servituto nustatymo klausimą, jam neliks kliūčių pačiam įvykdyti teismo sprendimą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo dėl K. E. nurodytų aplinkybių sustabdyti sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-293-199/2014.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde atsakovas K. E. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-199/2014 vykdymą iki bus priimtas ir įvykdytas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1692-435/2017 dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nevertino esminių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Su prašymu teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog K. E. šiuo metu neturi nei fizinių, nei teorinių galimybių įvykdyti minėtą teismo sprendimą, atlikti stoginės demontavimo darbus, kadangi jis nepatenka į sklypą, kuriame yra jam priklausantis nekilnojamasis turtas, buvo visi jo įrankiai, kiti daiktai. Pateikti dokumentai ir kiti įrodymai suponuoja išvadą, kad K. E. į namus bus neįleidžiamas tol, kol įsitesėjusiu teismo sprendimu nebus atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatytas servitutas, todėl teismo sprendimas atmesti atsakovo prašymą sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymą iki bus priimtas ir įvykdytas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1692-435/2017 dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo, prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei logikos dėsniams.
8.2. Sustabdžius Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymą, nebus pažeisti nei vienos iš bylos šalies teisėti interesai. Nei ieškovei, nei Nacionalinei žemės tarnybai minėta stoginė niekaip netrukdo, tai tik formalumas, o suinteresuotas asmuo A. V., kuriai vienintelei minėta stoginė galėtų trukdyti, atsiliepimo į prašymą stabdyti sprendimo vykdymą nepateikė ir iš esmės byla nesidomi. Tuo tarpu K. E. skundžiama nutartis sukelia labai dideles neigiamas pasekmes, nes jis neturi jokių objektyvių galimybių patekti į stoginę ir ją demontuoti. Be to, jis turi teisę išnaudoti visas galimybes įteisinti statinį. Bendrasavininkės nusiteikimas neduoti leidimo įteisinimui, nėra absoliutus ir negali būti teisiškai reikšmingas, nes teismas gali leisti įteisinti statinį ir be bendrasavininkės sutikimo. Teisėtos atsakovo galimybės įteisinti statinį arba įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą atsiras tik teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1692-435/2017 ir jį įvykdžius.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimų ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas atsakovui sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams, todėl atsakovas turėjo pakankamai laiko imtis visų priemonių teismo sprendimo įvykdymui, tačiau to nepadarė, nei žemės sklypo savininko, nei NŽT rašytinių sutikimų stoginės statybai jam gauti nepavyko. Teismo sprendimas įsiteisėjęs ir jis turi būti vykdomas, o sustabdyti jo vykdymą nėra jokio teisinio pagrindo.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta sustabdyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, kuriame numatyta, kad įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, t. y. žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančios stoginės nugriovimo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas ir terminai. Atsakovas K. E., kreipdamasis į teismą, siekia pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nurodytą neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą ir sustabdyti šio teismo sprendimo, įpareigojančio nugriauti stoginę, vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK 284 straipsnis suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau minėtas straipsnis nenumato galimybės teismo sprendimo vykdymą sustabdyti. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi panašius klausimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovo prašymui sustabdyti teismo sprendimo vykdymą taikytinas ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnis), bet laikinųjų apsaugos priemonių institutas (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis), kuris, be kita ko, numato vykdymo proceso sustabdymo galimybę (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu leido atsakovui K. E. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžiančius dokumentus statiniui įteisinti; atsakovui neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą trijų mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto įteisinimo, įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo šio termino pasibaigimo dienos savo lėšomis nugriauti stoginę, pastatytą tarp gyvenamojo namo ir (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leido Inspekcijai nugriauti stoginę ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą, šio sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams.Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nustatyta, jog 2012 m. vasario 28 d. savavališkos statybos aktas ir tos pačios dienos reikalavimas pašalinti jos padarinius atsakovui buvo surašytas už tai, kad jis, nesudėtingą statinį – stoginę, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), arčiau nei teisės aktais nustatytu atstumu iki gretimo žemės sklypo ribos pastatė be statybą leidžiančių dokumentų, t. y. neturint žemės sklypo, kuriame yra savavališkai pastatyta stoginė, savininkės A. V. (buvusi pavardė E.) bei gretimo žemės sklypo savininko/patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinių sutikimų. Atsakovas iki šiol teisės aktų nustatyta tvarka nėra parengęs projektinės dokumentacijos ir jam nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas šios stoginės statybai. Būtinybę sustabdyti teismo sprendimo įvykdymą atsakovas grindė aplinkybe, kad A. V. neįleidžia jo į namus, todėl atsakovo nuomone, galimybė įteisinti statinį arba įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-293-199/2014 atsiras tik teismui priėmus sprendimą kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1692-435/2017 dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo bei jį įvykdžius. Apeliacinės instancijos vertinimu, vien tik atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jis negali patekti į žemės sklypą, kuriame yra savavališkai pastatyta stoginė, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti prašomo teismo sprendimo vykdymą, nes turi būti konstatuotos ir kitos svarbios aplinkybės, įrodančios, kad ši padėtis gali keistis ir atsakovas turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą ateityje. Pažymėtina, jog kai teismo sprendimas įsigalioja ir sueina visi sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti atsakovo padaryto pažeidimo pašalinimo terminai, pradedamas vykdymo procesas, todėl, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės, kaip kad šiuo atveju atsakovas prašo sustabdyti teismo sprendimo vykdymą iš esmės neapibrėžtam laikotarpiui, ypač kai šios bylos sprendimas yra susijęs su veiksmais, kuriuos teismas atsakovą įpareigojo atlikti, susijusius su savavališkos statybos padarinių pašalinimu, ir kai sprendime yra nurodyti šio sprendimo neįvykdymo padariniai. Pažymėtina, jog byla dėl atsakovo K. E. savavališkai pastatytos stoginės nugriovimo teisme nagrinėjama nuo 2013 metų. Teismo sprendimas šioje civilinėje byloje įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 22 d., atsakovui atidėtas vienerių metų šio sprendimo vykdymo terminas baigėsi 2017 m. gruodžio 22 d. Tiek iš civilinės bylos Nr. 2-293-199/2017 medžiagos, tiek iš atsakovo prašyme dėl sprendimo vykdymo sustabdymo išdėstytų aplinkybių bei prie jo pridėtų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog santykiai tarp atsakovo K. E. ir žemės sklypo savininkės A. V., kuriai šis žemės sklypas priklauso asmeninės nuosavybės teise, yra konfliktiški, rašytinio sutikimo stoginės įteisinimui ji atsakovui neduoda ir neketina duoti. Taigi, pripažintina, jog atsakovo galimybė įteisinti statinį yra hipotetinė, ją pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, svarstė ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai atmetė kaip neįrodytą konkrečiais įrodymais. Tokių įrodymų, patvirtinančių realią galimybę įteisinti stoginę, apeliacinės instancijos teismui atsakovas taip pat nepateikė, todėl svarstyti šios statybos įteisinimo galimybės ir tokiu būdu įvykdyti teismo sprendimą nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo atsakovas K. E. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, vykdymo sustabdymas šiomis faktinėmis aplinkybėmis būtų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu, taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 18 straipsnis). Buvusiems sutuoktiniams nesusitarus, teismo sprendimas bet kuriuo atveju turi būti įvykdytas, o už jo tinkamą vykdymą visų pirma yra atsakingas atsakovas K. E., nes pareiga nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę tenka statytojui, kuris privalo atlikti šiuos veiksmus.Nors Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1692-435/2017 dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo šią dieną ir nėra išnagrinėta iki galo, tačiau atsakovui nepateikus įrodymų, jog teismui išsprendus nekilnojamojo turto atidalijimo bei servituto nustatymo klausimą, jam neliks kliūčių pačiam įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo patenkinti atsakovo prašymo ir sustabdyti šio sprendimo vykdymą iki bus priimtas ir įvykdytas teismo sprendimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo. Visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad įstatymai neužkerta galimybės statytojui siekti įteisinti savavališką statybą per tą laikotarpį, per kurį jis buvo įpareigotas nugriauti statinį, jei tai įmanoma (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis). Tačiau šiuo atveju ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, tokių veiksmų neatlikimas, kai atitinkamos valstybės institucijos jau suteikė atsakovui protingą terminą pažeidimo padariniams pašalinti, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą spręst, dėl kitokių teisinių priemonių taikymo asmeniui, nesilaikančiam teisės aktų reikalavimų. Teismo sprendimo vykdymo sustabdymas iki atsakovo prašomo termino, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, jo toleravimą ir garantijų, kad teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinęs neteisėtos statybos padarinių per jau nustatytus pradinį ir papildomą terminą atsakovas tikrai atliktų šiuos veiksmus per prašomą terminą, nebuvimą.Apeliantas taip pat nurodo, kad sustabdžius teismo sprendimo vykdymą nebus pažeisti nei vienos iš bylos šalies teisėti interesai, nes stoginė niekam netrukdo, tai tik formalumas, o A. V., kuriai vienintelei minėta stoginė galėtų trukdyti, iš esmės byla nesidomi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovo požiūris ir nesutikimas su įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytu neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdu, neturint jokios kitos teisėtos alternatyvos, parodo jo tikruosius ketinimus šiame procese vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos teisingam klausimo išsprendimui bei skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkindamas atsakovo prašymo sustabdyti teismo sprendimo vykdymą teisingai taikė teismo sprendimo vykdymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 4, b. l. 36). Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš apelianto (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš K. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.