Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Mikaris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Švarus kiemas“ ieškinį atsakovui UAB „Mikaris“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11.948,75 Eur įsiskolinimą, 30,01 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2015-06-04 su atsakovu sudarė griovimo darbų sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo teikti statybos griovimo ir valymo paslaugas, tiekti mechanizmus ir statybinio laužo konteinerius bei vykdyti statybinių atliekų išvežimą, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytą kainą už suteiktas paslaugas. Ieškovas nepertraukiamai nuo 2015-06-04 iki 2015-08-14 vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį. Atsakovas, apmokėjęs dvi PVM sąskaitas - faktūras už suteiktas paslaugas, kitų išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų neapmokėjo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-21 preliminarius sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Mikaris“ 11.948,75 skolos, 30,01 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-08-31 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 179 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Švarus kiemas“ naudai.Atsakovas prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad ieškovo pozicija yra nepagrįsta, nes ieškovas reikalauja sumokėti už paslaugas, kurių faktiškai nesuteikė ir faktiškai buvo išvežtas daug mažesnis statybinio laužo kiekis. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu ieškovas apskaičiavo suteiktų paslaugų kainą, kadangi ieškovo pateiktuose statybinio laužo išvežimo aktuose Nr. 13658, 13628, 13682 ir 13683 nėra nurodyta išvežto statybinio laužo ir atliekų rūšis, o pagal griovimo darbų sutarties 4.4. punktą, skirtingų statybinių atliekų ar statybinio laužo rūšių išvežimo įkainiai yra skirtingi. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašė ieškinį atmesti, o preliminarų sprendimą panaikinti.Atsiliepime į prieštaravimus ieškovas nesutiko su atsakovo pateiktais argumentais. Atsakovas ginčija suteiktų paslaugų kainą, bet ne paslaugų suteikimo faktą. Atsakovo atliekami skaičiavimai, kiek kubinių metrų statybinių atliekų buvo išvežta laikytini neturinčiais prasmės, kadangi vadovaujantis 2015-06-04 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos griovimo darbų sutarties 4.4. punktu, kaina už išvežtas statybines atliekas yra nustatoma už išvežtą konteinerį, o ne už kubinius metrus. Ieškovas pripažįsta, kad PVM sąskaita - faktūra Nr. 004311 yra išrašyta klaidingai - nurodytas ne išvežtų konteinerių kiekis, o kubiniai metrai. Dėl šios priežasties 2015-10-05 ieškovas perrašė minėtą sąskaitą - faktūrą ir išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu pakoreguotą. Išrašydamas sąskaitas pagal statybinio laužo išvežimo aktus, kuriuose nėra nurodyta statybinių atliekų rūšis, ieškovas vadovavosi sutarčių ekonomiškumo principu ir taikė sutarties 4.4. punkte nurodytą mažiausią kainą, t. y. 110 Eur už išvežtą smėlio ir žemės atliekų konteinerį. Atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui nepateikė pretenzijų dėl pateiktų statybinio laužo išvežimo aktų, taip parodydamas, kad sutinka su pateiktas duomenimis. Ieškovo vairuotojas, teikęs paslaugas atsakovui, tvirtina, jog darbus visada priimdavo tas pats asmuo. Atsakovas savo elgesiu, nepateikdamas jokių pretenzijų dėl asmens, pasirašiusio statybinio laužo išvežimo aktus, ir apmokėdamas PVM sąskaitas - faktūras, sudarė sąlygas ieškovui manyti, kad asmuo, nuolat priimantis darbus ir pasirašantis statybinio laužo išvežimo aktus, yra atsakovo darbuotojas, turintis įgaliojimus veikti atsakovo vardu. Taigi, ieškovas prašė teismo priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo UAB „Mikaris“ ieškovo UAB „Švarus kiemas“ naudai 1.210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 4,00 Eur teismo pašto išlaidas į valstybės pajamas.Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2015-06-04 pasirašė Griovimo darbų sutartį Nr.GDS/ŠK-234. Atliekant darbus buvo pateikiami darbų atlikimo aktai. Nors ne visuose aktuose buvo nurodyta išvežamo laužo rūšis, ieškovas tokiu atveju paslaugų kainą paskaičiavo kaip už smėlio ir žemės išvežimą konteineriais (po 110 Eur už konteinerį), t.y. mažiausia kaina. Ieškovo pateikti statybinio laužo, smėlio, žemės, betono išvežimo aktai atsakovo pasirašyti, aktus pasirašę asmenys, turėjo teisę pasirašyti šiuos dokumentus, t.y. bobkatistas S. K., UAB „Sakurija“ darbuotojas G. G., dirbęs UAB „Mikaris“ objekte, UAB „Mikaris“ projektų vadovas G. B. ir A. P., kuris nebuvo UAB „Mikaris“ darbuotojas, tačiau visi dirbantieji objekte jį laikė UAB „Mikaris“ vadovu, nes jis viskam vadovavo, ryte sutikrindavo darbuotojus, kontroliavo konteinerių išvežimą, UAB „Mikaris“ vardu užsakinėjo statybines priemones / medžiagas (europaletes).Kadangi ieškovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius paslaugų suteikimo faktą, apimtis ir kainą, įrodinėjimo pareiga perėjo atsakovui. Tai reiškia, kad atsakovui teenka pareiga įrodyti jo prieštaravimuose nurodytus teiginius (argumentus). Ištyręs bylos įrodymus, teismas, konstatavo, kad atsakovo į bylą pateikti įrodymai nepatvirtino jo prieštaravimuose nurodytų argumentų, nes UAB „Bobkatas“ raštas dėl UAB „Mikaris“ užsakymu išvežto grunto iš objekto (duomenys neskelbtini), nepaneigia UAB „Švarus kiemas“ deklaruoto išvežto kiekio. 2015-04­23 Mokslinių archeologinių detaliųjų tyrimų sutartis Nr. 2015/04/23-01 tarp UAB „Mikaris“ ir UAB „Kultūros vertybių paieška“ atsakovo atsikirtimų taip pat nepatvirtina.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Mikaris“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti galutinį sprendimą, atmesti ieškovo ieškinį. Nurodė, kad ieškovas neatliko darbų, kurie nurodyti PVM sąskaitose faktūrose 2015-07-30 Serija SKM Nr. 0004286, 2015-07-30 Serija SKM Nr. 0004287 ir 2015-08-13 Serija SKM Nr. 0004311. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus rangos teisinių santykių kontekste, nes palyginus ieškovo pateiktas PVM sąskaitas - faktūras su statybinio laužo išvežimo aktais, galima daryti išvadą, kad yra ne tik neįmanoma nustatyti, pagal kuriuos statybinio laužo išvežimo aktuose nurodytus darbus yra išrašytos PVM sąskaitos - faktūros, tačiau ir neatitinka PVM sąskaitose - faktūrose ir statybinio laužo išvežimo aktuose nurodyti faktiškai išvežto statybinio laužo kiekiai, t. y, PVM sąskaitose - faktūrose yra nurodyti didesni išvežtų statybinių atliekų kiekiai nei statybinio laužo išvežimo aktuose.

Taip pat ieškovo pateiktose statybinio laužo išvežimo aktuose (išskyrus aktus Nr. 13684, Nr. 13680, Nr. 13584, Nr. 13583, Nr. 13778) nėra užsakovo parašo grafoje, kurioje sutinkama su išvežtu kiekiu. Iš to galima daryti išvadą, kad apeliantas nėra išreiškęs sutikimo dėl minėtuose statybinio laužo išvežimo aktuose nurodytais išvežto statybinio laužo kiekiais. Galima daryti neabejotiną išvadą, kad šalys turi išreikšti savo aiškų sutikimą dėl atliktų darbų kiekio ir apimties, o nesant suderinto kiekio, patvirtinto šalių parašais, laikytina, kad rangos darbai nėra perduoti tinkamai, todėl už juos mokėti pareiga apeliantui ir neatsiranda. Šiuo atveju galima daryti išvadą, kad rangos darbai pagal statybinio laužo išvežimo aktus nebuvo tinkamai perduoti, pažeidžiant kiekių suderinimo esminę nuostatą. Kadangi dalį statybinio laužo išvežimo aktų dėl atliekų išvežimo iš objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra pasirašę tokių įgaliojimų neturintys asmenys, minėti aktai neturi sukelti teisinių pasekmių apeliantui. Apeliantas pažymėjo, kad liudytojas A. P. teismo posėdyje prisipažino, kad pasirašė aktą Nr. 13584, kuriame nurodyta, kad išvežta 4 konteineriai 36 m3 ir aktą Nr. 13583, kuriame nurodyta, kad išvežta 19 m3 betono, tačiau nematė ar konteineriai tikrai buvo išvežti. Taip pat teigiama, kad A. P. neturėjo įgaliojimo pasirašyti UAB „Mikaris“ vardu ir nebuvo UAB „Mikaris“ darbuotoju. Apklausus liudytoją S. K., jis nurodė kad yra UAB „Bobkatas“ operatoriaus ir nors UAB „Mikaris“ nebuvo leidęs pasirašyti statybinio laužo išvežimo aktų, tačiau yra pasirašęs statybinio laužo išvežimo aktų, nežiūrėjęs konteineryje faktiškai esančių statybinio laužo atliekų kiekio. Darytina išvada, kad dalį statybinio laužo išvežimo aktų dėl atliekų išvežimo iš objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra pasirašę tokių įgaliojimų neturintys S. K. ir A. P.. Taip pat akivaizdu, kad ieškovas su atsakovu kiekių kartu nederino, nepatikrino, ir atskiro kvietimo iš ieškovo gavęs priimti rangos darbus niekada nebuvo. Taip pat ieškovas niekada netikrino ir UAB „Mikaris” tariamų atstovų įgaliojimų ir/ar tapatybės, todėl būdamas profesionalas šiuose teisiniuose santykiuose privalo prisiimti atsakomybę.Byloje esantis 2015 m. gruodžio 18 d. Statybinių atliekų skaičiavimas taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas atliko apeliantui jo statybinio laužo išvežimo aktuose nurodytus darbus. Tuo pačiu metu rangovas UAB „Bobcatas“ išvežė 240 m3 grunto. Tai tik parodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ir nešališko įrodymų vertinimo byloje, nesigilino į bylos esmę ir to pasėkoje priėmė neteisėtą sprendimą. 2015 m. gruodžio 18 d. Statybinių atliekų skaičiavimas atliktas nepranešus apeliantui, nekviečiant jo atstovų, jis yra sudarytas pagal ieškovo užsakymą vienašališkai. Pagal rangos teisinių santykių prigimtį ir esmę, toks paskaičiavimas turėjo būti atliktas dar prieš rangos darbų priėmimą - perdavimą, UAB „Mikaris” turėjo teisę susipažinti su tokiu paskaičiavimu iš anksto ir priimant- perduodant rangos darbus turėjo teisę pateikti pastabas dėl trūkumų, t. y. kiekio neatitikimo, tačiau toks procesas atliktas nebuvo, taip iš esmės pažeidžiant užsakovo (apelianto) teisę susipažinti su darbų kiekiu bei pareikšti pretenzijas dėl neatitikimų būtent darbų priėmimo perdavimo momentu. Taip pat pažymima, kad byloje esanti UAB „Bobkatas“ pažyma įrodo, kad UAB „Bobkatas“, tuo pat metu kaip ir ieškovas, pagal užsakymą su UAB „Mikaris“ išvežė iš to paties objekto net 240 m3 grunto. Minėtą faktą patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Todėl norint nustatyti, kiek statybinių atliekų faktiškai išvežė ieškovas, iš bendro iš objekto išvežto grunto kiekio reikėjo atimti UAB „Bobkatas“ išvežto grunto kiekį. Tokią išvadą galima daryti remiantis verslo logika, kadangi būtų buvę neprotinga Apeliantui tuo pačiu metu analogiškiems darbams atlikti samdyti kitą įmonę.Apeliantas nurodė, kad ieškovo atstovo 2015-12-21 pateiktas prašymas „Dėl išlaidų teisinei pagalbai apmokėti“ nėra laikoma ataskaita. Šiame prašyme nėra detalizuota su kokiais dokumentais advokatas susipažino iki prašymo teikimo, t.y. 2015-12-21 (teismo galutinis sprendimas priimtas 2016-03-14), todėl neįmanoma nustatyti kiek laiko galėjo praleisti ieškovo atstovas susipažįstant su konkrečiu dokumentais ir ar tokios paslaugos pobūdis galėjo sudaryti 150 Eur. Ieškovo atstovas dar iki atsakovo prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo pateikimo jau buvo susipažinęs su įrodymais, atlikęs jų analizę, todėl papildomą 150 Eur (be PVM) priteisimą už analogiškas paslaugas (pakartotinį susipažinimą su dokumentais), pirmosios instancijos teismas, nesant ieškovo atstovo išsamios bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, turėjo vertinti kritiškai ir tokių išlaidų nepriteisti, o ne tiesiog vadovautis šioje byloje bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nėra detalizuotos atsakovui suteiktos konsultacijos (150 Eur sumoje). Taip

pat nebuvo įvertinta kiek teismo posėdžių buvo įvykę 2015-12-21 d. ir kiek laiko j ie vyko, atitinkamai nemotyvuota kiek ir už ką ieškovo advokato atstovavimo teismo posėdyje praleistą laiką priteitina iš atsakovo. Taip pat nebuvo įvertintas bylos sudėtingumas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad šalis - juridinius asmenis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kilę iš 2015-06-04 d. sudarytos Griovimo darbų sutarties Nr.GDS/ŠK-234. Sutartimi šalys - užsakovas UAB „Mikaris“ (apeliantas) ir rangovas UAB „Švarus kiemas“ (ieškovas) susitarė dėl objekte adresu (duomenys neskelbtini) rangovo atliktinų darbų - smėlio ir žemės išvežimo, statybinių atliekų išvežimo, darbuotojų paslaugų, kurios turėjo būti suteiktos laikotarpiu nuo 2015-06-10 iki 2015-09­01. Sutarties 6 p. taip pat numatyta, kad rangovas taip pat tiekia mechanizmus ir statybinio laužo išvežimo konteinerius, o taip pat vykdo darbų saugos instruktavimą ir priežiūrą.Ieškovas nurodė, kad sutartį jis vykdė tinkamai, statybos griovimo ir valymo paslaugas suteikė, tiekė mechanizmus ir statybinio laužo konteinerius bei vykdė statybinių atliekų išvežimą bei išrašė ir išsiuntė užsakovui PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, tačiau atsakovas apmokėjo nepilnai, yra susidariusi 11.948,75 Eur skola. Ieškovas ieškinį įrodinėjo aktais ir išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Apeliantas teigė, jog ieškovas nurodė neteisingą kiekį, aktus pasirašė neįgalioti darbuotojai, todėl laikytina, jog darbai neatlikti. Be to nurodė, kad kai kuriuose aktuose nenurodyta statybinių atliekų rūšis, todėl negalima nustatyti išvežto kiekio. Taigi, ginčas tarp šalių faktiškai kilo dėl atlikto darbo kiekio ir / ar apimties. Apeliantas skundą iš esmės grindė pagrindiniu argumentu, jog teismas netinkamai vertino įrodymus.Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas sutartyje ir aktuose nurodytus darbus atliko.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos per procesą, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).Iš bylos dokumentų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų (garso įrašai) matyti, kad šalys rangos darbų ir paslaugų sutartį sudarė per tarpininką A. P., kuris teismo posėdžio metu paliudijo, jog yra ieškovo ir apelianto direktorių bičiulis, rekomendavo apeliantui paslaugoms būtent ieškovą, nuvežė ieškovo pasirašytą sutartį apeliantui ir dažnai būdavo statybos objekte, nesant apelianto direktoriui, jo vardu užsakydavo statybines medžiagas, inicijuodavo statybinio laužo išvežimą, o būtent - esant poreikiui laužą išvežti pats skambindavo ieškovui ir prašydavo išvežti, o išvežimą derindavo su apelianto direktoriumi. Teismo posėdžio metu liudytojas taip pat pripažino, jog jis apelianto vardu pasirašė keletą ieškovo statybos objekte ieškovo vairuotojų pateiktų Statybinio laužo išvežimo aktų. Nors liudytojas nepripažino, kad jis buvo įgaliotas veikti apelianto vardu, statybos objekte dirbę asmenys paliudijo, kad A. P. statybos objekte būdavo kiekvieną dieną, jis sutikrindavo darbuotojus, duodavo jiems nurodymus, iškviesdavo transportą statybiniam laužui išvežti, užsakydavo euro paletes ir kitaip tariant, organizavo darbus ir duodavo nurodymus darbuotojams. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šalių Sutartyje buvo nurodyti A. P. kaip apelianto atstovo kontaktai (elektroninis adresas), o pateikta telefono išklotinė liudija jį nuolat su rangovu bendravus (b.l. 116-174, 1 t.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog kai kurie ieškovo pateikti Statybinio laužo išvežimo aktai laikytini nesudarytais, nes šiuos dokumentus pasirašė atsakovo neįgaliotas asmuo. Iš aptartų bylos duomenų matyti, kad šią ginčo sutartį inicijavo ir rangovui (ieškovui) užsakovą (apeliantą) pristatė bei kviesdavo rangovo transportą laužo išvežimui, o taip pat ir dalį aktų pasirašė atsakovo bendrovės direktoriaus bičiulis A. P.. Pastarasis bendravo su ieškovu, kontroliavo objekte atliekamus darbus, derino atliekamų darbų apimtis, pasirašydavo atliktų darbų (išvežimo) aktus, duodavo nurodymus objekte dirbantiems darbuotojams, todėl ieškovui buvo pagrindo manyti, jog A. P., veikdamas atsakovo vardu, turėjo teisę pasirašyti aktus, duoti nurodymus kitiems darbuotojams, atlikti kitus veiksmus, susijusius su atsakovo vykdomomis statybomis, nes jis save tokiu su apelianto vadovo žinia pristatė (CK 2.133 str. 2 d.). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada sutinka.Kolegija nepagrįstais laiko ir apelianto argumentus dėl to, kad pagal kai kuriuos apelianto įvardintus aktus negalima nustatyti išvežto statybinio laužo kiekio ar rūšies. Kolegija pažymi, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Tai reiškia, kad, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus, analizuoti visą sutartį, o ne tam tikras jos dalis, teikti pirmenybę tam aiškinimui, kuris patvirtina sutarties galiojimą, ir atitinka sąžiningumo, teisingumo principus. Sutarties 4.4 p. šalys susitarė, kad paslaugų - statybos griovimo darbų ir statybinio laužo išvežimo paslaugų kaina nustatoma už konteinerį: smėlio ir žemės išvežimas konteineriais - 110,00 Eur + PVM už konteinerį, betono atliekų išviežimas - 200,00 Eur + PVM už konteinerį, bendrų statybinių atliekų išvežimas - 300,00 Eur + PVM už konteinerį. Esant tokiam susitarimui, aplinkybė, kad kai kuriuose aktuose nurodytas ne konteinerių skaičius, o kubiniai metrai nėra esminė, kadangi rangovas šią klaidą ištaisė, o pagal statybinio laužo kiekį kubiniais metrais galima apskaičiuoti konteinerių kiekį, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog konteinerio talpa 10 arba 8 kubiniai metrai. Už laužo, kurio išvežimo aktuose nebuvo nurodyta rūšis, išvežimą ieškovas taikė minimalų sutartyje šalių sulygtą konteinerio tarifą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis apelianto argumentas nėra reikšmingas sprendžiant šalių ginčą.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes apie atliktų darbų kiekį ir jų kainą, nepažeidė materialinės teisės normos (CK 6.193 str.), tirdamas ir vertindamas įrodymus, tinkamai vadovavosi proceso kodekso normomis, teisingai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą. Kolegijos vertinimu apeliantas CPK leistinais įrodymais nepaneigė ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kurie vienas kitam neprieštaravo ir nuosekliai buvo papildyti liudytojų parodymais. Ieškovo pateiktose sąskaitose apeliantui pagal sutartį buvo išrašyta apmokėti viso už statybinio laužo - žemės, betono, šiferio išvežimą ir už valymo darbus, viso 22.052,25 Eur suma, darbai akuoti. Jei apeliantas darbus organizavo ne pats, o pavedė tai atlikti kitam asmeniui, dabar jis, kaip verslininkas, turi prisiimti įrodinėjimo nepalankias pasekmes ir negali nukreipti savo netinkamo dabų atlikimo prieš kitą sąžiningą sutarties šalį. Kadangi apeliantas ieškovui atlikto du mokėjimus pagal sutartį - 4.000,00 Euer ir 6.103,50 Eur (b.l. 19, 1 t.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino ir priteisė iš apelianto ieškovui likusią nesumokėtą 11.948,75 Eur įsiskolinimo sumą ir 30,01 Eur palūkanų sumą bei procesines palūkanas (CPK 187 str.).Kolegija taip atmeta apelianto skundo argumentą dėl to, kad iš jo ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė. Kolegijos vertinimu, ši suma pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 108-111, 1 t.), teismo posėdžių trukme (pažymos) ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.lR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004­03-26 nutarimu Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias prievolinius materialinius teisnius santykius, ieškovo ieškinį patenkino, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlyginamos. Ieškovas duomenų apie tai, kad būtų patyręs kokių nors bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į bylą nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.