- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- 1-46-875/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22087-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Kaltinamasis
- L. Č.
- Prokuroras
- Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Laima Mušauskytė- Griciuvienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
- 1.2.23.2Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja ir vykdanti individualią veiklą prekybos srityje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. L. Č. 2022-06-08 turėdama tikslą platinti gabeno teisėtai įgytas 10 vienetų tablečių "B. L. 3 mg", turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos - 0,030 g (duomenys neskelbtini)o, iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), į AB "Lietuvos Paštas" (duomenys neskelbtini)skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), kur 2022-06-08, 17.55 val., įdėjusi į siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jos užrašydama adresą: (duomenys neskelbtini), ją pateikė pašto darbuotojams, tokiu būdu, siekdama išvengti muitinės kontrolės patikrinimo, pasikėsino išsiųsti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 10 vienetų tablečių "B. L. 3 mg", turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos - 0,030 g (duomenys neskelbtini)o, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes 2022-06-09 16:30 val., AB "Lietuvos paštas" Šiaulių regiono paskirstymo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Muitinės departamento pareigūnai, 10 vienetų tablečių "B. L. 3 mg" siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė.
2. K. L. Č. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 metų birželio pradžioje šeimos gydytoja I. K. jai išrašė vaistų Bromezepam, kurie buvo išrašyti dėl nemigos. Tą pačią dieną išrašytus vaistus įsigijo, pakelyje buvo 30 tablečių. Supranta, kad tos tabletės yra psichotropinės, nes jos padeda užmigti. Ji turi seserį L. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), jai nustatyta depresija. S. A. gyvena, dirba ir gydosi. Paskambinusi sesuo pasakė, kad jos daktaras atostogauja ir negali išrašyti jos nuolat vartojamų vaistų (duomenys neskelbtini), paprašė pagelbėti ir atsiųsti 10 tablečių. Ji sutiko, nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra Lietuvos paštas, į voką įdėjo 10 vienetų tablečių "(duomenys neskelbtini)", ant voko užrašė siuntėjo ir gavėjo duomenis bei šį voką išsiuntė seseriai. Rašydama siuntėjo duomenis nerašė savo vardo, pavardės ir gyvenamosios vietos, nes žinojo ir suprato, kad taip elgtis negalima. Užrašė neegzistuojančio asmens vardą pavardę bei adresą. Taip pat ji žinodama, kad tų vaistų siųsti negalima, nerašė ir savo sesers tikrojo vardo ir pavardės, užrašė tik sesers gyvenamosios vietos adresą gerą, kad siuntą ji gautų į namus. Tik kai pareigūnai atlikinėjo kratą ji sužinojo, kad muitinės pareigūnai paėmė siuntą, kurią ji išsiuntė. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, dėl tokio savo poelgio labai pergyvena, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas kai taip elgėsi. Ji tiesiog norėjo padėti savo seseriai, nes ji tikrai nuolat vartoja tuos vaistus, tačiau nepagalvojo apie galimas pasekmes. Siekdama, kad nebūtų nustatyta nei jos nei sesers asmenybė, jei siunta būtų sustabdyta, ji sąmoningai užrašė išgalvotus anketinius duomenis ant voko. Dar gali patikslinti, kad iki pareigūnams atliekant kratą namuose, ji 10 tablečių vaistų buvo suvartojusi, 10 tablečių išsiuntusi seseriai ir dar 10 tablečių policijos pareigūnams paprašius, kratos metu savanoriškai pateikė.
3. 2022-06-17 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022-06-09 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad muitinės departamento pareigūnai 2022-06-06 apie 16 val. 30 min., tikrinant Lietuvos pašto sandėlius, adresu (duomenys neskelbtini), siuntoje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), aptiko psichotropinių medžiagų - su užrašu ,,(duomenys neskelbtini)“ 10 tablečių, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo" patvirtintą III sąrašą, kuriame išvardintos psichotropinės medžiagos, kurias leidžiama vartoti medicinos tikslams. Tikslinant įvykio aplinkybes, nuvykus į Lietuvos pašto padalinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir patikrinus siuntos duomenis, nustatyta, kad siunta buvo išsiųsta 2022-06-08 17.55 val. iš Lietuvos pašto skyriaus, esančio PC (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Siuntos siuntėjas nustatinėjamas (1 tomas, 6-11 b. l.).
4. 2022-11-23 tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad nustatyta, jog L. Č. 2022-06-08 17.55 val., AB "Lietuvos Paštas" (duomenys neskelbtini)pašte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), C. L., kurioje buvo 10 vienetų tablečių "B. L. 3 mg", turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos - 0,030 g (duomenys neskelbtini)o, tokiu būdu siekdama išvengti muitinės kontrolės patikrinimo pasikėsino išsiųsti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropines medžiagas, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, nes 2022-06-09 16.30 val. AB "Lietuvos paštas" Šiaulių regiono paskirstymo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Muitinės departamento pareigūnai, 10 vienetų tablečių "B. L. 3 mg" siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė (1 t. 12-15 b. l.).
5. 2022-06-09 muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausiojo tyrėjo A. D. tarnybiniame pranešime dėl informacijos perdavimo nurodyta, kad šių metų birželio 9 d. 16.30 val., AB "Lietuvos paštas" Šiaulių regiono paskirstymo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) rasta 10 vienetų tablečių vaistinio preparato "B. L. 3 mg" (veiklioji medžiaga (duomenys neskelbtini)um). Vaistų siuntėja nurodyta V. L., (duomenys neskelbtini), Lietuva, gavėja nurodyta (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtų medikamentų veikliosios medžiagos įtrauktos į LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 "Dėl narkotinių medžiagų sąrašo patvirtinimo" patvirtintą III sąrašą, informacija perduota Šiaulių AVPK pareigūnams galimam pažeidimo kvalifikavimui (1 t. 16 b. l.).
17. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios L. Č. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jos kaltei įrodyti.
Motyvuojamoji dalis
24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
25. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į : 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
26. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. (BK 199 straipsnio 4 dalis).
27. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. (BK 260 straipsnio 1 dalis).
28. K. L. Č. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. Č. anksčiau neteista, kartą metų bėgyje bausta administracine tvarka, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja ir vykdo individualią veiklą prekybos srityje. Medicininiuose dokumentuose nurodytos L. Č. diagnozės: (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. Č. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę.
29. Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Skirti švelnesnę, negu įstatyme (BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje) numatyta bausmę, kaltinamajai L. Č., vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, nėra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pagrindų. Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, tai yra nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Turi būti atkreipiamas dėmesys ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020)
32. Vertinant kaltinamosios L. Č. įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) būtina atsižvelgti į tai, kad ji gabeno ir pasikėsino išsiųsti teisėtai įgytus vaistus, kuriuose labai nedidelis psichotropinės medžiagos - 0,030 g (duomenys neskelbtini)o, kiekis. Jos įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį mažina ir tai, kad neteisėtai gabenta psichotropinė medžiaga į apyvartą nepateko, kadangi ji buvo surasta ir paimta pareigūnų, todėl galima konstatuoti, kad šiuo nusikaltimu žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir neigiamų pasekmių nesukėlė. Be to, kaltinamosios L. Č. elgesys po jai inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo (nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų ir dirba,) parodo mažesnį jos asmenybės pavojingumą. Įvertinus kaltinamosios L. Č. asmenybę, jos įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kitas aukščiau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (BK 54 straipsnio 2 dalis), konstatuotina, kad bausmės tikslai L. Č. atžvilgiu nebūtų pasiekti paskyrus jai nors ir minimalią BK 199 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, todėl kaltinamajai už padarytus nusikaltimus, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina kita bausmės rūšis, negu šio straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas, tai laisvės apribojimo bausmė.
33. Už atskiras nusikalstamas veikas L. Č. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi jos įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).
34. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), paskyrus subendrintą bausmę už jos įvykdytus nusikaltimus, ji sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
35. K. L. Č. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos bei jos teisės ir pareigos (BPK 353 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios L. Č. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
36. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- vokas su tyrimo objekto pakuotėmis, grįžęs pagal specialisto išvadą Nr. IBPS-V-1950198-22, perduotas saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK daiktų saugyklą; vokas su tyrimo objekto pakuotėmis, grįžęs pagal specialisto išvadą Nr. IBPS-V-1873360-22, perduotas saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
- likusias po tyrimo 9 vienetų tablečių "B. L. 3 mg", turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos - (duomenys neskelbtini)o, perduotas saugoti į Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
- CD-R diskas su AB "Lietuvos paštas" vaizdo įrašais, CD-R diskas su L. B. nuotolinės apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
37. Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamosios L. Č., kadangi šiuos tyrimus atliko policijos įstaigos ir valstybinių ekspertinių skyrių specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
38. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
L. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje bei 260 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) – laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant ją visą bausmės laiką dirbti (užsiimti individualia veikla) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) – laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją visą bausmės laiką dirbti (užsiimti individualia veikla) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją visą bausmės laiką dirbti (užsiimti individualia veikla) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir, o taip pat 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant ją visą bausmės laiką dirbti (užsiimti individualia veikla) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- vokus su tyrimo objekto pakuotėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
- 9 vienetus tablečių "B. L. 3 mg", turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos - (duomenys neskelbtini)o, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
- CD-R diską su AB "Lietuvos paštas" vaizdo įrašais ir CD-R diską su L. B. nuotolinės apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą. L. Č. iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
I. L. Č., kad visą bausmės laiką jo elgesį kontroliuos probacijos tarnyba. Ji privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) to paties kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.