Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė S. Č. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 23-25), prašydama pripažinti butų mainų sutartį kaip apsimestinį sandorį negaliojančiu, konstatuojant, kad tai preliminarus išlaikymo iki gyvos galvos sandoris, išlaikymo iki gyvos galvos sandorį tarp rentos gavėjų A. Č. ir S. Č. ir rentos mokėtojų A. G. ir L. G. nutraukti, grąžinant ieškovei jos turėtą iki apsimestinių mainų butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1999 metų dėl jos sutuoktinio A. Č. bei jos ligų pablogėjo materialinė šeimos padėtis, apie kurią papasakojo savo kaimynui A. G. Kaimynas pasiūlė išlaikymą iki gyvos galvos už tai perduodant jiems 3 kambarių butą. A. G. vyro skolai grąžinti suteikė vyrui avansą 20 000 USD, už tai prašė sudaryti butų mainų sutartį, su kuo ieškovė sutiko ir 2002-08-06 sudarė butų mainų sutartį nesiruošiant keisti butų naudojimo santykių. Po poros mėnesių 2002-10-08 pas notarą buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Mirus vyrui ieškovė pajuto atsakovo nepasitenkinimą, kad ji gyvena erdviau, nei jis, nes pagal atsakovo planus ji turėjusi mirti anksčiau nei vyras. Atsakovas pareikalavo pereiti į 1 kambario butą, santykiai pašlijo, ieškovė prarado pasitikėjimą atsakovu: bijo iš jo imti maisto produktus, vaistus, tai kelia jai stresą. Mano, kad butų mainų sutartis buvo preliminarus išlaikymo iki gyvos galvos sandoris, avansiniu mokėjimu atsakovai patvirtino ne mainų, o išlaikymo iki gyvos galvos santykių realią pradžią, todėl mainų sutartis laikytina apsimestiniu sandoriu pridengti preliminarų išlaikymo iki gyvos galvos sandorį. Savo reikalavimus ieškovė grindė CK 6.456 str., 2.87 str., 1.78 str. nuostatomis.

Atsakovai A. G. ir L. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas. Pagal CK 1.87 str. nuostatas ginčijamas mainų sandoris nėra apsimestinis, kadangi pats A. Č. pasiūlė sudaryti mainus, nes prieš tai ruošėsi parduoti 3 kambarių butą, matė, jog atsakovų didelė šeima gyvena 1 kambario bute. Ieškovė atsakovams sutikus mainytis butais iškėlė sąlygą, jog pastarieji pinigais kompensuotų butų skirtumą, skirtumas buvo įvertintas 145 000 Lt. Mainomų daiktų ir sklypo tame tarpe indeksuotų verčių skirtumas sudarė 86 013 Lt. Atsakovai nurodė, kad po mainų per du kartus Čapams sumokėjo 40 000 USD, pateikė du pakvitavimus. Pakvitavimuose nurodyta, kad už mainus Čapai gavo nurodytas pakvitavimuose sumas. Ieškovės teiginys, jog mainai yra apsimestinis sandoris nepagrįstas, nes sutarties 23 p. ir 24 p. nurodyta, kad visos sutarties sudarymo aplinkybės šalims yra žinomos, raštu ieškovė ir jos vyras patvirtino, kad gavo pinigus, kaip kompensaciją už buto mainus. Ieškovė su vyru patys pasiūlė sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pagal kurią atsakovai įsipareigojo teikti materialinį aprūpinimą natūra gyvenamosiomis patalpomis, maisto, priežiūros, medicininės ir kitokios reikiamos pagalbos pavidalu. 2002-10-08 sutarties pareigas pagal sutartį vykdė, ieškovė gauna rentą pinigais, kurie pervedami į jos sąskaitą, maistą pasirenka pati, vaistus jai skiria gydytojai, pagal ieškovės raštelius perkamas maistas jos gyvūnėliams. Todėl ieškovės teiginiai apie tai, kad atsakovai nevykdo savo įsipareigojimų pagal išlaikymo iki galvos sutartį nepagrįsti, neįrodo esminio sutarties pažeidimo.

Ieškovė S. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad: turto mainų 2002-08-06 sutartis tarp L. G. bei A. G. ir A. Č. bei S. Č. laikytina negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujanti gerai moralei pagal savo turinį ir esanti apsimestinis sandoris pagal tikrąją šalių valią, konstatuojant, jog tai buvo preliminarus išlaikymo iki gyvos galvos sandoris; išlaikymo iki gyvos galvos 2002-10-08 sutartis tarp rentos gavėjų A. Č. ir bei S. Č. ir rentos mokėtojų L. G. bei A. G. nutrauktina, grąžinant rentos gavėjai S. Č. jos turėtą iki apsimestinių mainų ir iki šiol faktiškai naudojamą butą (duomenys neskelbtini), kadangi rentos mokėtojas iš esmės pažeidė pasirašytą sutartį (3 punktas) nevykdydamos rentos gavėjos materialinio aprūpinimo natūra. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, įvertinus teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, pagal pateiktus ir pateiktinus dokumentus proceso metu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šališkai ir nekvalifikuotai nagrinėjo šalių ginčą, todėl negalėjo priimti teisingo sprendimo. Be jokio reikalo vilkindamas bylą ir palikdamas šalis toje pačioje ginčo situacijoje, kuri buvo iki ieškinio padavimo, teismas ignoravo ieškovės kaip žmogaus teisę į ramią senatvę, nekreipdamas dėmesio į tai, kad Civilinis kodeksas pabrėžtinai nurodo (CK 6.461 str. 3 d.), jog, spręsdamas šalių ginčą dėl išlaikymo turinio ir dydžio, teismas turi vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje teigia, jog, spręsdamas ginčą vadovavosi CK 6.464 str. Šis straipsnis reglamentuoja išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimą. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis šio straipsnio 2 dalimi, tai dėl akivaizdaus sutarties pažeidimo (rentos mokėtojas neteikia išlaikymo natūra) pastarasis būtų įpareigotas grąžinti perduotą nekilnojamąjį turtą. Tačiau tai nepadaryta. Iš to darytina išvada, kad teismas vadovavosi CK 6.464 str. 1 d., kuri konstatuoja, jog prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties. Ar galėjo teismas be gydytojų išvados konstatuoti ieškovės mirtį, nuspręsdamas, kad nei išlaikymas, nei butas jai jau nereikalingi, kaip tai numatyta (CK 6.464 str. 1 d.) rentos gavėjo mirties atveju. Nespręsdamas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo klausimo, teismas, tariamai, nepastebėjo esminių sutarties pažeidimo požymių. Tačiau tai, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 3 punkte nustatyta, jog aprūpinimas teikiamas natūra, o jo pakeitimas į išlaikymą piniginėmis įmokomis vienašališkai negali būti nustatytas (CK 6.462 str. pasakyta, kad tik sutartimi gali būti numatyta tokia galimybė), nepastebėti sutarties pažeidimo negalima, nes atsakovas be ieškovės sutikimo ir dalyvavimo jos vardu atidarė banke sąskaitą ir ten kaupia savo lėšas, kai akivaizdu, jog išlaikymas pinigais ieškovei nereikalingas, nes pagal jos sveikatos būklę būtinas natūrinis aprūpinimas, kurio, dėl susiklosčiusių santykių su A. G. po jo reikalavimų ir grasinimų priimti jau neįmanoma ir net realiai pavojinga. Vertindamas butų ir žemės sklypų mainų sutartį, teismas nekreipė dėmesio į tai, kad sutartis neatitinka tikrosios šalių valios ir faktinių aplinkybių naudojantis butais. Be to, jos turinys neatitinka geros moralės principų (sutarties 5 punkte nurodyta, kad turtas mainomas be priemokų, o šios sutarties 14 punkte klaidingai nurodyta, jog šalys perdavė viena kitai mainomą turtą, taip pat sutarties 17 punkte klaidingai konstatuojama, jog šalys perdavė viena kitai atsiskaitymo knygeles ir t.t.). Pagal tikrąją šalių valią mainai buvo siejami su išlaikymu iki gyvos galvos, todėl mainų sutartį laikyti savarankišku sandoriu teismas neturėjo jokio pagrindo. Grįsdamas savo poziciją, kad mainų sutartimi šalys tariamai negalėjo pridengti būsimų išlaikymo iki gyvos galvos materialinių santykių, teismas ėmėsi savitai aiškinti preliminarios sutarties (CK 6.165 str.) sampratą, darydamas išvadą, kad CK nėra numatytas toks institutas.