Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-07-17 · Civilinė byla Nr. 2-1436-860/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-17
Bylos Nr.
2-1436-860/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00776-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
P. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1436-860/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00776-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 34.1; 113.1; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 114.9.3.2; 116.4; 128.2.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 17 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant A. Višumirskajai, dalyvaujant pareiškėjai A. B., pareiškėjo atstovei adv. V. Zabielienei, vertėjai Z. Sakalauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos J. K. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (b. l. 2-3).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji yra J. K. dukra. J. K. sutuoktinis P. K. 2013-11-15 pareiškimu pareiškė, kad mirus sutuoktinei jos palikimo nepriėmė ir pretenzijų dėl palikimo neturi. Paskutinioji mirusiosios gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad duomenų apie įregistruotus J. K. palikimo priėmimo faktus, nėra. J. K. iki mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu P. K. turėjo nekilnojamojo turto: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir kitus kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po motinos mirties paveldimą turtą ėmė valdyti bei juo naudotis kaip savu, t. y. mokėjo mokesčius už mirusiosios jai paliktą turto dalį, savo dispozicijoje turi nuosavybės dokumentų originalus, pareiškėja ir mirusioji buvo deklaravusios gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo P. K. pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjos reikalavimu (b. l. 42).

Suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateiktame atsiliepime nurodė, kad neginčija prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ir prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra (b. l. 36).

Suinteresuotas asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsiliepimu prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra (b.l. 55).

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė visiškai. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja nežinojo, kad reikia priimti palikimą per tris mėnesiu. Po mamos mirties paliktą turtą valdė pagal susitarimą dar iki mamos mirties. Ji gyveno kartu su mama. Po jos mirties mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, atliko remontą. Mokėjimo dokumentuose nurodytas P. K., tačiau pinigus mokėjo ji, P. K. tik pasirašydavo. Po mamos mirties ji taip pat rūpinasi ir tėvu, nes jis nevaikšto. Ji yra vienintelis vaikas. Tėtis palikimo nepriėmė, atsisako jos naudai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra J. K. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6) (CK 5.3 str.). Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos.

Pareiškėja teigia, kad ji po savo motinos mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, t.y. per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti namų apyvokos daiktus, rūpinosi turto pagerinimu, moka mokesčius, atlieka žemės ūkio darbus. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir teisme apklausta liudytoja B. V., kuri nurodė, kad pareiškėja iki motinos mirties gyveno kartu su motina. Po motinos mirties liko gyventi ten pat, rūpinasi žeme, jos apdirbimu ir tvarkymu, suremontavo namą, moka mokesčius. Mirusiosios sutuoktinis senas, labai ligotas.

Minėta, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6); ji mirė būdama santuokoje su P. K., turėjo vienintelį vaiką A. K. (santuokinė pavardė B.) (b. l. 7-12, 26). J. K. nuo 1989-01-13 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), (b.l. 26). Pareiškėja A. B. nuo 1979-06-25 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), ir iki motinos mirties su šeima (vyru ir sūnumi) ten ir gyveno (b.l. 27-29). J. K. sutuoktinis P. K. pareiškimu, patvirtintu notaro, pareiškė, kad palikimo po sutuoktinės mirties nepriėmė ir nevaldo (b. l. 15). VĮ Registrų centro duomenimis J. K. turėjo nekilnojamojo turto (b. l. 16-26). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos J. K. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 14).

Atsižvelgiant į išdėstytą, į pareiškėjos paaiškinimus, liudytojos B. V. parodymus, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja A. B. per tris mėnesius po motinos J. K. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) , pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu (dalimi gyvenamojo namo, žeme ir kt.), t.y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

Kadangi nėra galimybės ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą po motinos mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str.), t.y. konstatuotina, kad pareiškėja A. B. priėmė J. K. palikimą po jos mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 444 - 448 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis