Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei I. M.,

žodinio proceso tvarka, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse nustatymo, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuotas asmuo M. K., išvadą teikianti institucija - Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose priimtas patikslintas pareiškėjo G. K. pareiškimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse nustatymo, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuotas asmuo M. K., išvadą teikianti institucija - Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrius,

M. K. savarankiškai negali pasirūpinti elementariausiais dalykais: apsirengti, susitvarkyti, pasigaminti maistą. Ji gali judėti tik su vaikštyne ir tai labai sunkiai. Jai sutrikusi atmintis, kartais nesiorientuoja kur ji esanti. Mama vartoja daug įvairių vaistų, bet juos reikia sudėlioti ir reguliariai sugirdyti. Valgo savarankiškai, bet pasigaminti ar pasiimti pati nesugeba. Kartais mamai kyla depresijos priepuoliai ­ tada verkia, šaukiasi mirties. Dažniausiai būna viskam abejinga, mieguista, niekuo nesidomi, sulėtėjusi reakcija. Mama prisimena senai buvusius įvykius, bet labai greitai pamiršta naujausius. Pokalbio metu gali kas kelias minutes klausti to paties, neprisimena apie ką tik kalbėjo. Kartais maišo sūnų su savo vyru (pareiškėjo tėvu).

Socialinės darbuotojos 2022 m. rugsėjo 13 d. išvadoje Nr. 15-10 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“, konstatuota, kad M. K. negali savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus visose srityse. Todėl, siekdamas užtikrinti motinos teisėtų interesų įgyvendinimą, pareiškėjas inicijuoja jos pripažinimą neveiksnia.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra M. K., kurią prašoma pripažinti neveiksnia – sūnus. Daugiau vaikų nėra. Remiantis teismui pateiktu 2023 m. vasario 6 d. mirties įrašu (akto Nr. 49) M. K. sutuoktinis V. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2023 m. vasario 4 d.

Remiantis medicininiais dokumentais: 2022 m. liepos 15 d. UAB „Ignalinos sveikatos centras“ pažyma Nr. 116, specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 009752, M. K. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2013-07-19 iki 2016-07-18. M. K. išduotas neįgaliojo pažymėjimas (specialiųjų poreikių lygis vidutinis) nuo 2007 m. gegužės 11 d. neterminuotai. Iš pateiktų viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro epikrizių Nr. P13/746, Nr. P14/1623, Nr. P16/1586 matyti, jog M. K. nustatytas organinis kliedesinis sutrikimas, demencija sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, delyras esant demencijai. Socialinės darbuotojos 2022 m. rugsėjo 13 d. išvadoje Nr. 15-10 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“, konstatuota, kad M. K. negali savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus visose srityse.

M. K. sveiktos būklės ištyrimui buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2023 m. kovo 3 d. gautame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Ambulatorinio poskyrio 2023 m. sausio 27-vasario 23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-16/2023 patvirtinta, kad M. K. dėl jai diagnozuoto psichikos sutrikimo silpnaprotystės vėlai prasidėjusios Alzheimerio liga (F00.1)), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Tam atvejui, kai psichikos ligonis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, kai tai lemia jo nesugebėjimas pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu ir įstatymo reglamentuojama tvarka nustatyti neveiksniam psichikos ligoniui globą ir paskirti globėją.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.

CK civilinis veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Civilinis veiksnumas priklauso nuo dviejų aplinkybių: nuo amžiaus ir nuo asmens psichinės būklės, t.y. nuo gebėjimo ir galėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Pripažinimas neveiksniu - tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę kreiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o visus tokio asmens klausimus sprendžia teismo paskirtas jo globėjas.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose Nr. R(99) 4, kur pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Šį principą iš esmės atitinka riboto civilinio veiksnumo institutas ir veiksnumo apribojimo suinteresuotam asmeniui pasekmės, suteikiančios šiam asmeniui teisę su rūpintojo sutikimu atlikti tam tikrus veiksmus ir sudaryti tam tikrus sandorius, taip pat paliekančios asmeniui teisę pačiam sudaryti kasdieninius smulkius sandorius (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. K. dėl jai diagnozuoto psichikos sutrikimo silpnaprotystės vėlai prasidėjusios Alzheimerio liga (F00.1), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, priimti savarankiškai sprendimus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, sprendžia tik dėl M. K. neveiksnumo konkrečiose srityse (Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.10 straipsnio 1 dalis), t. y. srityse, kuriose neužtikrinant jos atstovavimo, jai esant neįgaliai, būtų pažeistos jos teisės ir teisėti interesai konkrečiose srityse. Dėl to sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, nustatytinos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo sveikatos būklę, suvokimą, gebėjimus konkrečiose jam aktualiose srityse bei parinktinos mažiausiai jo veiksnumą ribojančios priemonės (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 467 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustatytu neveiksnumo konkrečiose srityse institutu siekia apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam užtikrinama pagalba per globos institutą savo civilines teisės ir pareigas įgyvendinti per atstovą. Šios sritys nustatytinos teismo, įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, keliamus klausimus dėl M. K. neveiksnumo ribų nustatymo, darytina išvada, kad M. K. iš esmės yra svarbios tokios sritys kaip: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmens higiena, savitvarka ir pan.), kadangi ji negeba pasirūpinti savo aplinka, būstu, kuriame gyvena ir savo higiena; sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), kadangi jai reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, o ji pati jų reikalingumo nesuvokia ir negali įvertinti; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų bei kitų kasdieniam gyvenimui būtinų daiktų įsigijimas ir pan.); santaupų, piniginių indėlių tvarkymo sritis, kadangi ji gauna socialinę išmoką, kurios pati dėl pinigų vertės tinkamo nesuvokimo tikslingai panaudoti negeba; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo bei disponavimo sritis, taip pat paveldėjimo teisinių santykių sritis (palikimo priėmimas ir kiti su tuo susiję klausimai), kadangi nustatyta, jog M. K. turi nuosavybėje nekilnojamojo turto, turi artimųjų ir šie teisiniai santykiai gali bet kada atsirasti bei asmens dokumentų valdymo sritis.

Laikytina, kad šiose srityse M. K. negalėtų savimi visiškai pasirūpinti, nes ji yra sunkiai orientuota, ji negeba savęs prisižiūrėti, negali įvertinti pinigų bei turimo turto panaudojimo tikslingumo, negali įvertinti savo sveikatos bei savitvarkos priežiūros poreikio.

Pareiškėjo, suinteresuoto asmens M. K. atstovo advokato A. S., išvadą teikiančios institucijos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Ambulatorinio poskyrio 2023 m. sausio 27-vasario 23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-16/2023 nurodytų aplinkybių bei byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir siekiant apsaugoti pačios M. K. turtinius ir neturtinius interesus, M. K. pripažintina neveiksnia minėtose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismas asmens nepripažįsta neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios (Shtukaturov v. Russia). Šios sritys įtvirtintos Aprašo 10.1.6 punkte (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje) ir 10.2.3 punkte (šeimos santykių sritis), 10.2.4 punkte (asmens gebėjimas būti globėju ir pan.), 10.2.5 punkte (darbo teisinių santykių sritis). Teismo nuomone, tokios sritys kaip šeimos santykių sritis, teisė į darbo santykius vien dėl savo prigimties negalėtų būti įgyvendinamos per atstovą (globėją), todėl jos ir negali būti ribojamos bei išskiriamos.

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Pripažinus M. K. neveiksnia aukščiau nurodytose srityse tuo pačiu teismo sprendimu išspręstinas globos nustatymo bei globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimai (Lietuvos Respublikos CPK 468 str. 4 d., 505 str., 506 str.).

Pagal VĮ Registrų centras Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašą M. K. vardu nėra registruota sutarčių dėl pagalbos priimant sprendimus bei nėra duota išankstinių nurodymų.

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažinus M. K. neveiksnia, rekomenduoja globėja jai skirti jos sūnų G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini). Manoma, jog G. K., oficialiai tapęs globėju, tinkamai vykdys šias pareigas, tai yra atstovaus globotinę pagal įstatymą ir gins jos teises bei interesus.

Remiantis 2022 m. spalio 11 d. viešosios įstaigos Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma Nr. 227, G. K. yra sveikas ir gali būti globėju. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu G. K. nėra teistas. Pareiškėjas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka būti paskirtas neveiksnios M. K. globėju ir turto administratoriumi. Kitų asmenų, norinčių būti M. K. globėjais, nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus pateiktą išvadą, parinkto pretendento savybes bei byloje nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad G. K. pagal savo moralines ir asmenines savybes yra tinkamas būti neveiksnios M. K. globėju ir turto administratoriumi (CK 3.242 straipsnis).

G. K. išaiškintinos globėjo teisės ir pareigos (CK 3.240, 3.243–3.245 straipsniai). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo; turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius; pareigas atlieka neatlygintinai; privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais; sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus; jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, ji gali būti teismo nutartimi nušalinta nuo globėjos pareigų; jeigu šiais globėjos veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam asmeniui, globėja privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.

Įstatymas nustato, kad bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 469 straipsnio 3 dalis), todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 468 straipsnio 4 dalimi, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. pareiškimą tenkinti.

Pripažinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

-asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų bei kitų kasdieniam gyvenimui būtinų daiktų įsigijimas ir pan.), santaupų, piniginių indėlių tvarkymas;

-kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

-nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

-paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas ir kiti su tuo susiję klausimai);

-asmeninių dokumentų valdymo srityje (dokumentų pildymas ir jų gavimas, dokumentų atsiėmimas);

-savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmens higiena, savitvarka ir pan.);

-sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Nustatyti nuolatinę globą pripažintai neveiksnia M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir jos globėju bei turto administratoriumi paskirti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.