- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 2-2720-632/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustinas Mitkus
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- N. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.2pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiajam asmeniu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal I. S. ieškinį dėl žemės servituto (teisės važiuoti keliu) panaikinimo atsakovei N. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų N. S. ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jo nuosavybės teise priklausančiame sklype įregistruotas žemės servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms ir eiti pėstiesiems, kuriuo naudojasi atsakovė N. P.. Servitutas nustatytas neapgalvotai, nebuvo derintas su ieškovu, jam nebuvo išaiškintos visos apsunkinimo sąlygos. Atsakovė turi galimybę įsirengti kelią per savo sklypą, kuris ribojasi su kaimo keliu, o naudodamasi servitutu pažeidžia jo privatumą, nes netoli ieškovo namo važinėja atsakovės automobilis, atvažiuoja krovininiai automobiliai vežantys malkas, vaikšto pašaliniai asmenys.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį visiškai palaikė ir iš esmės jį atkartojo. Papildomai nurodė, kad atsakovė anksčiau naudojosi įvažiavimu pro kitus kaimynus, keliu nesinaudojo, todėl ginčo nekilo. Šiuo metu keliu važinėja atsakovė, jos sugyventinis, bėgioja vaikai. Atsakovė keliu nesirūpina, jo neprižiūri, o ieškovas privalo mokėti žemės mokestį ir už sklypo dalį, kurį užima kelias, kuriuo naudojasi svetimi žmonės.
Atsiliepimas
Atsakovė N. P. atsiliepimu į ieškinį, ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad anksčiau, bendru susitarimu, į savo kiemą važinėjo pro kitus kaimynus, o jiems paprieštaravus – ėmė važinėti servitutiniu keliuku. Kito kelio į atsakovės namus nėra, o kelio nutiesimas iki kaimo kelio kainuotų dideles investicijas, kurių atsakovė dėl savo turtinės padėties negali sau leisti.
Trečiojo asmens atstovas siūlė ieškinį atmesti, nes nuo servituto nustatymo praėjo nedaug laiko, naujų esminių pasikeitimų nenustatyta.
Atliekant vietos apžiūrą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atvykus (duomenys neskelbtini) servitutinis kelias prasideda dešinėje. Tai seno asfalto keliukas, maždaug 4 m pločio; dešinėje jis ribojasi su kaimynų žeme, šalia stovinčiais ūkiniais pastatais. Kairėje – ieškovo namų valda; nuo kelio iki namo maždaug 10-12 metrų, į kelią yra verandos langai. Keliukas sukasi dešiniau, ir maždaug 25 metrai nuo įvažiavimo pradžios, ties ieškovo ūkiniais pastatais (kairėje) baigiasi, prasideda žvyruotas kelias, kuris sukasi dešinėn, link atsakovės namų valdos, kuri aptverta maždaug 1,80 m aklina tvora iš šviesios skardos. Apžiūrint vietą už atsakovės namo matyti, kad kairėje sklypo dalyje prie namo yra sodas, dešinėje – taip pat auga medžiai. Žemės plane daržu pažymėtas plotas apželdintas žole. Iki (duomenys neskelbtini) nuo atsakovės namo yra maždaug 50 m, sklypo ir gatvės aukščių skirtumas maždaug 70-80 cm.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
2006-08-02 Valstybinės žemės pirkimo sutartimi ieškovas įsigijo žemės sklypą, ir nors sutartyje nurodyta, kad servitutų nėra (b.l. 5), anksčiau išleisto Šiaulių apskrities viršininko įsakymo 2 punkte numatyta, kad leidžiama parduoti sklypus pirkimo – pardavimo sutarčių projektuose nurodytomis sąlygomis, prieš tai šiuos sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre (b.l. 6). Nekilnojamojo turto registro išraše, sudarytame 2005-10-25, matyti, kad kelio servitutas buvo nustatytas dar 2006-04-10 apskrities viršininko įsakymu (b.l. 9-10), todėl ieškovas, pasirašydamas sutartį apie jį žinojo. Tą iš esmės pripažįsta ir pats ieškovas, nurodydamas, kad kelias buvo išasfaltuota jau seniai, tik ginčo nebuvo, kol atsakovė juo nesinaudojo, be to, žemės sklypo abrise matyti ieškovo suderinimas su suprojektuotu servitutu (b.l. 18, 38-40). Atsižvelgiama, kad kelias buvo suprojektuotas palyginti senai, ir naudojimosi juo tvarka iš esmės pateisinama esančia situacija: atsakovės sklypas pailgas, gyvenamas namas pastatytas arčiau ieškovo namo, t.y. arčiau servitutinio kelio, atsižvelgiant į įvažiavimą, pastatyti pagalbiniai pastatai. Įvertinama, kad į kelio pusę yra verandos langai, įėjimas į ieškovo namą yra toliau nuo kelio, jam lygiagrečiai. Žemės sklypas turi būti naudojamas tikslingai, pagal jo paskirtį, o kelio nutiesimas per atsakovės sklypą link (duomenys neskelbtini) kaip siūlo ieškovas, kainuotų ne tik neproporcingai brangiai, bet ir prieštarautų racionaliam žemės naudojimo principui (Žemės įstatymo 2 str.). Tuo iš esmės sutinkama su trečiojo asmens cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, kurioje nustatyta, kad servituto nustatymas siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis daikto naudoti pagal paskirtį.
Ieškovas neįrodė iš esmės pasikeitusių aplinkybių ar nenumatytų sąlygų, dėl kurių servituto suteikiamų teisių (ar pareigų) įgyvendinti taptų neįmanoma ar labai sudėtinga (CK 4.112 str. 5 d.), todėl ieškinys atmestinas.
Abu šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl šios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Radviliškio rajono apylinkės teismą.