Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Galiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Mindaugo Povilansko,

dalyvaujant prokurorui Gintui Vaičiūnui (dalyvavimas užtikrintas vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis)

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. C. gynėjo advokato Domanto Skebo (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. C. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, L. C. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 9 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo – paskyrimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, ir 72 straipsnio 5 dalimi, L. C. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „KIA Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų).

L. C. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. C. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. rugpjūčio 26 d., apie 23.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „KIA Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 00.32 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0090, nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 00.53 val. – 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.6. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje itin pabrėžiama, kad nei nuteistoji, nei jos teta R. V. įvykio vietoje nepasakė pareigūnams, kad nuteistoji papildomai pavartojo alkoholio po vairavimo iki pareigūnų atvykimo. Visgi tai savaime neįrodo nuteistosios kaltės ir savaime nereiškia, kad nuteistoji tikrai nevartojo alkoholio pas tetą. Sprendžiant iš pareigūnų atlikto vaizdo įrašo, nuteistoji pokalbio su pareigūnais metu akivaizdžiai išsisukinėjo nuo bet kokios atsakomybės už vairavimą esant neblaiviai, todėl ne iš karto sutiko tikrintis alkotesteriu. Nuteistoji pareigūnams teigė, kad automobilio nevairavo, kad tai darė jos vyras, meilužė ir pan. Ji elgėsi isteriškai, buvo sunkiai valdoma, išsakė eilę viena kitai prieštaraujančių versijų, įskaitant ir dėl alkoholio vartojimo laiko – iš pradžių sakė, kad gėrė vakar, paskui, kad prieš valandą. Tokie chaotiški ir nenuoseklūs parodymai nelaikytini patikima informacija apie tikrąsias įvykio aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje iš šių chaotiškų parodymų remiamasi tik kaltinimą pagrindžiančiais parodymais, tačiau toks vertinimas neteisingas ir neobjektyvus. Be to, vaizdo įraše yra svarbi aplinkybė, į kurią neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas - pareigūnai nei nuteistajai, nei R. V. neuždavė klausimo apie tai, ar nuteistoji vartojo alkoholio po vairavimo.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistosios L. C. gynėjo advokato Domanto Skebo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo ir teismo posėdžio metu proceso dalyvių išsakytais argumentais, daro išvadą, kad L. C. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje darydamas išvadas dėl nuteistosios kaltės, išdėstė išsamius ir detalius motyvus, tinkamai ir nešališkai įvertino visus byloje surinktus duomenis, jų pagrindu padarė neabejotinas išvadas dėl nuteistosios kaltės, tinkamai kvalifikavo jos padarytą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones. Tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą nustatydamas nuteistosios neblaivumą tiek, kiek tinkamai neįvertinta alkotesterio paklaida, todėl skundžiamas nuosprendis šiuo aspektu keičiamas.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistosios L. C. kaltės

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistosios atžvilgiu turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes tuo metu, kai nuteistoji vairavo automobilį, jos neblaivumas nesiekė 1,51 promilių ribos: 1) nuteistoji vartojo alkoholį tiek prieš vairavimą, tiek po to, todėl neįmanoma nustatyti nuteistosios neblaivumo konkrečiais laikotarpiais, 2) teismo nuosprendyje tinkamai neįvertina alkotesterio, kuriuo buvo tikrinamas nuteistosios neblaivumas, paklaida.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, jog L. C. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistoji po vairavimo iki jos neblaivumo patikrinimo nevartojo alkoholio. Apeliaciniame skunde selektyviai ir atsietai nuo kitų duomenų vertinami liudytojo R. K. parodymai ir teigiama, kad jie nepatvirtina, kad nuteistoji nespėjo pavartoti alkoholio po vairavimo. Tačiau byloje turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek jų visuma. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais, pastaraisiais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Skundžiamo nuosprendžio 42-63 punktuose itin detaliai aptarti ir sugretinti ne tik liudytojo R. K., bet ir kitų liudytojų bei pačios nuteistosios parodymai, kiti bylos duomenys.

9. Byloje nustatyta, kad liudytojas R. K. tik kelias minutes tiesiogiai nematė L. C., tačiau nuolat ją girdėjo, pasak jo, L. C., atvykusi pas tetą R. V., visą laiką buvo lauke ir garsiai rėkė, taigi tuo metu negalėjo vartoti alkoholio. Jo parodymai yra nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kiti bylos duomenys bei bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Policijos pareigūnai atvyko į R. V. kiemą praėjus vos kelioms minutėms po to, kai ten atvyko L. C.. Nors nuteistosios pareigūnai ne kartą aiškiai klausė, kada ji paskutinį kartą vartojo alkoholį, tačiau ji iš pradžių sakė, kad vakar, vėliau nurodė, kad po dešimtos ar vienuoliktos valandos vakaro. Liudytojai T. Č. ir V. P. nuosekliai visų apklausų metu parodė, kad kelis kartus klausė, kada L. C. paskutinį kartą vartojo alkoholį, tačiau nei ji, nei jos teta nenurodė, kad L. C. pas R. V. būtų vartojusi alkoholį. Prie moterų (L. C. ir R. V.), ant laiptų ar aplink jokių alkoholinių gėrimų butelių nebuvo matyti, o liudytojas T. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. V. virtuvėje taip pat nematė jokių alkoholinių gėrimų butelių. Byloje nustatyta ir tai, kad liudytojos R. V. bei nuteistosios parodymai dėl to, ar L. C. atvykusi pas R. V. apskritai vartojo alkoholį, jei vartojo, tai kur (lauke ar namo viduje) ir kokiu metu (iš karto atvykusi ar vėliau) ji tai darė, yra prieštaringi, nenuoseklūs ir nesutampa tarpusavyje. Įvertinęs šių duomenų visumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistosios teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad ji alkoholį vartojo jau po vairavimo atvykusi pas tetą R. V., yra atmestini, nes juos paneigia kitų byloje surinktų duomenų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia išvada.

10. Apelianto teigimu, UAB „Vakarų Imega“ alkotesteriui „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0090 išduotame patikros liudijime nurodyta, kad jo patikra atlikta pagal metodiką Nr. BPM 8871101-78:2003, o ši metodika leidžia patikrinti, ar alkotesterio paklaida nėra didesnė nei 8 procentai, taigi, alkotesterio, kuriuo tikrintas nuteistosios neblaivumas, paklaida gali siekti net 8 procentus. Teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad metodika, kuria remiasi apeliantas (t. 2, b. l. 131), yra bendroji patikros metodika „Alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matuokliai“. Jos 2.1 lentelėje „patikros metu kontroliuojami parametrai“ nurodyta, kad kontroliuojamas parametras yra alkoholio koncentracijos matavimo paklaida, kurios atitinkamame intervale leidžiamas parametro nuokrypis yra 8 procentai. Taigi matyti, kad 8 procentų paklaidos riba žymi šio parametro leidžiamą nuokrypį, t. y. didžiausią leistiną alkoholio koncentracijos matavimo paklaidą atliekant alkotesterio patikrinimą pagal šią metodiką. Tai yra bendrasis dydis, taikomas visiems pagal šią metodiką tikrinamiems matuokliams – maksimali leistina paklaida, o ne konkretaus tikrinamo alkotesterio nustatyta paklaida. Metodikos 8.3 punkte nurodoma, kad konkretaus alkotesterio alkoholio koncentracijos matavimo paklaida turi būti įvertinta matuojant alkoholio koncentraciją oro mėginiuose, ir toliau detalizuojama, kaip tai reikia padaryti. Taigi akivaizdu, kad kiekvieno įrenginio paklaida gali būti individuali, tačiau aktualiame intervale turi būti ne didesnė nei 8 proc., kad alkotesteris pagal šią metodiką būtų laikomas tinkamu. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad kiekvieno pagal metodiką tikrinamo alkotesterio paklaida yra 8 proc. Nagrinėjamu atveju iš UAB „Vakarų Imega“ alkotesteriui „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0090 išduoto patikros liudijimo (t. 1, b. l. 30) matyti, kad buvo patikrintas konkretus įrenginys laikantis metodikos, jam išduotas sertifikatas, nurodoma, kad šio konkretaus alkotesterio paklaida diapazone, viršijančiame 1 promilę, yra +-1,7 proc.

11. Kita vertus apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir į šią alkoholio koncentracijos matavimo paklaidą. Su šiuo nuteistosios gynėjo argumentu reikia sutikti. Kaip jau aptarta, „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0090 paklaida diapazone, viršijančiame 1 promilę, yra +- 1,7 proc., o pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir į šią alkoholio koncentracijos matavimo paklaidą. Su šiuo nuteistosios gynėjo argumentu sutiktina. 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ 2.3 punkte įtvirtinta: „Nustatant neblaivumą metrologiškai patikrinta specialiąja technine priemone, turi būti įvertinta šios priemonės paklaida“. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, turėtų būti sprendžiama, kad įvertinus alkoholio koncentracijos matavimo paklaidą L. C. 00.32 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0090, nustatytas 1,77 promilių (po paklaidos) neblaivumas, o 00.53 val. – 1,53 promilių (po paklaidos) neblaivumas. Nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši faktinė aplinkybė kvalifikuojant nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką reikšmės neturi, visgi tai nereiškia, kad ji neturėtų nuosprendyje būti nustatyta teisingai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

12. Nors apeliaciniu skundu neprašoma peržiūrėti nuteistajai paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių pagrįstumą, prašymas išteisinti asmenį reiškia plačiausias apeliacinio skundo ribas, todėl teisėjų kolegija įvertins ir šiuos klausimus.

13. Skirdamas bausmę L. C., pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog nuteistoji padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, susijusį su kelių eismo transporto saugumu, jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog L. C. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, byloje esantys SODROS duomenys patvirtina, kad ji nuo 2024 m. gegužės 31 d. vykdo individualią veiklą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą švelniausią šios straipsnio dalies sankcijoje nustatytą bausmę, jos dydį parenkant artimą minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytam šios bausmės dydžiui – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą.

14. Paskirdamas L. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, pirmosios instancijos teismas nustatė 2 (dvejų) metų jos terminą, kuris yra trumpesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkis, be to, trumpesnis nei prokuroro prašytas 3 (trejų) metų terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams L. C. paskirtas teisėtai ir pagrįstai, pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir jos asmenybei.

15. Byloje nustatyta, kad automobilis „KIA Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį L. C. vairavo padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priklauso trečiajam asmeniui. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad šio automobilio kaina su PVM yra lygi 6 255 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistosios finansinę padėtį, taip pat tai, kad ji privalės vykdyti jai paskirtą bausmę – baudą, konstatavo, kad visos konfiskuotino turto visos vertės išieškojimas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė, todėl iš kaltinamosios valstybės naudai nusprendė išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertės – 2 500 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta nepagrįstai ar yra neproporcinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu.

nutaria:

nuteistosios L. C. (L. C.) gynėjo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendį dalyje dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių veikos aplinkybių pakeisti, nustatant, kad: L. C. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. rugpjūčio 26 d., apie 23.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „KIA Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai, įvertinus alkoholio koncentracijos matavimo paklaidą, jai 00.32 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0090, nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, o 00.53 val. – 1,53 promilių neblaivumas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.