- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-838-238/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. B., T. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Dėl nuteistojo T. J. apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2014 m. sausio 1 d. apie 11.30 val., Alytaus m., Sudvajų g., netoli namo Nr. 41 kartu su T. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo Ž. B. atžvilgiu suduodami jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, pargriovę jį ant žemės ir atėmę galimybę priešintis, pagrobė iš jo du auksinius žiedus, kurių kiekvieno vertė 115,85 Eur (iš viso 231,70 Eur), taip pat pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Asha 200“, kurio vertė 115,85 Eur, tokiu būdu nukentėjusiajam Ž. B. padarė 347,55 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nuteistasis V. B. prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį pakeisti ir, perkvalifikavus veiką, paskirti jam švelnesnę bausmę.
2.1. Skunde nurodo, kad jis nuo pat pradžių neneigė savo padarytų veiksmų, tačiau teismas tai vertino kaip siekį sušvelninti atsakomybę vien dėl to, kad jis anksčiau yra teistas už analogiškus nusikaltimus. Šiuo metu yra atlikęs bausmes, sulaikymo metu dirbo, todėl teigti, kad nusikaltimų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis, nėra pagrindo. Savo kaltės neneigia, tačiau prašo perkvalifikuoti jo veiką į kitą, kuri atitiktų jo veiksmus, kadangi jis tik sudavė smūgį ir daugiau nieko nedarė, bei paskirti švelnesnę bausmę.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja Angelė Fominienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Dana Rutkauskaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
7. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino V. B. kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.
8. Apeliantas prašo perkvalifikuoti jo veiką į kitą, kuri atitiktų jo veiksmus, kadangi jis tik sudavė smūgį ir daugiau nieko nedarė. Nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė veiką perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nukentėjusiojo nemušė, sudavė smūgius ir daugiau nieko nepadarė, turto neužvaldė. Nukentėjusiajam yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o pats nuteistasis teigia, kad jokio susitarimo nebuvo, apie apiplėšimą jis nežinojo. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, perkvalifikuoti veiką objektyvaus pagrindo nėra, kadangi V. B. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymius.
9. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo esmė yra ta, kad grasinimas panaudoti fizinį smurtą ar smurto panaudojimas, ar atėmimas galimybės priešintis, yra priemonė pasiekti, realizuoti nusikalstamą sumanymą, tačiau nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, būtina aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Turto pagrobimas apima: atvirą svetimo turto atėmimą (paveržimą, išplėšimą) ar neatlygintiną turto pasisavinimą, panaudojant smurtą ar grasinant jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Svarbu, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba tuoj po atėmimo momento, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą. Taigi vienas iš BK 180 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių yra arba fizinio smurto panaudojimas, arba grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, arba atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis.
10. BK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Būtinu bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymiu yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
11. Byloje nustatyta, kad V. B., veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, bendrais veiksmais įvykdė plėšimą – apeliantas buvo grupėje asmenų, kurie panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė iš nukentėjusiojo du auksinius žiedus ir mobiliojo ryšio telefoną. V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam. V. B. smulkiau neprisimenant įvykio buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai, iš kurių matyti, kad mobiliojo ryšio telefoną iš vyriškio kišenės ištraukė T. J., žiedus nuo rankos pirštų nukirpo N. A., o už gautus pinigus pirko alkoholinius gėrimus ir visi kartu gėrė. Kaltinamasis T. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad eidamas kartu su V. B. ir N. A. išgirdo duslų garsą ir atsisukęs pamatė gulintį nepažįstamąjį ir V. B., suduodantį jam smūgius. N. A. tam vyriškiui irgi sudavė smūgius. Jis taip pat vyriškiui vieną kartą įspyrė ir du kartus ranka sudavė į kojas, kad jas patrauktų. V. B. pradėjo kraustyti to vyriškio viršutinius drabužius, o jis kelnių kišenes ir vienoje kišenėje rado ir paėmė mobilųjį telefoną ,,Nokia“. Nusileidęs nuo pylimo į apačią, laukė savo draugų – N. A., V. B. ir kito vyruko. Jiems atėjus, nuėjo prie katalikiškos mokyklos ir ten pardavė mobilųjį telefoną už 25 litus, o gautus pinigus pragėrė. Šie byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. B. turėjo tikslą ne tik panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau ir jį apiplėšti. Taigi, nors byloje ir nėra duomenų apie tai, kad nuteistieji būtų taręsi ką nors apiplėšti, tačiau iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad toks susitarimas įvyko konkliudentiniais veiksmais, visiems bendrininkams panaudojant fizinį smurtą ir ieškant pas nukentėjusįjį vertingų daiktų, kuriuos radus ir pardavus visi bendrininkai gautais pinigais naudojosi kartu. Šiuo atveju nenustačius bendrininkų susitarimo ribų peržengimo darytina išvada, jog visi bendrininkai turi atsakyti pagal tą patį BK straipsnį, šiuo atveju BK 180 straipsnio 1 dalį.
12. Byloje neginčytinai nustačius, jog V. B. 2014 m. sausio 1 d. apie 11.30 val., Alytaus m., Sudvajų g., netoli namo Nr. 41 kartu su T. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį Ž. B. suduodami jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, pargriovę jį ant žemės ir atėmę galimybę priešintis, pagrobė iš jo du auksinius žiedus, kurių kiekvieno vertė 115,85 Eur (iš viso 231,70 Eur), taip pat pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Asha 200“, kurio vertė 115,85 Eur, tokiu būdu nukentėjusiajam Ž. B. padarė 347,55 Eur turtinę žalą, jo veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai ir perkvalifikuoti veiką į BK 140 straipsnio 1 dalį teisinio pagrindo nėra.
13. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. V. B. iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas devynis kartus, teistumas neišnykęs, taigi BK 27 straipsnio prasme jis yra recidyvistas, o šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai V. B. skyrė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, mažesnę nei vidurkis.
14. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas V. B. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.