Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. (A. Š.) gynėjo advokato Juozapo Surblio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-13 nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (du savarankiški epizodai); 284 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl vagystės iš „Senjorų rojaus“ – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl vagystės iš I. Simonaitytės bibliotekos – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-01 baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. Š. priteisti 356,95 Eur (trys šimtai penkiasdešimt šeši eurai 95 ct) uždarajai akcinei bendrovei prekybos centrui „Grandus“ ir 433,18 Eur (keturi šimtai trisdešimt trys eurai 18 ct) Klaipėdos apskrities viešajai I. Simonaitytės bibliotekai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. 2017-08-20, apie 19.10 val., iš „Senjorų rojus“ turgaus, esančio Liepojos g. 12, Klaipėdoje, iš atvirukų stovo pagrobė J. K. priklausantį turtą: bendros 7 Eur vertės – 30 vienetų vokų, kurių vieneto kaina 0,23 Eur ir bendros 180 Eur vertės 120 vienetų atvirukų, kurių vieno vertė 1,50 Eur. Iš viso pagrobė bendros 187 Eur vertės J. K. priklausančio turto;

1.2. 2017-08-25, apie 15.29 val., Herkaus Manto g. 36, Klaipėdoje, bibliotekos autobusų stotelėje, t. y. viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ranka trenkė į šoninį UAB „Evabus“ priklausančio autobuso „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) langą, dėl to langas sudužo. Tokiais savo veiksmais A. Š. sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką;

1.3. 2017-08-30, apie 02.27 val., UAB Prekybos centro „Grandus“ teritorijoje, esančioje Taikos pr. 66A, Klaipėdos m., tyčia padegė šiukšlių dėžę, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino UAB Prekybos centrui „Grandus“ priklausantį turtą, padarydamas UAB Prekybos centrui „Grandus“ 356,95 Eur turtinę žalą;

1.4. 2017-12-21, apie 18.05 val., Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, esančioje Herkaus Manto g. 25, Klaipėdoje, pagrobė svetimą Klaipėdos apskrities viešajai I. Simonaitytės bibliotekai priklausantį 433,18 Eur vertės planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy TAB S 8.4“.

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Juozapas Surblys nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-13 nuosprendžiu paskirta bausme, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskirti su laisvės apribojimu susijusią bausmę arba taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis dėl nuosprendyje nurodytų veikų visiškai prisipažino, padarytos veikos nėra sunkios ir labai pavojingos, todėl galėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad padaryti trys nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimas, tačiau apysunkis nusikaltimas nesukėlė kokių nors sunkių ar nepataisomų padarinių, todėl ji savaime formaliai negali lemti baudžiamosios atsakomybės griežtinimo. Kitos nusikalstamos veikos taip pat nesukėlė jokių sunkesnių padarinių. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino baudžiamojo įstatymo nuostatų, susijusių su bausmės skyrimu: teismas vertino padarytų veikų pavojingumą, pažymėjo, kad nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia ir buvo baigtos, tačiau apeliantas pažymi, kad jos nesukėlė sunkesnių pasekmių nukentėjusiesiems. Veikos padarytos vadovaujantis daugiau nesąmoningais ir neapgalvotais motyvais. Teismas neatsižvelgė į nuteistojo prisipažinimą dėl padarytų veikų, į tai, kad nuteistasis dėl jų gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį bei buvusį gyvenimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog anksčiau nuteistasis yra teistas už padarytus baudžiamuosius nusižengimus, kurie neužtraukia formalaus teistumo, todėl skiriant bausmę į tai turėjo būti atsižvelgta.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistojo A. Š. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas, yra įrodyta, nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai. Nuteistasis nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, prašo pakeisti skirtą bausmę, t. y. prašo paskirti su laisvės apribojimu susijusią bausmę arba taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

8. Dėl bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, skyrimo.

9. BK 178 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui už svetimo turto pagrobimą. Asmuo už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

10. BK 284 straipsnis numato atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Asmuo už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

11. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Asmuo už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

12. Taigi tiek BK 178 straipsnio 1 dalies, tiek 284 straipsnio, tiek 187 straipsnio 2 dalies sankcijose laisvės atėmimo bausmė numatyta tik kaip viena iš alternatyvių bausmės rūšių.

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

14. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. Š. įvykdė keturias nusikalstamas veikas, padaryti trys nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimas, veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, į tai, kad A. Š. anksčiau tris kartus teistas (b. t. 2, b. l 92–97), teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą (b. t. 2, b. l. 105), į tai, kad A. Š. administracine tvarka baustas net 102 kartus (b. t. 2, b. l. 15–91), nusprendė, kad A. Š. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos būtent laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymėtina, jog parinkus nuteistajam kitos rūšies bausmę, t. y. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, akivaizdu, kad bus pažeistas teisingumo principas bei nebus pasiekti bausmės tikslai. Be to, nors nuteistasis prašo skirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau pažymėtina tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-01 baudžiamuoju įsakymu A. Š. už nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jis itin piktybiškai nevykdė (į Probacijos skyrių nebuvo atvykęs, lankantis jo gyvenamojoje vietoje namie niekada nerastas, SODROS duomenimis, niekur nedirba, Darbo biržoje nesiregistravo) teismo paskirtos bausmės, todėl, kaip jau minėta, laisvės apribojimo bausmė jam buvo pakeista į areštą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad A. Š. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmę bus pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tokia bausmė neatitiktų bausmės tikslų bei teisingumo principo. Be to, papildomai pažymėtina ir ta aplinkybė, jog kaip liudytojas apklaustas S. Š. (S. Š.) parodė, jog A. Š. yra jo sūnus, tačiau į namus A. Š. ateina tik kada nori, nuolat negyvena, valkatauja (2018-04-09 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 161). Be to, nuteistasis A. Š., sprendžiant jo suėmimo klausimą, taip pat parodė, jog jis neina namo, gyvena lauke (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-07-20 specialiojo teismo posėdžio protokolas, b. t. 3, b. l. 75–76). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog A. Š. paskirta laisvės apribojimo bausmė būtų sunkiai įvykdoma arba apskritai neįvykdoma. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Š. parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo paskirtos bausmės švelninimui, t. y. laisvės atėmimo bausmės trumpinimui. Nuteistajam pirmosios instancijos teismas paskyrė žymiai trumpesnes laisvės atėmimo bausmes negu numatyti laisvės atėmimo terminų vidurkiai BK 178 straipsnio 1 dalies, 284 straipsnio bei 187 straipsnio 2 dalies sankcijose, t. y. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų, tačiau nuteistajam A. Š. pirmosios instancijos teismas dėl vagystės iš „Senjorų rojaus“ skyrė laisvės atėmimą tik 8 mėnesiams, dėl vagystės iš I. Simonaitytės bibliotekos – tik 9 mėnesiams; BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų, tačiau nuteistajam A. Š. pirmosios instancijos teismas skyrė laisvės atėmimą tik 6 mėnesiams; BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų, tačiau nuteistajam A. Š. pirmosios instancijos teismas skyrė laisvės atėmimą tik 1 metams. Vadovaudamasi BK VIII skyriaus nuostatomis, atsižvelgiant į nuteistąjį A. Š. charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. Š. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra per griežtos ar neprotingos, nepažeidžia teisingumo principo, todėl apeliacinio skundo prašymas sušvelninti paskirtąją bausmę atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Dėl laisvės atėmimo bausmės atidėjimo.

19. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

20. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esmė yra ta, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nusprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai jos neatliekant, tačiau BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nenustato jokių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Tuo tarpu, jeigu teismas mano, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rūšis, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš to išeina, kad teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iš kitų alternatyvių bausmių rūšių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-12 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361-1073/2017).

21. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, tiek BK 178 straipsnio 1 dalies, tiek 284 straipsnio, tiek 187 straipsnio 2 dalies sankcijose laisvės atėmimo bausmė numatyta tik kaip viena iš alternatyvių bausmės rūšių, t. y. be laisvės atėmimo bausmės, yra numatytos ir kitos bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas bei areštas. Kaip jau minėta, paskiriant nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bus pažeistas teisingumo principas ir nebus pasiekti bausmės tikslai. Be to, šiuo atveju netgi nėra visų būtinų BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kurios būtų pagrindas išvadai, jog galimas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas.

22. A. Š. yra tris kartus teistas, taip pat teistas ir už analogiškus nusikaltimus, tačiau ši aplinkybė nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Akivaizdu, kad nuteistasis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, jis jas nuolat pažeidinėja. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog nusikaltimai, už kuriuos yra teisiamas, nesukėlė sunkių padarinių, tačiau pažymėtina tai, jog BK 75 straipsnyje nėra įtvirtintos išimtys bei galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jeigu nusikalstama veika nesukelti sunkūs padariniai. Iš išdėstytų motyvų darytina išvada, jog nuteistajam yra priimtinas elgesio variantas piktybiškai ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias ir priimtinas elgesio taisykles bei joms nepaklusti. Be to, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis dėl visų nusikalstamų veikų prisipažino. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir nuteistajam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu bei paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Pažymėtina, jog BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 75 straipsnio nuostatomis, nurodyta kasacinio teismo praktika dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bei atsižvelgdama į A. Š. charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymui, todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas atmetamas.

24. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį: sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistajam A. Š. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (du epizodai), 284 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį ir teisingą bausmės dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Juozapo Surblio apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti A. Š. gynėjo advokato Juozapo Surblio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-13 nuosprendžio.