- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-30
- Bylos Nr.
- BIK-251/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32167-2024-0
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Alenas Piesliakas, Artūras Ridikas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama S. Š., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato V. K. kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniu skundu S. Š., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas V. Kupcikevičius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį – Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti arba pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį – taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas gynėjo argumentus dėl nustatytų akivaizdžių prieštaravimų D. T. ir P. K. parodymuose, gynybos abejones dėl liudytojo P. K. parodymų (ne)patikimumo iš esmės nemotyvuotai atmetė. Gynybos išsakytą kritiką dėl nutarties pagrindimo teismo posėdyje neapklaustos liudytojos I. M. parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, apeliacinės instancijos teismas vertino kaip nepagrįstą. Dėl byloje esančio vaizdo ir garso įrašo apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė, šį gynybos argumentą ignoravo. Abiejų instancijų teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus: bylos įrodymus vertino neišsamiai, nevisapusiškai, vieniems įrodymams suteikė pranašumą prieš kitus įrodymus, iš esmės rėmėsi tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, nevertino įrodymų visumos.
Liudytojas P. K. negalėjo nurodyti tarp S. Š. ir D. T. kilusio konflikto pradžios, taigi nepateikė tinkamos informacijos apie tai, kuris iš konfliktavusių asmenų veikė puolamaisiais, o kuris – gynybos interesais. Pastaroji aplinkybė svarbi vertinant, ar S. Š. D. T. sveikatą nežymiai sutrikdė tyčia, siekdamas jam sukelti fizinį skausmą, ar gindamasis nuo jo puolamųjų veiksmų. Puolamuosius D. T. veiksmus visiškai patvirtina apeliacinės instancijos teismo visiškai nevertinti vaizdo ir garso įrašo duomenys.
Tarp S. Š. ir D. T. kilusį konfliktą, vėliau peraugusį į smurtinius veiksmus, stebėjo liudytoja I. M., todėl jos apklausa buvo reikšminga S. Š. gynybai. Teisingam situacijos įvertinimui buvo būtina tiek vaizdo ir garso įrašo duomenis, tiek liudytojos I. M. apklausos duomenis vertinti juos derinant tarpusavyje, galimai su liudytoja tikslinant kai kurias aplinkybes pagal minėto įrašo duomenis. Dėl to nepagrįstai pagarsinus minėtos liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, S. Š. teisė į gynybą buvo pažeista. Šio pažeidimo pateisinti tuometinės S. Š. gynėjos neveikimu, neprieštaraujant liudytojos parodymų pagarsinimui, kai teisinio pagrindo tam akivaizdžiai nebuvo, tikrai negalima. Teismo posėdyje tiesiogiai ištirtais įrodymais visiškai nepatvirtintos aplinkybės, kad S. Š. ne tik metė D. T. alaus skardinę į veidą, bet ir ne mažiau kaip tris kartus rankų kumščiais sudavė jam į veidą.