- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-19
- Bylos Nr.
- N-63-4479-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarimo M. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. kovo 3 d. nutarimu Šiaulių miesto apylinkės teismas M. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 100 litų baudą, o už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 4000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinės jam paskirtos administracinės nuobaudos - 4000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobaudos paskirtos už tai, kad M. P. 2009 m. gruodžio 8 d., būdamas neblaivus (jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,54 promilės), vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas atbuline eiga, atsiradus kliūčiai nesustojo ir atsitrenkė į gale stovėjusią transporto priemonę, dėl to buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė.
Teismas įvertino M. P., liudytojų P. J., E. K., I. J., K. B., V. B. parodymus, policijos pareigūno E. K. tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemą bei nuotraukas, padarytas eismo įvykio vietoje, asmens blaivumo testo rezultatus, draudimo bendrovės pateiktus dokumentus. Teismas nusprendė, jog M. P. kaltė įrodyta. Jo parodymus teismas atmetė kaip duotus siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir rėmėsi liudytojų E. K., P. J. parodymais, patvirtintais kitų byloje surinktų dokumentų (V. S. ir P. J. paaiškinimų, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo). Teismas nesirėmė liudytojo K. B. parodymais, kadangi šis asmuo yra M. P. draugas, aiškiai suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Be to, K. B., atvykus policijos pareigūnams, įvykio vietoje nebuvo rastas, buvo paimti tik įvykio vietoje buvusių V. S. ir P. J. paaiškinimai. Liudytojo K. B. paaiškinimą teisme paneigė ir liudytojas V. B., kuris parodė, jog matė du vyriškius prieš pietus įsėdančius į M. P. automobilį, o po to išlipančius ir nueinančius link vartų, tačiau jokio eismo įvykio nematė.
M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog pažeidimą M. P. padarė būdamas neblaivus.
II.
M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas pripažįsta, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau teigia, kad jam priklausančiu automobiliu nevažiavo ir svetimo turto nesugadino (automobilio „MAN 163“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinis sparnas ir laipteliai, jo teigimu, buvo apgadinti anksčiau). Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino įrodymus, be pagrindo vienus įrodymus laikė teisingais, o kitus ne, teismo padarytos išvados neatitinka bylos medžiagoje esančių duomenų. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje bei 123 straipsnio 5 dalyje. Apeliantas paaiškina, kad tai, jog jis įvykio metu vairavo automobilį „Audi 100“, nurodė du asmenys - P. J. ir V. S. Pirmasis įvykio metu buvo neblaivus, už parodymų davimą reikalavo atlygio (20 Lt), atvykusiems pareigūnams negalėjo tiksliai nurodyti, su kuriuo automobiliu jis važiavo, teisme neteisingai nurodė, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Audi 100“ galinis kairės pusės žibintas. Liudytojas V. S. kviečiamas į teismo posėdžius nevyko ir juose savo parodymų nepatvirtino. Todėl, apelianto teigimu, minėtų liudytojų parodymai vertintini kaip nepagrįsti. Apeliantas teigia apgadinti automobilį „MAN 163“ negalėjęs dėl objektyvių priežasčių (apgadinimų vieta, pobūdis paneigia išvadą, kad automobiliai „Audi 100“ ir „MAN 163“ galėjo įvykio metu susidurti). Pažymi, kad eismo įvykio schemoje nurodyta, jog automobilio „Audi 100“ buvo apgadintas galinis bamperis ir valstybinis ženklas (b.l. 7), tačiau iš nuotraukų, esančių prie eismo įvykio vietos schemos, taip pat jo pateiktų teismui bei gautų iš draudimo įmonės iškart po autoįvykio nuotraukų matyti, kad automobilio „Audi 100“ galinis bamperis sveikas, jo būklė įvykio metu buvo tokia pati kaip ir 2007 m. rugpjūčio 29 d. Apeliantas teigia, jog automobilio galinio bamperio kairiame ir dešiniame šonuose esančios vertikalios linijos yra fabrikinės gamybos sujungimo elementai, o ne apgadinimai, kad automobilio „Audi 100“ galinis ženklas ((duomenys neskelbtini) buvo apgadintas ne 2009 m. gruodžio 8 d., o 2007 m. rugpjūčio 29 d. autoįvykio metu (iš liudytojos I. J. teisme duotų paaiškinimų bei iš draudimo bendrovės teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 29 d. įvykio metu buvo stipriai apgadintas automobilio priekis, tame tarpe ir valstybinis ženklas, kuris po to buvo perkeltas ant automobilio galo. Apeliantas pažymi, kad pagal minėto automobilio konstrukciją galinis ženklas tvirtinamas keletą centimetrų į vidų įgaubtoje vietoje, todėl kadangi „Audi 100“ galinis ženklas yra 75-80 cm aukštyje (b.l. 13), o automobilio „MAN 163“ apgadinimas sparne yra dviejose vietose 40-65 cm ir 80-90 cm aukštyje (b.l. 14-15), „Audi 100“ su galiniu ženklu negalėjo padaryti automobiliui „MAN 163“ užfiksuotų apgadinimų. Svarbu ir tai, kad automobilis „MAN 163“ stovėjo su atsuktu į išorę priekiniu kairės pusės didžiuliu ratu (b.l. 17) (įvykio dalyviai teisme nurodė, kad „MAN 163“ visą laiką iki atvykstant pareigūnams stovėjo vietoje, tad įvykio metu buvo tokioje pat padėtyje, kokia užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje). Būtent šis ratas, kaip pažymi apeliantas, automobilių susidūrimo metu turėjo pirmiausia liestis su „Audi 100“ galu ir padaryti jo automobilio galiniam bamperiui, bagažinės dangčiui rimtus sugadinimus. Tik įveikęs šį didžiulį ratą, „Audi 100“ galėjo pasiekti „MAN 163“ priekinį kairės pusės sparną. Be to, tokiu atveju būtų kitokie „Audi 100“ apgadinimai. Apeliantas pažymi, kad įvykio vietoje nebuvo rasta ir paimta „MAN 163“ priekinio sparno nuolaužų. Teigia, kad buvo V. S. apkalbėtas (jis, negavęs pinigų, iškvietė policijos pareigūnus), iš savanaudiškų paskatų jam pagelbėjo ir P. J.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu teismo nutarimu M. P. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje bei 127 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 123 straipsnio 5 dalis (2007 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. X-1381 redakcija) numato, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 iki 120 litų, o ATPK 127 straipsnio 3 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) - kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, <...> nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) <...> asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4000 iki 5000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
M. P. pripažįsta, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau teigia, kad jam priklausančiu automobiliu nevažiavo ir svetimo turto nesugadino.
Liudytojas P. J. paaiškinime nurodė matęs, kaip M. P. vairuotas automobilis, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino. P. J. paaiškino, kad M. P. atrodė įtartinai, galėjo būti neblaivus (b.l. 19). Tačiau šio liudytojo teismo posėdyje nurodyti automobiliui „Audi 100“ padaryti apgadinimai (apdaužytas galinis žibintas) neatitinka eismo įvykio vietos schemoje nurodytų (apgadintas galinis bamperis), jis nurodė, kad krovininiam automobiliui buvo sulaužyti laipteliai, tuo tarpu eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad šiam automobiliui buvo apgadintas kairės pusės priekinis sparnas (b.l.8). Priimant sprendimą byloje yra svarbūs kito liudytojo, kuris rašytiniame paaiškinime teigė matęs, kaip buvo apgadintas automobilis „MAN 163“, V. S. parodymai, tačiau šis teismo posėdyje nebuvo apklaustas, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz. nutartis byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje, fotonuotraukose (b.l. 8, 12-18). Tačiau užfiksuotų apgadinimų pobūdis, aukštis teismo nebuvo įvertintas, nors M. P. atstovas teismui teigė, kad šis aukštis rodo, jog transporto priemonių apgadinimai nebuvo padaryti aptariamo eismo įvykio metu. Teismo nutarime neįvertinti ir UAB „Ergo Lietuva“ pateikti dokumentai, fotonuotraukos apie automobilio „Audi 100“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimus 2007 m. rugpjūčio 29 d. eismo įvykio metu. M. P. atstovas taip pat nurodė, kad vilkiko priekinis ratas buvo atsuktas ir dėl to nurodomo transporto priemonių kontakto negalėjo būti. Konstatuotina, jog išdėstyti argumentai dėl transporto priemonių apgadinimų, jų padarymo aptariamo eismo įvykio metu galimybės teismo nebuvo tinkamai įvertinti ir aptarti, esant reikalui, pasitelkiant ir specialių žinių turinčius asmenis. Byloje teismo posėdyje apklaustinas ir krovininį automobilį „MAN 163“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavęs V. S. Todėl, iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarimą panaikinti ir perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.