- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2-1572/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Donatas Šernas, Vytas Milius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valdymo grupė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Penki kontinentai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Penkių kontinentų bankinės technologijos“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Ashburn International“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Universalios valdymo sistemos“
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valdymo grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-7075-623/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valdymo grupė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Penki kontinentai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Penkių kontinentų bankinės technologijos“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Ashburn International“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Universalios valdymo sistemos“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Kapitalo valdymo grupė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Penki kontinentai“, UAB ,,Penkių kontinentų bankinės technologijos“ ir UAB ,,Ashburn International“ 2 000 000 Lt baudą už esminį taikos sutarties pažeidimą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.
Teismas nutartyje nurodė, jog UAB ,,Penki kontinentai“ turto pagal 2008 metų balansą turi už 119 591 000 Lt, iš jo ilgalaikis turtas – 85 183 000 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 19 296 000 Lt; UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos pagal 2008 metų balansą turto turi už 73 233 000 Lt, iš jo ilgalaikis turtas – 24 160 000 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 32 955 000 Lt; UAB ,,Ashburn international“ pagal 2008 metų balanso duomenis turi turto už 4 893 890 Lt, iš jo ilgalaikis turtas – 2 727 325 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 109 073 Lt. Įvertinęs ieškinio sumą ir atsakovų turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, jog ieškinio patenkinimo atveju atsakovai bus pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Kapitalo valdymo grupė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – imtis atsakovų atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių
Apeliantas nurodo, jog ieškinio suma yra itin didelė, todėl objektyviai egzistuoja rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas netinkamai įvertino atsakovų turtinę padėtį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas realiai galės būti įvykdytas. Nurodo, jog atsakovui UAB ,,Penki kontinentai“ priklausantis turtas yra įkeistas bankams, turto balansinė vertė kelia abejonių, nes šiuo metu yra ženkliai sumažėjusios nekilnojamojo turto kainos, atsakovo investicijos į dukterines įmones sudaro daugiau nei 80 procentų viso atsakovo turto, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo UAB ,,Penki kontinentai“ turtinė padėtis yra tokia gera, kad nekiltų rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Analogiškus argumentus apeliantas dėsto ir kitų atsakovų atžvilgiu, abejodamas realia atsakovams priklausančio turto verte ir galimybę šį turtą realizuoti. Taip pat pažymi, jog atsakovas UAB ,,Penki kontinentai“ net neturi galimybių sumokėti taikos sutartimi patvirtintą 843 487 Lt sumą. Teigia, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pasisakė ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kas šioje proceso stadijoje nėra leidžiama. Be to, teismas neišdėstė jokių atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB ,,Universalios valdymo sistemos“ palaiko atskirajame skunde ieškovo išdėstytus argumentus ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovo ir atsakovų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį. Nutartis, kuria teismas tarp šalių patvirtino taikos sutartį yra įsiteisėjusi. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.) ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 d., CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Kaip ir įsiteisėję teismų sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai, ji šalims yra privaloma ir turi būti tinkamai vykdoma (CPK 18 str.). Kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis šalims įgyja privalomąją galią, todėl šalys negali nukrypti nuo teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų ir privalo ją besąlygiškai vykdyti.
Tarp šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 30 punkte įtvirtinta nuostata, jog bet kuri taikos sutarties šalis įsipareigoja sumokėti 2 000 000 Lt dydžio baudą už kiekvieną jos įvykdytą taikos sutarties esminį pažeidimą. Tokiu sutarties pažeidimu laikomas ir piniginės prievolės nevykdymas taikos sutartyje nustatytais terminais. Iš šio esminio taikos sutarties pažeidimo ieškovas ir kildina ieškinio dėl 2 000 000 Lt baudos priteisimo reikalavimus, kurių užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio proceso įstatymas nustato aiškią įsiteisėjusių teismo sprendimų ar patvirtintų taikos sutarčių vykdymo tvarką bei nustato specialias taisykles, taikomas tuo atveju, jei skolininkas ar taikos sutarties šalis nevykdo ar netinkamai vykdo teismo sprendime ar taikos sutartyje nustatytų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1577/2009).
Teisinėje valstybėje vyraujantys teisingumo, protingumo, ekonomiškumo principai įpareigoja teismą jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Šioje byloje, nežiūrint į tai, kad teismas, gavęs iš taikos sutarties vykdymo sąlygų kylantį ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 1 dalis 4 punktu, privalėjo tokį ieškinį atsisakyti priimti, nes dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra patvirtinta taikos sutartis, ieškinį priėmė ir išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismui civilinės bylos iškėlimo stadijoje nepastebėjus, jog egzistuoja neigiama prielaida, kuriai esant procesas negali prasidėti, ir nepaisant to iškėlus civilinę bylą, nors ieškinį turėjo atsisakyti priimti, laikoma, kad procesas prieš atsakovą prasidėjo neteisėtai. Pradėto proceso teisėtumo klausimas yra aktualus viso proceso metu, t. y. visose civilinio proceso stadijose bylą nagrinėjant teisme. Tai reiškia, kad net ir tuomet, kai apeliacine tvarka sprendžiami klausimai, kurie tiesiogiai nėra susiję su pradėto proceso teisėtumu, pavyzdžiui, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma ex officio gali ir turi įsitikinti pradėto ir vykstančio proceso teisėtumu. Jeigu egzistuoja pagrįstos abejonės dėl pradėto proceso teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti žemesnės instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1225/2009). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitais motyvais, t.y. remdamasis tuo, kad jas taikyti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal teisinį rezultatą ši nutartis yra teisinga, todėl ją palieka galioti kitais motyvais – laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pagrindo taikyti dėl to, kad civilinis procesas byloje pradėtas neteisėtai. Nesant prielaidų teisėto proceso prasidėjimui, teisiškai nereikšmingais tampa ir visi kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą.