Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo L. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su transporto priemonės – automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, konfiskavimu už tai, kad jis 2016 m. balandžio 26 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, važiuodamas atbulas automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus.Apeliaciniame skunde L. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimą ir išnagrinėti bylą iš naujo, apklausiant V. K.. Skunde apeliantas nurodo, kad byla buvo išnagrinėta vienašališkai, vien tik nukentėjusiosios naudai. Eismo įvykio, kuris jam inkriminuotas, jis nesukėlė. Teisme nebuvo apklaustas V. K., kuris prisipažino padaręs šį eismo įvykį ir tai patvirtino savo raštišku pareiškimu su tapatybės kortele. Teisėja A. L. rėmėsi liudytojų parodymais, kurie iš esmės skiriasi. Eismo įvykis yra įvykęs 2016 m. balandžio 26 d., apie 10.30 val., tačiau liudytojas V. S. nurodo, kad eismo įvykis kilo 16.00 val. Kitas liudytojas S. M. parodė, kad įvykį matė 19.00 val. Šios aplinkybės, apelianto vertinimu, parodo, kad susitarę liudytojai nesuderino įvykio laiko. Todėl byla turi būti nagrinėjama iš naujo.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo L. M. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą nuo 289 iki 579 eurų, o ANK 423 straipsnio 1 dalis – baudą nuo 300 iki 560 Eur. Šių baudų vidurkiai skiriasi vos 4 eurais, todėl ANK numatyta atsakomybė nelaikytina švelnesne (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 1158 iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. ANK 426 straipsnio 1 dalis (aukštesnysis teismas laiko, jog padaryta žala neviršija 15 BBND, kadangi apgadintos transporto priemonės savininkė nurodė, jog padarytą žalą vertina 400 eurų) numato baudą nuo 850 iki 1500 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų arba transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju ANK numato švelnesnę atsakomybę, nes nebegalima skirti administracinio arešto, taip pat mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis nuo 1303 iki 1175 eurų. Todėl L. M. veika perkvalifikuojama iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.Vadovaujantis ANK 565 straipsnio nuostata, administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.Apeliantas L. M. skunde neigia sukėlęs eismo įvykį ir pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, t. y. neigia padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, nurodydamas, kad jo kaltė nėra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Aukštesnysis teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog bylos medžiagoje yra asmens, kuris prisipažino sukėlęs eismo įvykį, paaiškinimas. Šis asmuo net neapklaustas teismo posėdžio metu, o apklaustųjų liudytojų parodymai iš esmės skiriasi. Todėl, L. M. vertinimu, yra priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nutarimas.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Šiuo atveju apylinkės teismas įvertino visą surinktą bylos medžiagą, pagrindė, kuriais įrodymais vadovaujasi, o kuriuos vertina kritiškai. Aukštesnysis teismas sutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir laiko, jog V. K. apklausa teisme nebuvo būtina. Eismo įvykį stebėjo du pašaliniai liudytojai, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. V. S. pažeidimo tyrimo metu paaiškino, kad matė, kaip automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie vairuotojo, jis šiam nurodė, kurioje laiptinėje gyvena apgadintos transporto priemonės savininkė, tačiau po kurio laiko iš policijos pareigūnų sužinojo, kad pažeidėjas pasišalino iš įvykio vietos. V. S. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino L. M., kaip Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją (b. l. 8). Pažymėtina, kad šiam liudytojui buvo rodoma ir V. K. nuotrauka, tačiau V. S. nedvejodamas pasirinko apelianto nuotrauką. Tas pačias aplinkybes V. S. nurodė ir pirmosios instancijos teisme, taip pat patikslino, kad L. M. jis matė ne pirmą kartą, nes šis toje pačioje laiptinėje, kur gyvena apgadintos transporto priemonės savininkė, darė remontą. Taigi, pažeidėjo veidą jis buvo pakankamai gerai įsidėmėjęs. Be to, V. S. buvo priėjęs prie L. M., betarpiškai su juo bendravo, matė, kaip šis atbuline eiga vairavo savo automobilį ir kliudė šalia stovinčią transporto priemonę, taip pat liudytojas matė, jog pažeidėjas automobilyje sėdėjo vienas, daugiau asmenų jo vairuotoje transporto priemonėje nebuvo. Kitas liudytojas S. M. eismo įvykį stebėjo pro savo buto langą, t. y. išgirdęs garsą ir pasižiūrėjęs pro langą, matė, kaip išlipo vairuotojas, apsižiūrėjo ir patraukė savo automobilį, taip pat matė, kaip kaimynas V. S. nuėjo prie vairuotojo pasikalbėti. Policijos pareigūnams parodžius V. K. nuotrauką, S. M. tvirtai nurodė, jog tai nėra Citroen automobilio vairuotojas. Parodžius apelianto nuotrauką, liudytojas pripažino, jog šis asmuo panašus į pasišalinusį iš įvykio vietos asmenį (b. l. 7). Teismo posėdžio metu S. M. davė analogiškus parodymus. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šio liudytojo butas yra antrame aukšte, o apgadintasis automobilis stovėjo tiesiai prieš jo langą, todėl matomumo S. M. niekas neužstojo. Netikėti šių liudytojų parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo, skundo teiginys, jog minėti liudytojai yra susitarę duoti apeliantui nepalankius parodymus, laikytinas deklaratyviu. Byloje esančiame V. K. paaiškinime nurodyta, kad jis 2016 m. balandžio 26 d. atvyko su draugu į Panemunę, Plento gatvę, su automobiliu Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draugui išėjus į darbo vietą, jis liko automobilyje ir norėjo įsijungti radijo imtuvą. Nepastebėjo, kad įjungta atbulinė pavara, todėl įjungus užvedimo raktelį, automobilis pajudėjo atgal ir atsirėmė į stovintį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Norėdamas pranešti savininkui, jis pasiklausė to namo kaimynų, kur būtų galima savininką rasti. Nuėjus prie nurodyto buto durų, jų niekas neatidarė, todėl jis grįžęs paliko už valytuvo raštelį su telefono numeriu (b. l. 27). Šis paaiškinimas yra ne tik paneigtas liudytojų V. S. ir S. M. parodymais, tačiau neatitinka ir pačio L. M. parodymų. V. S. ir S. M. nematė, kad pažeidėjas būtų palikęs kokį nors raštelį, nors pastarąjį stebėjo iki pat jo pasišalinimo iš įvykio vietos, jokio palikto raštelio nerado ir apgadintos transporto priemonės savininkė D. J.. L. M. teismo posėdžio metu aiškino, kad automobilį vairavo kitas draugas, jie su V. K. atvažiavo ir jam atvežė medžiagas. Tačiau to kito draugo asmens duomenų apeliantas nepateikė. Be to, neva V. K. surašytą paaiškinimą apeliantas pateikė pats teismo posėdžio metu. Kodėl šis paaiškinimas nebuvo pateiktas tyrimo metu policijos pareigūnams, apeliantas nenurodo. Taigi, aukštesnės instancijos teismas šį paaiškinimą laiko menkaverčiu, kadangi nėra nustatyta, jog paaiškinimas buvo surašytas būtent V. K.. Pripažįstant kaltę, asmuo kreipiasi į policiją, šiuo atveju L. M. kaltininku įvardijamas asmuo pats niekur nesikreipė, savo valios neišreiškė, įvykio vietoje jis pastebėtas nebuvo. Iš Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto S. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad L. M. aiškino, jog jo automobiliu Citroen naudojasi V. K., žadėjo pastarąjį pristatyti į policiją, tačiau to nepadarė. Ieškant V. K., nustatyta, kad šis išvykęs uždarbiauti į užsienį, jo nėra galimybės surasti (b. l. 4). Įvertinęs šiuos duomenis, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad V. K. asmuo į šios bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas sąmoningai siekiant suklaidinti teismą bei tyrimą atlikusius pareigūnus. Minėto asmens paieškos yra netikslingos, kadangi apelianto kaltė yra įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo laiko netikslaus nustatymo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog pažeidimai buvo padaryti 2016 m. balandžio 26 d., 16.00 val. (b. l. 1), apie 19.10 val. buvo gautas pranešimas dėl rasto apgadinto automobilio (b. l. 3). S. M. nurodė, jog eismo įvykis įvyko apie 19.00 val., V. S. pirminiame paaiškinime nurodyta tik data, konkretus laikas neužfiksuotas, teismo posėdžio metu pastarasis nurodė, jog eismo įvykis įvyko dienos metu, apie 10.00 val. Taigi, sutiktina, jog padarytų pažeidimų tikslus laikas nėra nustatytas, tačiau visi liudytojai pripažino, jog eismo įvykis įvyko 2016 m. balandžio 26 dienos metu. Vis dėlto, šis netikslumas nekeičia L. M. kaltės įrodytumo. Pažymėtina, jog ATPK imperatyviai nereikalauja, jog kiekvienu atveju būtų tiksliai – valandų ar minučių tikslumu, nustatytas pažeidimo padarymo laikas. Šiuo atveju liudytojai, stebėdami eismo įvykį, koncentravosi į pažeidėjo atvaizdą bei jo vairuotos transporto priemonės modelį, valstybinius numerius, kas yra esminiai duomenys aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes. Konkretaus laiko nenustatymas nėra pagrindas bylą L. M. atžvilgiu nutraukti, kai yra kitų jo kaltės neginčytinų įrodymų.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad L. M. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, taip pat suvokė, kad jis susijęs su šiuo įvykiu ir iš jo pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. norėjo taip elgtis. Suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, apeliantas šią pareigą sąmoningai ignoravo, todėl yra pagrįstai nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Tačiau įsigaliojus naujajam ANK, jau minėta, asmens veika turi būti perkvalifikuojama, jei ANK numato švelnesnę atsakomybę. Kadangi ANK 426 straipsnio 1 dalis numato švelnesnes nuobaudų rūšis, todėl L. M. padarytas administracinis nusižengimas perkvalifikuojamas iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir jam skiriama 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų bauda. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apelianto skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

L. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimą pakeisti: L. M. veiką pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą su transporto priemonės – automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, konfiskavimu.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą L. M. nustatyti 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą su transporto priemonės – automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.