- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-21
- Bylos Nr.
- eI2-7871-743/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00118-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2025 m. sausio 2 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 25S941 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760340168 (toliau – ir leidimas), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skundas grindžiamas šiais argumentais.
Atsakovas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi panaikino remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, kad darbo sutartis tarp pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas „duomenys neskelbtini“ (pareiškėjo nurodytą UAB „duomenys neskelbtini“ teismas vertina, kaip rašymo apsirikimo klaidą), sudaryta 2024 m. kovo 19 d., pareiškėjas dirbo ir gavo darbo užmokestį. Pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkis kiekvieną mėnesį buvo 766 Eur į rankas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalia mėnesine alga yra pakankamas pareiškėjo pragyvenimui ir buvimui Lietuvoje. Nuo 2025 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą yra įgijęs 5 m. 0 mėn. 22 d. (5,0609 m.) trukmės pensijų socialinio draudimo stažą.
Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvoje gyvena ir dirba nuo 2019 m., Lietuvą laiko savo nuolatine gyvenamąja vieta, moka mokesčius į valstybės biudžetą, laikosi įstatymų ir taisyklių, bando išmoksti lietuvių kalbą. Pilnai išlaiko savo sutuoktinę kartu su nepilnamečiu sūnumi, todėl pareiškėjo šeima yra nuo jo finansiškai priklausoma.
Pažymi, kad siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, nepateikė duomenų, neatitinkančių tikrovės, taip pat nesutiktina, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi ne tiksliais arba nepilnais duomenimis, nustatė pavienes aplinkybes, o ne juridinių faktų visetą.
Atsižvelgęs į nurodytus argumentus prašo skundžiamą sprendimą panaikinti kaip neteisėtą.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.
Pareiškėjas 2024 m. vasario 5 d., ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „duomenys neskelbtini“, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kai leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Šiais pagrindais 2024 m. kovo 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi galiojantį iki 2026 m. kovo 8 d., kuris įteiktas pareiškėjui 2024 m. kovo 14 d.
Patikrinus duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „duomenys neskelbtini“ dirba nuo 2024 m. kovo 15 d., pareiškėjui tik keturis kartus (2024 m. balandžio, gegužės, liepos ir rugpjūčio mėn.) buvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 924 Eur. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjui įdarbinimo UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu (5 mėn.) mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Pažymi, kad, asmeniui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte.
Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, 2025 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 25S941 panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti.
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimali mėnesinė alga.
Pažymi, kad pagal tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo darbo užmokestis nurodytas 924 Eur. Tačiau, pareiškėjas nustatytą darbo užmokestį gavo nereguliariai ir dėl to neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų.
Akcentuoja, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB „duomenys neskelbtini“. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 minimali mėnesi alga, toliau – ir MMA) kas reiškia, kad pareiškėjas nedirba viso numatyto laiko ar visai nedirba, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį ir kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Nurodo, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, todėl nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti. Pagal suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, tai, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, pareiškėjas neatitiko imperatyvių įstatyme nustatytų kriterijų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą
Teismas konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. 25S941, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui S. Z. leidimą laikinai gyventi Nr. 760340168, galiojantį iki 2026 m. kovo 8 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 5 d. atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2401-LLG-12932. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad ketina pagal darbo sutartį dirbti betonuotoju UAB „duomenys neskelbtini“. Teigė, kad jo pragyvenimo lėšų Lietuvoje šaltiniu bus darbo užmokestis, o jis sieks 924 Eur. UAB „duomenys neskelbtini“ Migracijos departamentui pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. 20240201-025423 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), nurodė, jog siekia įdarbinti pareiškėją betonuotoju ir jam mokėti 924 Eur dydžio darbo užmokestį.
Atsakovas įvertinęs minėtus dokumentus, nusprendė tenkinti pareiškėjo prašymą ir išdavė pareiškėjui leidimą. Minėtas leidimas pareiškėjui išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), galioja iki 2026 m. kovo 8 d.
Migracijos departamentas, patikrinęs Sodros informacinėje sistemoje esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėjas UAB „duomenys neskelbtini“ dirba nuo 2024 m. kovo 19 d. ir jam tik keturis kartus (2024 m. balandžio, gegužės, liepos ir rugpjūčio mėn.) buvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 924 Eur, pareiškėjui įdarbinimo UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu (5 mėn.) mokamas darbo užmokestis buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės) ir 5 punktu (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą.
II. Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus. Nagrinėjamam ginčui reikšmingas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkte c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.
2024 m. vasario 5 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 2401-LLG-12932 išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad ketina dirbti UAB „duomenys neskelbtini“ betonuotoju ir numatomas darbo užmokestis ir pragyvenimo lėšų šaltinis – 924 Eur per mėnesį mokamas darbo užmokestis. Tarpininkavimo raštas Nr. 20240201-025423 patvirtina, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nurodė, kad pareiškėjas atvyko dviem metams dirbti pagal darbo sutartį jų įmonėje, įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu mokėti darbo užmokestį – 924 Eur per mėnesį. Atsižvelgęs į tai, atsakovas 2024 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi galiojantį iki 2026 m. kovo 8 d., Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y., kai užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams.
Sodros duomenų bazės išrašai patvirtina, kad pareiškėjas įsidarbino UAB „duomenys neskelbtini“ ir jam išmokos buvo mokamos nuo 2024 m. kovo 15 d. (2024 m. kovo mėn. buvo išmokėta 522,50 Eur, 2024 m. balandžio mėn. – 1428,57 Eur, 2024 m. gegužės mėn. – 1029,03 Eur, 2024 m. birželio mėn. – 800 Eur., 2024 m. liepos mėn. – 1122,27 Eur., 2024 m. rugpjūčio mėn. – 949,56 Eur., 2024 m. rugsėjo mėn. – 407,14 Eur., 2024 m. spalio mėn. – 578,26 Eur, 2024 m. lapkričio mėn. – 617,50 Eur dydžio pinigų suma).
2025 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 25S941 leidimas laikinai gyventi Nr. 760340168, galiojantis iki 2026 m. kovo 8 d., panaikintas, nes: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje <...> (5 punktas).
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Kaip minėta, kad atsakovas pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.
Teismas pažymi, kad Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2005 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-329 8.3 punkte inter alia (liet. be kita ko) įtvirtinta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1 punkte nustatyta, kad pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi: užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, – 0,5 MMA (1.1 papunktis); užsieniečiui, neturinčiam 18 metų, – 0,5 MMA (1.2 papunktis); kitiems užsieniečiams – 1 MMA (1.3 papunktis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 Nr. „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2024 metais taikoma MMA – 924 Eur.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą nurodė, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir pragyventi iš jo nurodyto gaunamo darbo užmokesčio, tačiau jis iš UAB „duomenys neskelbtini“ nurodytas pajamas gavo tik keturis kartus (2024 m. balandžio, gegužės, liepos ir rugpjūčio mėn.).
Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus spręsti, kad pareiškėjas, teikdamas duomenis dėl ketinamo gauti darbo užmokesčio, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes, prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo lėšų šaltinis yra numatomas darbo užmokestis, pareiškėjas jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio nenurodė, o iš nurodyto lėšų šaltinio atitinkamas pajamas gavom tik keturis kartus. Ši aplinkybė gali būti vertinama kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1364-629/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024 ir kt.).
Aptartieji duomenys patvirtina ir tai, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė patvirtina atsakovo padarytą išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas negavo pajamų, kurios laikytinos pakankamomis pragyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktis).
Vertindamas pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jis turi sąskaitoje pinigų, teismas pažymi šiuos aspektus. Sutiktina, kad pareiškėjo pridėtas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 30 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., t. y. laikotarpiu iki ginčijamo sprendimo priėmimo, iš UAB „duomenys neskelbtini“ gavo 6 040 Eur piniginių įmokų, kas sudaro 604 Eur per mėnesį (6 040 Eur / 10 mėn.). Pateikta Sodros informacija apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius patvirtina aplinkybę, kad laikotarpiais nuo 2024 m. balandžio 22 d. ik 2024 m. balandžio 22 d., nuo 2024 m. birželio 26 d. iki 2024 m. birželio 28 d., nuo 2024 d. rugsėjo 13 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2024 m. spalio 31 d., nuo 2024 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d., nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas socialiniu draudimu nebuvo draustas ir papildomų išmokų negavo. Pareiškėjo pateiktas Sodros išrašas apie įgytą stažą pensijai gauti tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas per 2024 metus įgijo 0,6723 metų stažo, todėl spręstina, kad pateikti duomenys nepaneigia atsakovo padarytos išvados apie tai, kad jis neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pagal prašyme išduoti leidimą ir tarpininkavimo rašte nurodytus duomenis turėjo dirbti betonuotoju, gaudamas kas mėnesį po 942 Eur darbo užmokesčio, todėl pareiškėjo paaiškinimas apie tai, kad jis turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, nepaneigia fakto, kad jis po leidimo jam išdavimo negavo pajamų, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte bei nustatyto MMA dydžio.
Užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovui nustačius, kad pareiškėjas nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo negavo darbo užmokesčio, atitinkančio MMA, yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje).
Atsižvelgus į tai, spręstina, kad remiantis aukščiau minėta Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta imperatyvia nuostata pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje privalėjo būti panaikintas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Pareiškėjo nurodytos šeiminės aplinkybės, taip pat faktas, kad Lietuvoje dirba nuo 2019 m. nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant kilusį ginčą dėl leidimo panaikinimo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu. Skundžiamas sprendimas nepanaikina pareiškėjui teisės kreiptis dėl leidimo išdavimo kitais Įstatyme numatytais pagrindais.
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, atsakovui nustačius bent vieną Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindą (nustatyti 2 ir 5 punkte numatyti pagrindai), jis turėjo teisę panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nurodytais pagrindais teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti faktiniai ir teisiniais sprendimo priėmimo pagrindai, motyvai yra aiškūs ir pakankami.
Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis).
Aptartame teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam negali būti priteistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. Z. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.