- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-390-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00235-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- E. G. K.
- Išvadą teikia
- Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3435-847/2019 pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. G. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. G. kreipėsi į teismą prašydama E. G. K. pripažinti neveiksnia pareiškime išvardintose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei, pripažinus E. G. K. neveiksnia tam tikrose srityse, paskirti ją, pareiškėją, E.G. K. globėja ir turto administratore.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-03-22 nutartimi pareiškėjai V. G. buvo nustatytas terminas iki 2019-04-10 pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus.
3. Teismas nurodė, jog nors V. G. pareiškime tvirtina, kad suinteresuotas asmuo E. G. K. daugiau vaikų neturi, tačiau pareiškėja nepateikė reikšmingų bylai įrodymų –kad nėra kitų suinteresuotų asmenų, kurie prieštarautų jos reikalavimams bei nepatvirtino to pridedamais dokumentais, t. y., nepateikė išsamios pažymos iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro apie E. G. K. šeimos sudėtį - sutuoktinį, brolius, seseris, vaikus. Nurodė, kad jei tokių asmenų yra, jie pareiškime turi būti nurodyti suinteresuotais asmenimis ir įtraukti į bylą. Be to, nurodė, kad pareiškėja privalo pateikti ir sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie prašomo pripažinti neveiksniu asmens psichinę būseną.
4. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškime neteisingai nurodytas suinteresuoto asmens – globos (rūpybos) institucijos, pavadinimas ir adresas; nėra nurodytas Biržų ligoninės slaugos namų adresas, kuriuose pagal pareiškimo turinį, šiuo metu yra E. G. K. bei, kuriai minėtu adresu turės būti įteikti procesiniai dokumentai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja V. G. prašo nutartį panaikinti.
6. Nurodo, jog teismas, priimdamas pareiškimą, nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina. Teigia, jog ji yra E. G. K. dukra ir turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl asmens pripažinimo neveiksniu, o pateiktas pareiškimas atitinka turinio ir formos reikalavimus ir turi būti priimtas. Teismo nurodyti trūkumai yra pertekliniai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjos V. G. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
7. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatyti pareiškimo trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Nepaisant to, teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir ji negali būti suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pareiškiantis ieškinį (pareiškimą) asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis), taip pat pateikti teismui teikiamame procesiniame dokumente nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui pateikė pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse bei atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais minėto procesinio dokumento trūkumais.
10. CPK 465 straipsnis detaliai reglamentuoja, kokie duomenys, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 straipsnis), privalo būti išdėstyti pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, t.y., aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja teismui nepateikė sveikatos priežiūros įstaigos pažymos apie prašomo pripažinti neveiksniu asmens psichinę būklę, t.y., vieno iš dokumentų, numatytų CPK 465 straipsnyje. Aplinkybė, kad apeliantė šį teismo nurodytą pareiškimo trūkumą laiko pertekliniu, įstatymo reikalavimų nekeičia.
12. Teismas nustatė, kad byloje nepateikti duomenys apie kitus, reiškiamu reikalavimu, suinteresuotus asmenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Nors apeliantė teismui pateiktame pareiškime nurodo, jog prašoma pripažinti neveiksnia E. G. K. kitų vaikų, išskyrus apeliantę, neturi, tačiau jokių įrodymų šiems teiginiams patvirtinti nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei į teismui teikiamo nagrinėti pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, kartu prašant apeliantę skirti ir E. G. K. globėja bei turto administratore, sukeliamas socialines pasekmes tiek prašomam pripažinti neveiksniu asmeniui, tiek jo šeimos nariams, į bylos nagrinėjimą privali būti įtraukti visi asmenys, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi arba pateikti duomenys, jog kitų asmenų, išskyrus apeliantę, nėra. Minėtas pareiškimo trūkumas pirmosios instancijos teismo nustatytas pagrįstai, todėl teismui turi būti pateikti duomenys apie prašomo pripažinti neveiksniu asmens šeimos sudėtį, kad teismas apie vykstantį procesą galėtų juos informuoti.
13. Pažymėtina, jog pirmiau minėti trūkumai pareiškėjai jau buvo išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-02-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1979-1086/2019, kurioje V. G. analogiško pobūdžio pareiškimas, nepašalinus nustatytų trūkumų, buvo paliktas nenagrinėtu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja ir antrą kartą teikdama pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse su tais pačiais trūkumais, veikia prieš greitą, koncentruotą bei ekonomišką procesą. Apeliantė yra atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl ji, padedant atstovui, turi galimybę gauti minėtus duomenis.
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė V. G. dėmesį, jog pareiškime yra neteisingai nurodytas suinteresuoto asmens – globos (rūpybos) institucijos, pavadinimas bei adresas, kurie turėtų būti tikslinami. Pareiškime nurodomi dvejopi duomenys apie prašomo pripažinti neveiksniu asmens – E. G. K., buvimo vietą, kurioje jai turėtų būti įteikiami procesiniai dokumentai. Nors šie trūkumai patys savaime ir netrukdo priimti pareiškimą, tačiau esant nustatytiems ir pirmiau aptartiems esminiams apeliantės pareiškimo trūkumams, turėtų būti patikslinami ir paminėti duomenys. Pažymėtina, jog ginčo dėl to, jog V. G. turi teisę pateikti minėto turinio pareiškimą, byloje nėra.
15. Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
16. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo terminas pasibaigė, apeliantei nustatomas naujas terminas pašalinti procesinio dokumento (pareiškimo) trūkumus, nurodytus Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-03-22 nutartyje (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjai V. G. terminą iki 2019 m. gegužės 20 d. pašalinti pareiškimo trūkumus, nurodytus Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutartyje.