Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-05-27 · Administracinė byla Nr. I-1753-394/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-27
Bylos Nr.
I-1753-394/2014
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01220-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
L. Š.
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1753-394/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01220-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 73. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė, susipažinusi su pareiškėjos L. Š. skundu dėl priverstinio išieškojimo sustabdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gegužės 23 d. (spaudas ant voko) pareiškėja Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą taikyti priverstinį išieškojimo sustabdymą; pareiškėjos atžvilgiu įpareigoti atsakovą pripažinti beviltišką mokestinę nepriemoką dėl buvusios ir esamos ekonominės padėties; pagal pateiktus pareiškimą ir pranešimą netaikyti J. Š. galimo arešto ant nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir bankinės sąskaitos. Skunde pareiškėja nurodo, kad skundžia atsakovo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (23.21-08)-32A-31325.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atsisakytinas priimti, nes byla nepriskirtina tam teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 str. numato, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

ABTĮ įstatymo 19 straipsnio „Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija“ 1 dalyje nurodoma, jog be kompetencijos, nustatytos šio įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte.

Administracinių bylų teisenos paskirtis – ginčų dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėjimas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas, kylančias iš teisinių santykių, kurių ratas apibrėžtas Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje, tačiau kiekvienu atveju tam, kad ginčas būtų nagrinėjamas administraciniuose teismuose, jis turi atitikti tam tikrus įstatyminius kriterijus, be kito, jo objektu turi būti teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui sukeliantis administracinis aktas (plačiąja prasme).

Kaip matyti iš skundo ir prie jo pateiktų dokumentų, pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukėlė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-31325 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“. Nors pareiškėja skundo reikalavimuose neprašo šio akto panaikinti, tačiau, kaip spręstina iš skundo turinio, visi pareiškėjos reikalavimai (mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas (Mokesčių administravimo įstatymo 110 str.), mokestinės nepriemokos pripažinimas beviltiška (administravimo įstatymo 113 str.) yra tiesiogiai susiję su šiuo sprendimu.

Nors pareiškėja skunde atsakovu nurodo Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau pažymėtina, kad administracinį ginčą kelia dėl centrinio administravimo subjekto – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priimto sprendimo, todėl konstatuotina, kad skundas turėtų būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl šios priežasties pareiškėjos skundas atsisakytinas priimti kaip nepriskirtinas tam teismui.

Pažymėtina, kad pareiškėja, siekdama jog mokestinė nepriemoka būtų pripažinta beviltiška ar mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas būtų sustabdytas, su tokiais prašymais turėtų kreiptis į mokesčių administratorių, kuriam, atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymus, atsiranda teisė kreiptis į teismą.

Taip pat teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 str. 1 d. reglamentuoja skundų padavimo administraciniam teismui terminus: jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 str. 1 d. numato, kad jeigu skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, prašymas dėl termino atnaujinimo nagrinėjamas šio įstatymo 34 str. nustatyta tvarka.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos L. Š. skundą dėl priverstinio išieškojimo sustabdymo atsisakyti priimti, nes byla nepriskirtina tam teismui, bei pasiūlyti pareiškėjai su skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė