Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovui advokatui E. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjų N. Ž., V. M., J. T. skundą dėl panaikinimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėjo R. S. 2012-03-06 nutarimo, kuriuo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį prieš Augustiną A. S., gimusį 1933-08-20, a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis nebaustą administracine tvarka, neteistą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėjas R. S. 2012-03-06 nutarimu, atlikęs pakartotinį tyrimą, nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį prieš Augustiną A. S. (b. l. 4). Nustatyta, kad nugenėta obelis auga prie Sirokomlės g. 5, Vilniuje, sklypo, kuris priklauso trims bendrasavininkiams, viena kurių yra pareiškėja N. Ž.. Taip pat nustatyta, kad A. A. S. iš savo kiemo pusės nupjovė šios obels šaką, kadangi ne kartą kreipėsi į V. S. g. 5, Vilniuje, namo gyventojus su prašymu sutvarkyti obels šaką ir iš jų elgesio suprato, jog obels konkretaus savininko nėra. Institucijos nuomone A. A. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, kadangi santykiai kilę tarp proceso dalyvių reguliuojami civilinio kodekso CK 4.42 str. norma.

Posėdžio metu pareiškėja ir nukentėjusioji N. Ž. paaiškino, kad skundą palaiko. Papildomai paaiškino, kad iš namų valdos Sirokomlės g. 5, Vilniuje, techninės apskaitos bylos ir žemės sklypo plano matyti, kad sklypas, kuriame auga obelis, priklauso pareiškėjų namui. Teritorija, kur auga obelis, yra priskirta visiems plane parodytiems skaičiais 1,2,3 rutuliukuose, o skaičius 4 su rutuliuku, jau yra A. P.-Ciotkos g. 8, nes ten stovi sandėliukai. Tvoros negali pastatyti, kadangi A. P.-Ciotkos g. 8, gyventojai turintys sandėliukus turi servituto teisę įvažiuoti, pareiškėjai taip pat veža į tą sklypo dalį malkas, ten stovi tualetai. Apie įvykį sužinojo iš V. M., nes grįžusi iš darbo šaką jau rado nupjautą. Tą obelį sodino gal ankstesni šeimininkai, o gal pati V. M., kuri čia gyvena labai seniai. Nurodė, kad niekas nei į ją, nei į kitą bendrasavininką nesikreipė, neprašė nugenėti šakos dėl trukdymo. Nuotraukoje (b. l. 20, viršutinė) akivaizdžiai matosi, kad obelis auga 3 metrų atstumu nuo tvoros, o nupjauta 2 metrai nuo tvoros, per daug. Jeigu būtų kreipęsis į pareiškėjas, būtų buvę paaiškinta, kurioje vietoje pjauti. Be to, šaka nupjauta vasario 8 dieną, kai buvo dideli šalčiai ir neleistina pjauti medžius.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas posėdžio metu prašė palikti nepakeistą skundžiamą nutarimą, netenkinti skundo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktino asmens A. A. S. atstovas paaiškino, kad A. A. S. negali dalyvauti posėdyje. Nurodė, kad jam žinomos įvykio aplinkybės. skundas yra nepagrįstas ir prašo jo netenkinti, o palikti galioti policijos pareigūno priimtą sprendimą. Nurodo, kad nėra įrodymų, kad pareiškėjoms priklauso obelis, neaišku, kas ją sodino ir nėra įrodymų, kad jos tą obelį prižiūrėjo. Pagal CK nėra tokios prezumpcijos, kad vaismedžiai, kurie auga žemėje, kuri yra bendroji nuosavybė, priklauso kažkokiam konkrečiam savininkui. Obelis kėlė grėsmę gyvybei ir sveikatai: ji buvo pasvirusi, tą pripažįsta ir pati pareiškėja savo 2012-02-29 skunde, kuriame nurodė: „nors 15-20 cm buvo pasvirusi už jų tvoros“. Nupjauti 15-20 cm ar 1 m yra labai subjektyvu, nes nupjovus 15-20 cm vėjo papūsta šaka gali lūžti ir patekti į sklypo dalį, t. y. grėsmė neišnyks. Be to, ne vien vėjas kėlė grėsmę, bet ir gausus sniegas, šaka galėjo lūžti nuo sniego svorio. Dar svarbi aplinkybė, kad pati Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino, jog tą medį galima buvo apgenėti, t. y. savavaldžiavimo požymių suinteresuoto asmens veiksmuose nebuvo. Palaiko policijos poziciją, jog čia yra civiliniai teisiniai santykiai ir bylą reikėtų spręsti civiline tvarka. Jeigu teismas nuspręstų, kad suinteresuotas asmuo yra kaltas pažeidimo padaryme, prašo atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes, t. y. kad A. A. S. yra vyresnis nei 75 metų, kad veiksmas atliktas peržengus būtinojo reikalingumo ribas ir suinteresuotas asmuo gailisi padaręs pažeidimą.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. S. parodė, kad yra namo A. P.-Ciotkos g. 8, Vilniuje, bendraturtė, suinteresuotas asmuo Augustinas-A. S. yra jos tėvas. Apie įvykį žino iš savo tėvo žodžių, kuris dar rudenį kreipėsi į seniūniją dėl to, kad reikia sutvarkyti obels šaką, nes ji kėlė grėsmę. Seniūnijoje atsisakė tai daryti. Tėvas tą dieną nusprendė nugenėti tą šaką, pasistatė kopėčias ir nupjovė tą šaką. Tėvas sakė, kad jis pats nupjovė tą šaką. Raštu į sklypo savininkus nesikreipėme, nes nežinojome. Ji buvo vieno pokalbio vykusio labai seniai liudininke: jos tėvas kreipėsi į pareiškėjos mamą dėl tos obels sutvarkymo, nes ji grėsmingai nusvirusi virš tvoros (nuotraukos b. l. 22 ir 21- antra pusė). Ta obelis augo neaptvertoje teritorijoje prie viešo tualeto ir sandėliukų, kuriais naudojasi 10-to namo gyventojai. Į seniūniją tėvas kreipėsi rudenį. Tėvas laukė žiemos, kad būtų įšalusi žemė, krisdama šaka nesugadintų daržo. Šaka kabojo virš jų tvoros. Nupjovė ne per pusę šaką, o visą šaką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Institucija atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį, kuris numato, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, - užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 200 litų. Teisė kaimyninio sklypo savininkui nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame sklype augančių medžių šakas, esančias jo žemės sklype numatyta CK 4.42 straipsnyje. Tačiau šiame straipsnyje nustatyta tvarka, kaip tai gali būti teisėtai daroma, ir sąlygos, kurioms esant ši teisė gali būti įgyvendinama. Priešingu atveju pažeidžiamos kito asmens ar asmenų nuosavybės teisės, kurių turinys apibrėžtas CK 4.40 straipsnyje. Kaimyninio sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame sklype augančių medžių šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Ši teisė suteikiama tik tais atvejais, kai kaimyniniame sklype augančių medžių šakos trukdo naudoti žemės sklypą (CK 4.42 str. 2 d.). Nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, jog obels šaka buvo nupjauta 2012 m. vasario 8 d. apie 14.00 val., jog ją nupjovė A. A. S., taip pat tai, jog obelis auga Sirokomlės g. 5, Vilniuje, sklypo dalyje, priskirtoje pagal žemės sklypo planą keliems naudotojams, vienas kurių yra pareiškėja N. Ž.. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypas, esantis Sirokomlės g. 5, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams, tarpe kurių taip pat yra pareiškėja N. Ž.. Pareiškėja N. Ž. neigia davusi sutikimą nupjauti šaką, taip pat neigia aplinkybę, jog į ją buvo kreiptasi dėl šakos nupjovimo ar apskritai buvo jai reikštos pretenzijos dėl šakos trukdymo gretimo sklypo savininkui, nors kaip matyti iš registro duomenų ji yra sklypo, kuriame auga obelis, bendraturte nuo 1997 metų. Trauktino atsakomybėn asmens paaiškinimuose, jo atstovo paaiškinimuose nebuvo nurodyta, kad jie kreipėsi į pareiškėją N. Ž. ar kitus bendrasavininkius, taip pat neįrodytas tokio kreipimosi turinys, nors, kaip minėta, pagal CK 4.42 str. turi būti konkretus kreipimosi turinys, o pareiga įrodyti, jog buvo laikytasi teisės genėti kaimyninio sklypo medžius įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, tenka asmeniui, kuris šią teisę įgyvendino. Tai, jog buvo bendrais bruožais bendrauta su konkrečiai neįvardintais asmenimis dėl nurodytos obels, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo laikytasi nuodytų įstatyminių sąlygų, būtinų teisei genėti kaimyninio sklypo medžius teisėtam realizavimui. Be to, iš byloje esančių nuotraukų, įvertinus tai, jog obelis auga trijų metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo tvoros, teismas sprendžia, jog neįrodyta ir esminio trukdymo naudotis kaimyniniu žemės sklypu sąlygos, kuri būtina teisės genėti kaimyninio sklypo medžius sąlyga. Taip pat pažymėtina, kad neįrodyta, jog visos vienos iš pagrindinių obels šakų nupjovimas buvo adekvatus ir proporcingas galimam trukdymui naudotis kaimyniniu sklypu. Neįrodžius, jog teisė buvo įgyvendinta pagal įstatymo nuostatas, kyla klausimas dėl kalto asmens patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, priklausomai nuo pasekmių. Šioje byloje nenustatyta, kad savavališkas kaimyniniame sklype augančios obels šakos nupjovimas būtų sukėlęs sunkių ar esminių pasekmių, todėl kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 188 straipsnį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad neteisėtas ir nepagrįstas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėjo R. S. 2012-03-06 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 188 straipsnį A. A. S. atžvilgiu, todėl jis turi būti naikintinas. Tai, jog pareiškėjos gali reikalauti nuostolių atlyginimo civilinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo netaikyti kaltam asmeniui administracinės atsakomybės, kadangi savavaldžiaujant pažeidžiamos ne tik asmenų turtinės teisės ir interesai, bet ir kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, kas yra administracinės teisės dalykas.

Atsižvelgiant į tai, jog pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, o panaikinus nutarimą perduoti bylą iš naujo tirti galima tik išimtiniais atvejais, šioje byloje, panaikinus nutarimą, taikytina kaltam asmeniui administracinė atsakomybė. Pažeidimas įrodytas tiesioginės įvykio liudytojos V. M. parodymais, rašytine bylos medžiaga, paties A. A. S. ir jo atstovo paaiškinimais, liudytojos I. S. parodymais. A. A. S. atsakomybę lengvina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs daugiau nei 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), o ją sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, į pažeidėjo, į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobauda - įspėjimas (ATPK 23 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23, 31 - 32, 286 – 288 straipsnių nuostatomis, 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

patenkinti pareiškėjų skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėjo R. S. 2012-03-06 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.

pripažinti A. A. S. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, ir pareikšti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.