- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- 1S-156-245/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- G. K.
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. vasario 11 d. nutarties, kuria Marijampolės pataisos namų teikimas dėl atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. K. (toliau – G. K.) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta bausmė – 60 parų arešto. Užskaityta 1 para.
2. Marijampolės apylinkės teisme buvo gautas Marijampolės pataisos namų direktoriaus R. K. teikimas dėl nuteistojo G. K. atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos.
3. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi buvo nutarta Marijampolės pataisos namų teikimą atmesti.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis G. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį ir patenkinti Marijampolės pataisos namų 2020 m. lapkričio 5 d. teikimą Nr. 9/07-12963.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, ignoruodamas nuteistąjį gydančio gydytojo išvadas, jog G. K. dėl sveikatos būklės, tame tarpe ir sunkios nepagydomos ligos (antrinė hipertenzinė diliatacinė kardiomiopatija) bei naujai diagnozuotu susirgimu (vidutinio sunkumo depresija), negali atlikti bausmės įkalinimo įstaigoje, nes faktinės įkalinimo sąlygos gali būti prilyginamos nuteistojo kankinimui ir net gali sukelti jo mirtį, priėmė G. K. sveikatai ir net gyvybei pavojų sukeliantį sprendimą atmesti įkalinimo įstaigos teikimą. G. K. nurodo, kad toks teismo sprendimas ne tik sudaro prielaidas jo teisių pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Lietuvos Respublikos Konstituciją pažeidimui, bet ir apskritai yra itin neatsakingas nuteistojo sveikatos bei gyvybės apsaugos atžvilgiu.
4.2. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose prie Lietuvą konstatuotas faktines aplinkybes apie nuteistųjų kalinimo sąlygas, tiek Lietuvos mokslininkų atliktas studijas apie realias kalėjimo sąlygas ir žalą nuteistųjų sveikatai.
4.3. G. K. skunde nurodo, kad jo gydytojos T. Š. pateiktų medicininių dokumentų pagrindu neginčytinai buvo nustatyta, jog nuteistasis serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios negali atlikti bausmės įkalinimo įstaigoje. Nuteistasis turi ir kitų ūminių sveikatos sutrikimų (cukraligė, hipertenzija), dėl kurių jis negali dirbti, pakelti fizinio krūvio, lipti laiptais, vaikščioti, privalo nesinervuoti, pastoviai vartoti vaistus, lankytis pas kardiologą, reguliuoti cukrų, laikytis dietos ir režimo. Skunde pažymima, kad šiuo metu nuteistajam papildomai diagnozuotas naujas susirgimas – vidutinio sunkumo depresija, kurią privalu nuolatos prižiūrėti ir gydyti psichotropiniais vaistais, o teismas šią aplinkybę visiškai ignoravo.
4.4. Skunde teigiama, kad teisės aktai patys savaime neužtikrina ir negali užtikrinti sveikatos priežiūros pataisos įstaigose. Sveikatos priežiūrą pataisos įstaigose užtikrina ją reglamentuojančių teisės aktų faktinis įgyvendinimas. Tai, kad įkalinimo įstaigos faktiškai neužtikrina tinkamos sveikatos priežiūros yra ne kartą konstatuota ne tik nacionalinėje teismų praktikoje, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teisme. G. K. teigimu, nors Lietuvoje oficialiai deklaruojama, kad kaliniams turi būti prieinamos tokios pat sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje, tačiau realybėje netgi esamas teisinis reglamentavimas neužtikrina lygiavertės kalinčio asmens sveikatos priežiūros: dažnai laisvės atėmimo vietose neteikiamos tam tikros sveikatos priežiūros paslaugos, kurios yra prieinamos šalyje, neužtikrinamas gydymo tęstinumas – gydymas, kuris buvo suteiktas laisvėje, tiesiog nutraukiamas, neužtikrinamas reabilitacinis gydymas, reguliarios asmens psichikos sveikatos paslaugos. Skunde teigiama, kad vertimas nuteistąjį atlikti arešto bausmę pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo pateiktus išaiškinimus neabejotinai gali būti prilyginamas žmogaus kankinimui.
4.5. Skunde pažymima, kad dėl savo sveikatos būklės nuteistasis patenka į itin aukštą rizikos grupę dėl COVID-19 infekcijos, kai tuo tarpu apylinkės teismas į tai taip pat neatsižvelgė, nurodydamas, kad įkalinimo įstaigose yra užtikrinamas ir COVID-19 užkardymo priemonių įgyvendinimas, kas, pasak nuteistojo, prieštarauja faktinei situacijai, kadangi iš Kalėjimų departamento viešai teikiamos informacijos yra žinoma, jog pataisos įstaigose nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio yra nustatyta viso 696 susirgimo atvejų, iš kurių net 186 buvo nustatyti Marijampolės pataisos namuose.
4.6. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, gana ciniškai nurodė, jog nuteistasis neįvertino galimų savi nusikalstamų veiksmų pasekmių jo sveikatai, nuteistojo sveikatos būklė jam netrukdė padaryti dvi tyčines nusikalstamas veikas, o jų padarymo metu nuteistasis buvo akivaizdžiai neblaivus. G. K. teigimu, visiškai nėra suprantama, kaip šios praeities aplinkybės yra susijusios su tuo, ar nuteistasis su dabartine sveikatos būkle gali atlikti bausmė tokiu būdu, kad bausmės atlikimas nebūtų prilyginamas žmogaus kankinimui. G. K. nurodo, kad teismas ignoravo tą faktą, jog nuteistojo susirgimai progresuoja – 2020 metais jis buvo pripažintas neįgaliu ir susirgimų daugėja. Nuteistojo gydytoja nurodė, kad nuteistasis galbūt galėtų atlikti bausmę, sirgdamas tik cukralige, tačiau ne kardiomiopatija bei depresija. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas negali aplinkybių, susijusių su jo elgesiu praeityje, vertinti kaip patvirtinančių bausmės vykdymo įmanomumą. Jei nuteistojo sveikatos būklė yra tokia, kad netinkamas sveikatos priežiūrą įkalinimo įstaigose reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimas gali lemti nuteistąjį kankinančias sąlygas, tokiu atveju bausmės atlikimas yra negalimas, nes tai prieštarautų bausmės paskirčiai. Pasak G. K., nagrinėjamu atveju būtent tokia jo sveikatos būklė ir yra nustatyta. Pasak nuteistojo, nagrinėjamu atveju jis privalo būti atleidžiamas nuo bausmės atlikimo dėl ligos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. K. skundas atmetamas
5. BK 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleidimą nuo bausmės atlikimo dėl ligos taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Sprendžiant šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį bei atliktos bausmės laiką.
6. Pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant Marijampolės pataisos namų teikimą dėl G. K. atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos, buvo nutarta skirti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriui užduotį atlikti medicininį tyrimą ir pateikti specialisto išvadą. Specialistui (ekspertui) buvo pateikti šie klausimai: ar nuteistasis G. K. serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios atlikti 60 parų arešto bausmę būtų per sunku? Jeigu tai, tai kokia tai liga ir kada G. K. ja susirgo. Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 594/2020 (09) (b. l. 20) matyti, kad ekspertizei atlikti buvo pateikta VšĮ Jurbarko ligoninės ligos istorijos Nr. 20KPJ-475 kopija, VšĮ Jurbarko ligoninės ligos istorijos Nr. 20KPJ-23478 kopija, ambulatorinė asmens sveikatos istorija bei baudžiamoji byla. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad duomenų, jog G. K. serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėtų atlikti arešto bausmę, nėra.
7. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos G. K. serga antrine hipertenzine diliatacine kardiomiopatija ir vidutinio sunkumo depresija (b. l. 26). Minėtame medicininiame pažymėjime nurodyta, kad nerekomenduojama nuteistojo laikyti sulaikymo įstaigose. Nagrinėjamu atveju, atliekant ekspertizę, buvo įvertinta nuteistojo sveikatos būklė, jam nustatyti susirgimai ir buvo konstatuota, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog G. K. negalėtų atlikti arešto bausmės. Pažymėtina, kad tik viena iš nuteistajam nustatytų ligų – antrinė hipertenzinė diliatacinė kardiomiopatija patenka į sunkių nepagydymų ligų sąrašą, tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistajam G. K. dėl jam nustatytų ligų jau yra paskirtas medikamentinis gydymas, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nuteistajam dėl jo ligų pobūdžio arešto bausmės atlikimas pataisos įstaigoje yra galimas, nuteistasis turės visas sąlygas vartoti gydytojų paskirtus vaistus bei laikytis gydymo rekomendacijų.
8. Skunde nuteistasis nurodo, kad siuntimas atlikti arešto bausmę, yra prilyginamas žmogaus kankinimui, tačiau tokius skundo teiginius apygardos teismas atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Kaip teisingai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, teisės aktais nustatyta, kad pataisos įstaigose turi būti užtikrintos tokio paties lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Nuteistasis savo skunde nurodo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, tačiau pažymėtina, kad nevisi jie susiję su netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo užtikrinimu pataisos įstaigose. Pataisos įstaigose laikomų asmenų sveikatos priežiūrai užtikrinti įsteigtos Tarnybos, areštinėse – medicinos punktai teikia ambulatorines – pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas – stacionarinį ištyrimą ir gydymą teikia laisvės atėmimo vietų ligoninės. Tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Nuteistasis skunde nurodo ir aplinkybes dėl COVID-19 pandemijos, teigdamas, kad dėl turimų susirgimų jis patenka į itin aukštą riziką turinčių asmenų grupę. Teismas pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje skiriamas ypatinga dėmesys kovai su COVID-19 pandemija, o susirgimų skaičius sparčiai mažėja. Siekiant valdyti COVID-19 viruso plitimą laisvės atėmimo įstaigose, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-167 patvirtintas ir vykdomas veiksmų planas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad sąlygos pataisos įstaigoje šiuo metu galėtų sukelti pavojų nuteistojo sveikatai.
9. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais objektyviais įrodymais, pagrįstai nusprendė netenkinti Marijampolės pataisos namų teikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam G. K. yra paskirtas medikamentinis gydymas, o pateikdamas skundą apygardos teismui, nuteistasis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad tinkamas gydymas, atliekant arešto bausmę, jam nebūtų užtikrintas. Remiantis šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. K. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.