Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui V. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais buvo įteikti bei apie teismo posėdį pranešta viešo skelbimo spaudoje būdu(CPK 130str.). Iš jo atsiliepimo į ieškinį negauta, į teismo posėdį atsakovas neatvyko, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant(CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str.). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas V. B. įsipareigojo iki 2008-04-02 grąžinti D. S. dalimis 40000 Lt (b.l. 5). 2010-10-29 D. S. ir ieškovas UAB „Stora Enso Lietuva“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2010/10-1, kuria pradinis kreditorius perleido visas reikalavimo teises, kylančias iš nurodyto skolos raštelio (b.l. 6-7). Pagal CK 6.101 str. 1 d. kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Ieškovas, pagal 2010-10-29 reikalavimo teisių perleidimo sutartį perėmęs reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį, siuntė atsakovui V. B. 2010-11-25 pranešimą su siūlymu iki 2010-12-09 atsiskaityti su ieškovu (b.l. 9-12), tačiau savo sutartinių prievolių, nepaisant ieškovo raginimų atsakovas nevykdė, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti - iš atsakovo priteisti 40000 Lt skolos.

Ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo 40000 Lt sumos, už terminą nuo 2008-04-02, kada turėjo būti grąžinta paskola, iki 2010-12-10, t.y. 5304,64 Lt palūkanų, iš viso 45304,64 Lt (LR CK 6.38 str., 6.63 str., 6.71 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str. 1 d., 6.256 str., 6.873 str.).

Visų pirma,konstatuotina,kad ieškovas yra tik skolos teisių perėmėjas ir tik nuo 2010-10-29.Teismas daro išvadą,kad tikrajam kreditoriui kreiptis į teismą taip nerūpėjo,kaip skolos perėmėjui ir jo patirta žala išvestinė ir šioje byloje neginčijama.

Pažymėtina, kad, nors sutarčių laisvės bei dispozityvumo principai yra labai svarbūs civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau šalių sudaromos sutartys negali pažeisti šalių interesų pusiausvyros, prieštarauti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams ar viešajai tvarkai. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006, 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Ar konkrečiu atveju šalių susitarimas nepažeidžia viešosios tvarkos teismas tikrina ex officio.

LR Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra konkretizuotos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas gali sumažinti per dideles netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad 0,2 proc. delspinigiai, t. y. 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003 ir kt.). Šioje byloje delspinigiai dar didesni, t.y. 182 proc. per metus. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, skirtingai nei 1964 m. CK, baudinių netesybų nenustatyta, netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, todėl jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Teismas prašomus priteisti delspinigius pripažino aiškiai per didelėmis netesybomis, todėl sumažino priteistiną delspinigių sumą. Kasacinis teismas taip pat nesutiko su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad netesybos gali būti pripažintos aiškiai per didelėmis ir neprotingomis tik tada, jeigu jų suma kelis kartus viršija pagrindinės prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-401/2008) konstatuota, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu.

Tokiu atveju teismas mato,kad per visą sutarties nevykdymo laikotarpį,nors skolininas buvo nesąžiningas,kreditorius galėdamas iš karto kreiptis į teismą,to nedarė,o perleido sutartį ieškovui,kuris pasinaudodamas sutartimi paskaičiavo akivaizdžiai sau naudingą delspinigių terminą nuo 2008-04-02,turėdamas teisę reikšti ieškinį po 2010-10-29,t.y. prisiima ir riziką atgauti pinigus ir netekti dalies pajamų už nepanaudotus pinigus būtent nuo sutarties dienos,o ne nuo 2008-04-02.Tai teismo nuomone yra nesąžininga ir neteisinga bendrų teisinių principų prasme,todėl teismas pažymi, kad kaip ir visos teisės normos, taip ir ieškovo nurodytos taisyklės negali būti taikomos neatsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus, o jų taikymas negali pažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.Todėl teismas mažina delspinigius,nes dabartinio ieškovo reikalavimo teisė atsirado 2010-10-29 ir nuo tos dienos skaičiuojami delspinigiai pagal įstatymą,t.y.nuo 2010-10-29 iki 2011-07-15,kas sudaro 1419,32 Lt delspinigių.

Remiantis CK 6.37 str. 1 d., CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011-01-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 88 str., 93 str. 1 d., patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinas 1242,57 Lt žyminis mokestis (b.l. 4), 192,22 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo skelbimo būdu išlaidų (b.l. 55-59).

Ieškovas prašo nepritiestinos prašomos 6050 Lt atstovavimo išlaidos iš atsakovo(kurios realiai ir vienareikšmiškai nepatvirtina būtent šios sumos pervedimą advokatui už šią bylą,nes teisių perleidimo sutartis pasirašyta 2010-10-29,o PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2009-13-30(b.l.22),o taip pat išrašas dėl gautų lėšų,kuris nurodo tik mokėtoją-ieškovą,bet už kokią paslaugą nenurodo(b.l.23)),bei įvertinus nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį, kad byla nėra sudėtinga teisine prasme(ką patvirtino ir ieškovo atstovas teisme(b.l.60)), teikiamų teisinių paslaugų pobūdį,ieškinio pobūdį ir jo paties sudėtingumą(labai aiškus ir elementarus),bylos trukmę, posėdžių skaičių, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju priteistino advokatui užmokesčio dydis nustatytinas 1200 Lt(už ieškinio surašymą ir dalyvavimą posėdyje), kuris atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2p., 8.18p., 9p., 11p., CPK 98 str.1d.,2d.) .

Iš atsakovo taip pat priteistina 3,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Stora Enso Lietuva“ (į.k. 111783972) 41419,32 Lt (keturiasdešimt vienas tūkstantis keturi šimtai devyniolika litų 32 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 41419,32 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2011-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2634,79 Lt (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt keturis litus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. B. 3,99 Lt (tris litus 99 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.