Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-265-926/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-30
Bylos Nr.: 1A-265-926/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis: A. B., A. P.
Advokatai: Marytė Vietaitė, Zenonas Žymančius

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-265-926/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05641-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; (S) 2.4.7.; 2.4.8.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij,nuteistajam A. B.,jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,nuteistajam A. P.,jo gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. (toliau – A. B.) ir A. P. (toliau – A. P.) apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 2 (nusikalstamos veikos), 150 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 149 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 5 d. nusikalstama veika), 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 5 d. nusikalstama veika), 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 149 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 5 d. nusikalstama veika), 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 10 d. nusikalstama veika), 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 10 d. nusikalstama veika), 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 149 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 10 d. nusikalstama veika), 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, skiriant A. P. subendrintą 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu A. P. paskirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaitytas A. P. suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. liepos 8 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pagal 180 straipsnio 2 dalį 2 (nusikalstamos veikos), 150 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 149 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) buvo pripažintas ir A. B., nuteisiant jį:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 5 d. nusikalstama veika), 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 5 d. nusikalstama veika), 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 149 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 5 d. nusikalstama veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 10 d. nusikalstama veika), 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 10 d. nusikalstama veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 149 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 10 d. nusikalstama veika), 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, skiriant A. B. subendrintą 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nuosprendžiu A. B. paskirta bausme, skiriant jam galutinę 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaitytas A. B. suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. liepos 8 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir bausmė atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nuosprendį, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Iš A. B. valstybei buvo priteistos 576,93 (penkių šimtų septyniasdešimt šešių eurų, 93 ct) išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Iš A. B. buvo priteista 200 (du šimtai) eurų N. A. ir 200 (du šimtai) eurų O. H., jų turtėtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

Iš A. P. buvo priteista 200 (du šimtai) eurų N. A. ir 200 (du šimtai) eurų O. H., jų turtėtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

N. A. vardu, atstovo pareikštas civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.

O. H. vardu, atstovo pareikštas civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. A. B. ir A. P. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrai, įvykdė plėšimą įsibrovę į patalpą, o būtent: 2020 m. vasario 5 d. apie 20.30 val., veikdami bendrai, A. P. apsimetus klientu, siekiančiu seksualinių paslaugų, plėšimo tikslu apgaule pateko į N. A. nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur A. P. sudarė sąlygas A. B. patekti – įsibrauti į butą, tai yra, A. P. pareiškus pretenzijas dėl N. A. išvaizdos, ši norėdama, kad A. P. pasišalintų, atrakino buto duris, dėl ko, A. B. įsibrovė į butą, elgdamasis agresyviai – sugrėbė nukentėjusiai N. A. už kaklo ir rankos, bandė nuo rankos nuplėšti grandinėlę, padarant poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, reikalavo atiduoti pinigus, atėmus galimybę priešintis, A. B. ir A. P. žaginant ir seksualiai prievartaujant N. A., pagrobė N. A. priklausantį turtą – 3000 eurų, 1500 ukrainietiškų grivinų, kas atitinka 45 eurus, 290 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A40“, 45 eurų vertės tabako kaitinimo įrenginį „IQOS“, 3 JAV dolerius, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai N. A. 3383 eurų turtinę žalą.

2. Be to, A. B. ir A. P. buvo pripažinti kaltais pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusią N. A., o būtent: 2020 m. vasario 5 d. apie 20.30 val., veikdami bendrai, A. P. apsimetus klientu, siekiančiu seksualinių paslaugų, plėšimo tikslu įsibrovė į N. A. nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. B. pavartojus fizinį smurtą prieš N. A., įvykdė plėšimą ir neleisdami jai išeiti iš buto, atimdami galimybę jai priešintis, A. B. ir A. P. pasikeisdami lytiškai su ja santykiavo ir oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią, tai yra A. B. keturis kartus išžagino N. A. bei du kartus seksualiai prievartavo, o A. P. vieną kartą išžagino N. A. ir vieną kartą seksualiai prievartavo.

3. Be to, A. B. ir A. P. buvo pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrai, įvykdė plėšimą įsibrovę į patalpą, o būtent: 2020 m. vasario 10 d., apie 19.00 val., veikdami bendrai, A. P. apsimetus klientu, siekiančiu seksualinių paslaugų, plėšimo tikslu patekus į O. H. nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur A. P. sudarė sąlygas A. B. patekti – įsibrauti į butą, A. P. atėmė iš nukentėjusios O. H. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Duos SM-A510F“, A. B. įleido į butą, A. B. įsibrovęs į butą pargriovė O. H. ant sofos ir vieną kartą kairės rankos delnu sudavė į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, A. P. atvirai demonstruojant lipnios juostos ritinėlį bei grasinant ja surišti nukentėjusios O. H. rankas bei užklijuoti jos burną, prievarta išsivesti ir parduoti kitiems asmenims, reikalavo atiduoti pinigus, atėmę galimybę priešintis, A. B. ir A. P. žaginant ir seksualiai prievartaujant O. H., pagrobė nukentėjusiai priklausantį turtą – 200 eurų, 1500 rusiškų rublių, kas atitinka 20 eurų, 300 ukrainietiškų grivinų, kas atitinka 10 eurų, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Duos SM-A510F“ su dėklu, kurių bendra vertė 250 eurų, bute buvusį televizorių „Panasonic“ su pulteliu ir maršrutizatoriumi „TP-LINK, kurių bendra vertė 150 eurų, ir 50 eurų vertės 30 ml talpos kvepalų buteliuką „GUCCI Gullty Black“, savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai O. H. 680 eurų turtinę žalą.

4. Be to, A. B. ir A. P. buvo pripažinti kaltais pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusią O. H., o būtent: 2020 m. vasario 10 d. apie 19.00 val., veikdami bendrai, A. P. apsimetus klientu, siekiančiu seksualinių paslaugų, plėšimo tikslu patekę į O. H. nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. B. pavartojus fizinį smurtą prieš O. H. įvykdė plėšimą, atėmę galimybę priešintis ir neleisdami išeiti iš buto bei išsikviesti pagalbos, A. B. ir A. P. pasikeisdami lytiškai santykiavo bei oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su O. H. prieš jos valią, A. B. du kartus išžagino O. H. bei vieną kartą seksualiai prievartavo, o A. P. vieną kartą išžagino O. H. ir vieną kartą seksualiai prievartavo.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį ir pagal BK 149 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) bei 150 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) jį išteisinti, o jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį.

5.1. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme jis patvirtino, kad minėtą dieną ir laiku jis buvo kartu su A. P.. Jie du kartus vyko pas prostitutes, naudojosi jų paslaugomis. Visą informaciją, kur yra prostitutės, kiek kainuoja jų paslauga, žinojo A. P.. Jokių konkrečių daiktų iš nukentėjusiųjų A. B. negrobė, seksualines paslaugas teikusioms moterims negrasino. Pirmu atveju, pamatęs ant spintelės padėtus pinigus, A. B. pagrobė apie 200 eurų. Antru atveju pagrobė apie 120 eurų. Pinigų pasisavinimo metu nukentėjusiųjų kambaryje, kur buvo pinigai, nebuvo, jos vagystės nematė. Šie A. B. parodymai, jo teigimu, nebuvo paneigti.

5.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog A. P. apsimetė klientu, siekiančiu seksualinių paslaugų, nukentėjusios atidarė nuomojamų butų duris, o A. B. jėga įsibrovė į buto vidų, po ko, naudojo fizinį smurtą N. A. ir O. H. atžvilgiu, seksualiai prievartavo jas ir žagino. Šie teismo teiginiai, pasak nuteistojo, nėra patvirtinti objektyvia bylos medžiaga. Iš specialisto išvados matyti, jog apžiūrint O. H., jokių sužalojimų ant jos kūno nenustatyta, nors ji ir tvirtino, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, jai smogta į veidą. Atsižvelgiant į tai, jog A. B. į nukentėjusiųjų nuomojamus butus pateko tik po to, kai A. P. susitarė dėl seksualinių paslaugų suteikimo, paslaugos kainos ir t. t., jį į butą įsileido pačios nukentėjusios, A. B., įeidamas į butą, turėjo tikslą gauti paslaugas, A. B. veikoje nėra BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo, todėl jo veiksmai iš BK 180 straipsnio 2 dalies turėtų būti perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį ir pagal BK 149 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) bei 150 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) jį išteisinti, o jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog A. P. kaltu prisipažino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis patvirtino, kad minėtą dieną ir laiku buvo kaltinime nurodytoje vietoje. Paaiškino, kad N. A. ir O. H. verčiasi prostitucija. Nurodė, kad asmeniškai nukentėjusiųjų nepažinojo. Patvirtino, kad „Skelbiu.lt“ rado skelbimą, jog teikiamos seksualinės paslaugos. Tuo tikslu paskambino nurodytu telefono numeriu, jam buvo nurodytas adresas, seksualinių paslaugų kaina – 40 eurų. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs asmuo jam nesakė, kad pas prostitutę jis turi eiti vienas. Po jam suteiktos N. A. seksualinės paslaugos, jis laukė A. B. kitame kambaryje. Tuo metu jam kilo mintis pasisavinti pamatytus ant komodos pinigus, ką jis ir padarė. Lygiai taip pat viskas vyko ir pas prostitutę O. H.. Po seksualinių paslaugų jam suteikimo, būdamas kitame kambaryje, pamatė televizorių ir sumanė jį pasisavinti. Šie nuteistojo A. P. parodymai, pasak apelianto, nėra paneigti. Priešingai, jie patvirtinti faktine bylos medžiaga. Iš A. P. priklausančio telefono aparato išklotinių matyti, kad jis iš tikro skambino telefonu, nurodytu „Skelbiu.lt“, sutarė dėl apsilankymo pas prostitutes, paslaugų kainos. Tiek iš nukentėjusios N. A., tiek ir iš nukentėjusios O. H. parodymų akivaizdu, kad kaltinime išvardintų daiktų jos pasigedo tik po to, kai A. P. išėjo po jam suteiktų seksualinių paslaugų.

Šalies argumentai

6.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog A. P. apsimetė klientu, siekiančiu seksualinių paslaugų, kad išžagino nukentėjusiąsias. Tačiau, tokie teismo teiginiai visiškai neatitinka aukščiau nurodytos objektyvios bylos medžiagos, t. y. telefono išklotinių, iš kurių matyti, kad A. P. skambina skelbime nurodytu telefonu, tariasi dėl seksualinių paslaugų atlikimo vietos, paslaugos kainos ir t.t. Akivaizdu, kad A. P. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 2 dalyje, požymių, nes nukentėjusios skelbimuose teigė teikiančios lytines paslaugas, A. P. dėl lytinių paslaugų kainos, vietos ir kt. susitarė, šias paslaugas gavo ir netgi dalį pinigų – 20 eurų, už suteiktas paslaugas sumokėjo N. A..

6.3. Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, kad A. P. į nukentėjusiųjų nuomojamus butus pateko tik po to, kai susitarė dėl seksualinių paslaugų suteikimo jam vietos, paslaugos kainos ir t.t., jį į butą įsileido pačios nukentėjusios, įeidamas į butą jis turėjo tikslą gauti sutartas lytines paslaugas, A. P. veikoje nėra BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo, todėl jo veiksmai iš BK 180 straipsnio 2 dalies turėtų būti perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas besąlygiškai rėmėsi nukentėjusiųjų N. A. ir O. H. parodymais, o A. P. parodymus vertino kaip nenuoseklius. Tačiau teismas visiškai nesvarstė, ar nukentėjusiųjų parodymai yra patikimi, nevertino, kad pačios nukentėjusios vertėsi neteisėta veikla. Akivaizdu, kad nukentėjusios, pateisindamos savo neteisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, yra suinteresuotos įvykius „pagrąžinti“, todėl byloje ir atsirado nepalankūs A. P. nukentėjusiųjų parodymai dėl tariamo grasinimo jų atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

7. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistieji ir jų gynėjai pritarė apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su apeliacinių skundų motyvais, prašė atmesti juos kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. B. ir A. P. apeliaciniai skundai atmetami.

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

9. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. B. ir A. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jų atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apeliantų savaip pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis neparemta nagrinėjamo įvykio versija, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Kaip matyti iš A. B. ir A. P. apeliacinių skundų turinio, jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų teisiniu vertinimu, teigdami, kad analizuojamu atveju jie viso labo pasinaudojo nukentėjusiųjų teikiamomis nelegaliomis seksualinėmis paslaugomis, viskas vyko abipusiu sutarimu, o sumanymas jas apiplėšti kilo jau būnant nukentėjusiųjų namuose, dėl ko, jų veiksmai iš BK 180 straipsnio 2 dalies turėtų būti perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į analogiškus nuteistųjų apeliacinių skundų motyvus, siekiant kuo glaustesnio bylos faktinių aplinkybių išaiškinimo, abiejų nuteistųjų apeliaciniai skundai šioje nutartyje analizuotini bendrai.

11. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad A. P. nukentėjusiąsias, kurios vertėsi prostitucija, abiem atvejais susirado per skelbiu.lt internetinį portalą ir susitaręs su jomis dėl lytinių paslaugų tiekimo su A. B. atvyko pas jas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Šių aplinkybių apeliaciniuose skunduose neginčija nei A. B., nei A. P.. Jie pripažino ir tai, kad su abiem nukentėjusiosiomis jie turėjo lytinių santykių, tačiau jie, nuteistųjų teigimu, vyko abipusiu sutarimu, jiems susimokant už suteiktas paslaugas. Ir vis tik, įvertinus tiek nukentėjusiųjų parodymus, tiek ir kitus byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, sutikti su šiais apeliacinių skundų motyvais ir jų pagrindu priimti nuteistiesiems palankų procesinį sprendimą, tokiu būdu panaikinant teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Jokie objektyvūs bylos duomenys A. B. ir A. P. teiginių nepatvirtina, priešingai, juos paneigia, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Kaip nustatyta nukentėjusiosios N. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, komentuojamo įvykio dieną į jos namus pirmiausia atėjo A. P., kaip klientas. Kad jis atvyks, gavo pranešimą iš dispečerio. A. P. jai pradėjo reikšti pretenzijas dėl išvaizdos, dėl ko, ji jam pasiūlė išeiti. Ėjo A. P. atidaryti durų, kai į namus įsiveržė A. B.. A. P. iš karto paėmė jos mobilaus ryšio telefoną. Ji traukėsi atbula, o abu vyrai ėjo paskui ją, klausinėjo, kur pinigai. Kai atidavė jiems dalį turėtų pinigų, A. B. pakvietė ją į vonią, kur santykiavo vaginaliniu ir oraliniu būdu. Ji labai verkė, prašė nieko jai nedaryti. Po to, A. B. nuėjo į svetainę, kuri buvo išversta. A. P. liepė gultis į lovą, ji atsigulė, labai verkė, sakė, kad to nereikia daryti, tačiau A. P. nusimovė kelnes ir užgulė ją iš viršaus. Lytinis aktas įvyko. Kai A. P. buvo ant jos iš viršaus, A. B. nusimovė kelnes ir liepė tenkinti jį oraliniu būdu. A. P. pasakė, kad negali užbaigti, liepė masturbuoti jo lytinį organą ranka. Ji atsiklaupė ant kelių ir paėmė jo lytinį organą į ranką. A. B. liepė pasilenkti ir iš nugaros įvedė savo lytinį organą jai į makštį. Tuo pačiu metu A. P. ji tenkino oraliniu būdu ir masturbavo. Masturbuojant A. P. pajuto, kaip išsiliejo sperma, po ko, A. P. išėjo, o A. B. liepė tenkinti jį oraliniu būdu. Jis giliai į burną įvedė lytinį organą ir ją supykino, pradėjo vemti, prisidengė ranka ir nuėjo į tualetą. A. B. atėjo iš paskos ir pradėjo lytiškai santykiauti su ja iš nugaros. Po to, nuvedė į kitą kambarį ir jame tęsė lytinį aktą. Po to išėjo iš buto. Jiems išėjus, ji pasigedo 650 eurų iš „kasos“, apie 1200 eurų darbdavio ir savo 1300 eurų, savo mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy – 7500 grivinų vertės ir 2000 ukrainietiškų grivinų grynųjų pinigų. Taip pat cigaretės „Iqos“. A. B. dar bandė nuimti apyrankę, tačiau nenuėmė, ant dešinės rankos liko žymės.

13. Iš esmės analogišką A. B. ir A. P. veikimo būdą patvirtino ir kita nukentėjusioji O. H.. Jos teigimu, komentuojamo įvykio dieną į jos nuomojamą butą atėjo A. B. ir A. P. kaip klientai. Nors jie atėjo tuo pačiu metu, tačiau per durų akutę ji matė tik vieną asmenį. Pastebėjusi, jog jis su kažkuo kalbasi namo laiptinėje, ji parašė jam pranešimą, klausdama, ar jis vienas, kadangi laukė tik vieno kliento, su kuriuo ji buvo susitarusi dėl vizito. Asmuo patikino, kad jis yra vienas. Tai buvo A. P.. Atidarė jam duris, jis iš karto iš jos rankų pagriebė telefoną ir į butą įleido A. B.. A. B. pastūmė ją ant sofos, sudavė ranka delnu per veidą. Smūgis buvo stiprus, išsigando, skaudėjo. A. P. ir A. B. pradėjo jos reikalauti pinigų. Pasakė, kad pinigų neturi, jai pradėjo grasinti, kad jeigu nieko neduos, parduos ją į Turkiją. Kol A. P. ieškojo pinigų, A. B. pradėjo su ja lytiškai santykiauti vaginaliniu ir oraliniu būdu. Tuo metu ji verkė. Pradžioje A. B. tenkino oraliniu būdu, po to buvo vaginaliniai santykiai. Po to, A. B. pradėjo ieškoti pinigų. Kai A. B. grįžo, nuvedė ją į antrą kambarį. Vėl įvedė savo lytinį organą jai į makštį, lytinį aktą baigė. Asmenys tvirtino, kad namuose pinigų nėra, rado labai mažai, apie 200 eurų. A. P. visą laiką sakė, kad meluoja ir pinigų yra, liepė pasakyti, kur jie arba ją parduos. Pamatė, kad kambaryje jau nėra didelio sidabrinio Panasonic firmos televizoriaus. Po to, A. B. išėjo iš buto, o A. P. liko, sakydamas, kad su ja turės lytinių santykių. Ji nesipriešino. Pradžioje A. P. ji tenkino oraliniu būdu, po to, su juo santykiavo vaginaliniu būdu. Tai tęsėsi neilgai, A. P. negalėjo pabaigti, pradėjo pykti, atsistojo ir apsirengė. Pas A. P. liko jos telefonas, matė kaip jį įsidėjo į savo kišenę, pasakė, kad jį atneš vėliau ir išėjo. Telefono jai taip ir negražino.

14. Nors apeliaciniuose skunduose šie nukentėjusiųjų parodymai vertinami kritiškai, tačiau teisėjų kolegija jų patikimumu ir objektyvumu neabejoja. Šias aplinkybes tiek N. A., tiek O. H. aiškino vienodai tiek tyrėjui, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, jų parodymai buvo detalūs ir neprieštaringi. Be to, svarbu ir tai, kad nukentėjusiosios atpažino tiek A. B., tiek A. P. iš nuotraukų. Duomenų, jog juos nukentėjusiosios būtų pažinojusios ankščiau, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, todėl, akivaizdu, kad jokio pagrindo apkalbėti nuteistuosius jos neturėjo. Juo labiau, jog apklausiant nukentėjusiąsias, jos, priešingai nei nuteistieji, buvo įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pagrindo abejoti aptartais nukentėjusiųjų parodymais nesudaro ir apeliaciniuose skunduose akcentuojama aplinkybė, kad jos vertėsi prostitucija, kuri Lietuvos Respublikoje yra draudžiama. Neabejotina, kad norėdamos nuslėpti savo nelegalią veiklą Lietuvoje, nukentėjusiosios nebūtų kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl A. B. ir A. P. neteisėtų veiksmų jų atžvilgiu, tačiau, sprendžiant iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, tiek N. A., tiek ir O. H. į teisėsaugos institucijas kreipėsi iš karto. Be to, nei viena nukentėjusiųjų, apklausiamos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, neslėpė savo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinio, pripažino, jog vertėsi prostitucija, todėl apeliantų teiginiai, jog savo neva melagingais parodymais nukentėjusiosios siekia „pagražinti“ tikrąsias komentuojamo įvykio aplinkybes, yra nelogiški.

15. Nesant pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad N. A. parodymus iš dalies patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 461/2020 (02) konstatuotos aplinkybės, kurių duomenimis, N. A. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai vieno trauminio poveikio. Pasak specialisto, N. A. nustatyto sužalojimo pobūdis neprieštarauja tam, kad jis galėjo būti padarytas vertinamo įvykio metu, o pats sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 56). Šios aplinkybės betarpiškai patvirtina nukentėjusiosios N. A. parodymus, jog analizuojamo įvykio metu nuo jos rankos buvo bandoma nuplėšti jos dėvėtą apyrankę, tačiau to padaryti A. B. nepavyko.

16. Nors jokie kiti sužalojimai nei N. A., nei O. H. nustatyti nebuvo, kas itin akcentuojama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, tačiau, priešingai nei teigia nuteistieji, tai nepatvirtina fakto, jog nukentėjusiosios su A. P. ir A. B. santykiavo abipusiu sutarimu. Motyvuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad tiek N. A., tiek ir O. H. betarpiškai patvirtino, kad A. P. ir A. B. atvykus į jų namus, jiems pradėjus reikalauti pinigų, jos abi buvo išsigandusios, todėl nesipriešindamos vykdė visus nuteistųjų reikalavimus. Abi nukentėjusiosios, be kita ko, patvirtino, kad apatines kelnaites jos nusimovė pačios ir sutiko tenkinti A. B. ir A. P. tiek oraliniu, tiek vaginaliniu būdu. Esant šiems duomenims, akivaizdu, kad jokie aktyvūs pasipriešinimo veiksmai nuteistųjų atžvilgiu nebuvo atliekami, todėl naudoti fizinį smurtą nukentėjusiųjų pasipriešinimui įveikti nuteistiesiems nagrinėjamu atveju nebuvo jokio reikalo. Šiam tikslui apeliantai panaudojo grasinamojo bei bauginamojo pobūdžio veiksmus, dėl kurių N. A. ir O. H., bijodamos galimų neigiamų savo pasipriešinimo pasekmių, nuteistiems nesipriešino. Būtent dėl šios priežasties ant nukentėjusiųjų kūnų jokie sužalojimai nustatyti nebuvo. Tačiau, tai niekaip nepatvirtina nuteistųjų teiginių, jog lytiniai santykiai tarp jų ir nukentėjusiųjų vyko abipusiu sutarimu. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad tiek N. A., tiek O. H. komentuojamo įvykio metu verkė, prašė nuteistųjų nieko joms nedaryti, jas paleisti, tokiu savo elgesiu neabejotinai išreikšdamos savo nesutikimą lytiškai santykiauti su nuteistaisiais. Šis nesutikimas buvo išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl abejonių tuo, jog nuteistieji jį suprato, teisėjų kolegijai nekyla.

17. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, O. H. teigimu, A. B., įėjęs į jos butą, ją pastūmė ant sofos ir sudavė jai rankos delnu per veidą. Smūgis, pasak nukentėjusiosios, buvo stiprus, jai skaudėjo. Nors A. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad joks sužalojimas ant O. H. veido nustatytas nebuvo, todėl akivaizdu, kad O. H. sako netiesą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis A. B. motyvas nukentėjusiosios parodymų patikimumo ir objektyvumo nemenkina. Bylos duomenimis nustatyta, kad specialistas O. H. apžiūrėjo tik kitą dieną po komentuojamo įvykio. Atsižvelgiant į nagrinėjamos baudžiamosios bylos specifiką, apžiūros metu buvo neabejotinai koncentruotasi į lytinių O. H. organų ištyrimą, juos apžiūrint ir detaliai aprašant apžiūros eigą. Ir nors šios apžiūros metu nebuvo nustatytas joks sužalojimas ant O. H. veido, tačiau, akivaizdu, kad ne kiekvienas smūgis į veido sritį sukelia matomus sužalojimus. Ir vis tik, atsižvelgiant į nuoseklius ir detalius nukentėjusiosios O. H. parodymus, nesant pagrindo abejoti jų patikimumu, abejonių tuo, jog toks smūgis jai galėjo būti suduotas, teisėjų kolegijai nekyla. Neabejotina ir tuo, kad komentuojamo smūgio sudavimas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, ką ji pabrėžė apklausos metu. Šį faktą betarpiškai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2020 m. vasario 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 87/2020 (09) nustatytos aplinkybės, kurių duomenimis, jei O. H. buvo suduotas smūgis į veido sritį, ji galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 10).

18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje atmetant nuteistųjų teiginius dėl neva netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto nukentėjusiųjų parodymų vertinimo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylų specifika yra ta, kad paprastai tokių veiksmų liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – nukentėjusiojo parodymai, teismo medicinos specialistų, psichiatrijos, psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiuoju ir kuriems nukentėjusysis pasakojo apie tokio pobūdžio veiksmus, parodymai. Todėl vien tik formalus nukentėjusio asmens parodymų atmetimas tokio pobūdžio (seksualinio) baudžiamosiose bylose, priešingai nei tai iš esmės teigia nuteistieji, nebūtų pateisinamas. Siekiant nustatyti jų patikimumą ir objektyvumą, būtina nukentėjusio asmens parodymus vertinti atidžiai, lyginant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje surinktų ir ištirtų įrodymų plotmėje, o kai kurie prieštaravimai, netikslumai ar nesutapimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos asmens parodymuose, galėtų būti paaiškinami parodymų subjektų specifiškumu dėl patirto šoko, streso, gėdos ir kitų aplinkybių, todėl nežymūs prieštaravimai juose nėra pakankamas pagrindas jais netikėti.

19. Atsižvelgiant į tai, kad jokių objektyvių nukentėjusiųjų parodymus paneigiančių aplinkybių nei A. B., nei A. P. savo apeliaciniuose skunduose nenurodė, lakoniškai konstatuodami, kad moterys Lietuvoje vertėsi neteisėta veikla, todėl dėl esminių nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių jos meluoja, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nesant jokio pagrindo netikėti nuosekliais N. A. ir O. H. parodymais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šie parodymai yra patikimi ir jais remiasi spręsdama A. B. ir A. P. kaltės klausimą jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme.

20. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, tuo pačiu netenkinant nuteistųjų apeliacinių skundų, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jų pačių parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, prieštaravo tarpusavyje bei neatitiko kitų baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, todėl panaikinti skundžiamą nuosprendį vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais A. B. ir A. P. parodymais, kaip to prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. B. apskritai neigė buvęs įvykio vietose, aiškino, kad jo namuose rastus telefoną Samsung ir televizorių Panasonic, jis įsigijo iš nepažįstamo asmens. Šią savo poziciją apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. B. pakeitė, nurodydamas, kad iš tiesų buvo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo vietose, jam pareikštuose kaltinimuose nurodytu laiku su A. P., tačiau tvirtino, jog merginos su juo santykiavo abipusiu sutikimu, abu kartus už paslaugas jis joms sumokėjo ir abu kartus pagrobė iš jų namų apie 200 eurų vienu atveju ir 120 eurų kitu atveju. Papildomai A. B. paaiškino, kad matė, kaip A. P. iš vieno buto išsineša televizorių, kuris vėliau buvo rastas jo namuose. Iš esmės analogiškos versijos laikomasi ir A. B. apeliaciniame skunde. Vertinant šių A. B. parodymų patikimumą, būtina pažymėti, kad teisiamojo posėdžio metu A. B. buvo apklaustas jau po to, kai abi nukentėjusiosios jį atpažino, kaip jas išžaginusį, seksualiai prievartavusį ir apiplėšusį asmenį, po to, kai tam tikri nukentėjusiųjų daiktai buvo rasti pas A. B. bei kai buvo ištirtos A. B. telefonų išklotinės ir nustatyta jo buvimo vieta nusikaltimų padarymo metu. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad savo parodymus A. B. iš esmės derino prie byloje surinktų duomenų visumos, visais įmanomais būdais siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad šių nuteistojo parodymų jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, jie viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie atmestini kaip nepagrįsti, vertinant juos kaip pasirinktą A. B. gynybos versiją.

21. Analogiškai pasisakytina ir dėl A. P. parodymų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad jokių daiktų neėmė, apie tai nieko nežino, su nukentėjusiomis tenkino lytinę aistrą abipusiu sutarimu už sutartą atlygį. 2020 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas jam taikytinos kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo klausimas, A. P. dar kartą pažymėjo, kad jokių daiktų nei iš N. A., nei iš O. H. jis neėmė, papildomai pažymėdamas, jog visi daiktai buvo rasti pas A. B., jis pats matė, kaip A. B. paėmė televizorių. Nieko šiam negalėjo pasakyti. Kai A. B. buvo su moterimi kambaryje, nežino ką šis darė, girdėjo kažkokius garsus. Po to ant tos moters matė mušimo žymes (tai buvo O. H., kuri patvirtino, kad A. B. jai trenkė vieną smūgį į veido sritį). Šioje vietoje būtina pažymėti, kad A. B. šias aplinkybes nurodė priešingai. Jis teigė, kad būtent A. P. pavogė daiktus, kuriuos vėliau atvežė į jo namus ir dėl to jie buvo rasti ne pas A. P., bet pas A. B.. Tuo tarpu apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. P. iš esmės pripažino savo kaltę, patvirtino paėmęs televizorių iš vienos nukentėjusiosios namų, be kita ko, visiškai pripažindamas nukentėjusiųjų parodymus.

22. Atmetant nuteistųjų parodymus kaip nepatikimus, būtina pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų. Šiuo atveju esant visiškai prieštaringiems nuteistųjų parodymams, byloje nesant jokių objektyvių juos patvirtinančių duomenų, juos iš esmės paneigiant patikimais ir detaliais nukentėjusiųjų parodymais, pagrįstai spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tiek A. B., tiek A. P. parodymus vertino kaip nepatikimus ir jais nesirėmė, spręsdamas jų kaltės klausimą. Tokios pačios pozicijos, atmetant nuteistųjų apeliacinius skundus, analizuojamu atveju laikosi ir teisėjų kolegija.

23. Tenkinti nuteistųjų prašymą ir jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį, pagrindo taip pat nėra. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistuosius į savo nuomojamus butus įsileido pačios nukentėjusiosios, dėl ko, jų veiksmuose nėra įsibrovimo požymio, tačiau, su tokiais apeliantų argumentais nesutiktina. Įsibrovimu BK 180 straipsnio 2 dalies prasme suprantamas atviras ar slaptas neteisėtas, neleistinas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas be savininko ar kito įgalioto asmens leidimo draudžiama įeiti apskritai (butą, namus, tam tikras įstaigas) arba draudimas galioja tik tam tikram laikui (uždarytas bankas, parduotuvė). Įsibrovimas gali būti padaromas įvairiai: tiek įsilaužiant, t. y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu (išlaužiant duris, išimant langus ir pan.), tiek ir panaudojant apgaulę (kaltininkui apsimetant elektriku, supirkėju, darbininku ir pan.). Be to, patekimas į gyvenamąją patalpą turint tikslą plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą, nors ir pasinaudojant pažintimi su nukentėjusiuoju, yra neteisėtas ir vertinamas kaip patekimas į gyvenamąją patalpą prieš nukentėjusiojo valią.

24. Vertinant aptartus duomenis nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste matyti, kad tiek N. A., tiek ir O. H. patvirtino, jog savo namuose, kaip kliento, jos laukė vieno asmens. Bylos duomenimis nustatyta, ko neneigia ir pats A. P., kad dėl vizito pas merginas abu kartus derėjosi būtent jis. Kaip patvirtino nukentėjusioji N. A., tuo metu, kai į namus ji įsileido A. P., šis jai pradėjo reikšti pretenzijas dėl išvaizdos, dėl ko, ji jam pasiūlė išeiti. Kai ji atidarinėjo A. P. duris, jog šis galėtų išeiti, į buto vidų įsibrovė A. B., o A. P. atėmė iš jos telefoną. Į butą įsibrovę asmenys iš karto N. A. pradėjo reikalauti pinigų ir tik tuomet, kai dalį jų moteris atidavė, vienam nuteistajam toliau ieškant pinigų, kitas nuteistasis su ja lytiškai santykiavo. Iš esmės analogiškas veikimo būdas buvo pasirinktas ir O. H. atveju. Jai kilo įtarimas, kad A. P. pas ją atėjo ne vienas, dėl ko, telefonu ji jo pasiteiravo, ar jis tikrai vienas. Kai A. P. ją patikino, kad su juo jokių kitų asmenų nėra, ji atidarė duris, po ko, A. P. iš jos išplėšė telefoną ir įleido A. B.. Abu asmenys vėlgi pradžioje nukentėjusiosios pareikalavo pinigų ir tik tada pasikeisdami su ja lytiškai santykiavo. Esant šių duomenų visumai, neabejotina, kad, priešingai nei teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, į nukentėjusiųjų butus abu kartus jie ėjo jau žinodami, kad plėšimo būdu iš moterų pagrobs jų turimą turtą, ką betarpiškai patvirtina jų veiksmai tik patekus į nukentėjusiųjų butus – reikalavo atiduoti pinigus, atėmė iš nukentėjusiųjų telefonus, kad šios negalėtų pasikviesti pagalbos. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad abi nukentėjusiosios patvirtino laukusios tik vieno kliento, tačiau abu kartus su A. P. į nukentėjusiųjų namus atvyko ir A. B., kas iš esmės paneigia nuteistųjų teiginius, jog abi nukentėjusiosios juos įsileido laisva valia. Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrindo abejoti nuteistųjų veiksmų juridiniu vertinimu nėra. Jų veiksmai betarpiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, todėl perkvalifikuoti juos į BK 178 straipsnio 2 dalį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

25. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl A. B. ir A. P. kaltės ir tėra nuteistųjų savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. B. ir A. P. atžvilgiu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tokiu būdu, nuteistųjų apeliacinių skundų motyvai, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

26. Nesant pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vis tik atkreiptinas dėmesys, kad vertinamu atveju A. B. buvo kaltinamas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: iki 2020 m. vasario 11 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savo reikmėms prie savęs turimoje piniginėje laikė vaistų plokštelę su viena tablete, kurios sudėtyje yra nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos - 0,003 g bromazepamo, iki 2020 m. vasario 11 d., laikotarpyje nuo 16.10 val. iki 16.25 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolės m., asmens kratos metu neteisėtai laikomą nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

27. Nors dėl šios veikos pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė, motyvuose konstatuodamas, kad yra neabejotinai nustatyta, jog A. B. neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl šios A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos nepasisakyta, bausmė pagal šį straipsnį A. B. nepaskirta, nespręstas ir jos subendrinimo su kitomis A. B. paskirtomis bausmėmis klausimas, tokiu būdu iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas. Tačiau, įvertinus tai, kad baudžiamoji byla A. B. ir A. P. atžvilgiu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, prokurorės ar nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai dėl A. B. nenuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teisme nebuvo gauti, nesant galimybės bloginti nuteistųjų teisinės padėties apeliacinės instancijos teisme, šis pirmosios instancijos teismo pažeidimas šia nutartimi netaisytinas.

28. 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 254,38 (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus, 38 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. B. apeliacinės instancijos teisme, bei 40 (keturiasdešimt) eurų susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. P. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

29. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų A. B. ir A. P. apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami kaip nepagrįsti. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji ginčijo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, todėl nagrinėti jų apeliacinius skundus Kauno apygardos teisme rašytinio proceso tvarka nebuvo galimybės. Be to, jokių duomenų apie nuteistųjų A. B. ir A. P. finansinę padėtį byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantai, todėl konstatuoti jų prastą finansinę padėtį, dėl kurios asmenys nesugebėtų sumokėti iš jų priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra.

31. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 254,38 (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus, 38 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. B. apeliacinės instancijos teisme, bei 40 (keturiasdešimt) eurų susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. P. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. B. ir A. P. apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistojo A. B. valstybės naudai priteisti 254,38 (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus, 38 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Iš nuteistojo A. P. valstybės naudai priteisti 40 (keturiasdešimt) eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė