Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. S. ir V. S. ieškinį atsakovams antstoliui A. S., M. S., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų pateikimo.

Ieškovė 2015-04-14 pateikė teismui prašymą prie bylos pridėti naujus įrodymus – ūkinio, tvarto, garažo ir viralinės pastatų su kiemo statinių 2/10 dalimis (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizės aktą. Ieškovė paaiškino, jog šio akto kopiją iš antstolio gavo tik 2015-04-07. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovės pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė būtų sąmoningai nepateikusi bylai reikšmingų įrodymų. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ekspertizės skyrimo.

Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą paskirti 5846/11691 dalies žemės sklypo ir gyvenamųjų patalpų dalies nuo 2-1 iki 2-11, ūkinio pastato, garažo, viralinės, tvarto bei inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kompleksinę vertės nustatymo ekspertizę, nurodant kiekvieno statinio vertę atskirai ir visų daiktų bendrą vertę. Ieškovė nurodė, kad turto vertintojai atsisakė įvertinti nurodytą turtą, nes šis turtas ieškovei nebepriklauso. Ieškovės įsitikinimu turto vertinimą tikslinga atlikti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas su šia ieškovės nuostata nesutinka. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neprašė teismo paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę bei nenurodė priežasčių, kodėl teismui nepateikė šio prašymo. Būtina įvertinti ir tai, kad iš ieškovės pateikto UAB „Verslavita“ pranešimo matyti, jog turto vertinimo sutartis su ieškove nutraukta 2015-04-07, o byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2014-09-25. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė turėjo pakankamai laiko surinkti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, o ekspertizės skyrimas šioje proceso stadijoje nepagrįstai užvilkintų bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje yra pateikti duomenys apie ieškovės nurodyto turto vertę ir ginčo tarp šalių dėl šio turto vertės nėra. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimas šioje byloje nėra tikslingas, todėl ieškovės prašymas dėl ekspertizės skyrimo atmetamas.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad antstolis nepagrįstai iš varžytynių pardavė tik dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė ieškovės teises. Ieškovės įsitikinimu antstolis iš varžytynių privalėjo parduoti visą ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Byloje nustatyta, kad antstoliui A. S. buvo pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl 5846/11691 dalies žemės sklypo ir gyvenamųjų patalpų nuo 2-1 iki 2-11, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių. Byloje taip pat nustatyta, kad šis turtas 2014-04-09 buvo parduotas iš varžytynių, o 2014-09-01 surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-02 nutartimi buvo atmestas L. S. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma paskelbti varžytynes dėl skolininkams priklausančio turto pardavimo neįvykusiomis. Klaipėdos apygardos teismas 2014-08-20 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-02 nutartį paliko nepakeistą. Ieškovės skundą nagrinėję teismai nustatė, jog antstolis teisėtai pardavė įkeistą turtą ir vykdydamas išieškojimą teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog varžytynių metu realizuotas turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai. Vertinant turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumą būtina įvertinti tai, kad antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese apibrėžia jam nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-15 išduoti vykdomieji raštai (LR CPK 587 str. 1 p.). Šiuose vykdomuosiuose raštuose buvo nustatyta išieškojimo vykdymo tvarka bei nurodyta, jog skolos išieškojimui turi būti parduodamas hipoteka įkeistas turtas. Dėl to antstolio galimybė kartu nukreipti išieškojimą ir į kitą skolininkų turtą buvo apribota. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš hipoteka įkeisto turto nulemia išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 4.193 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš hipoteka įkeisto turto, ir tik jeigu jis parduodamas už mažesnę kainą nei būtina reikalavimui patenkinti, po to hipotekos kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-15 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-85/2015). Taigi hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą iš neįkeisto skolininko turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą, šio turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad esant pradėtai, tačiau nebaigtai išieškojimo iš įkeisto turto procedūrai, negalima iš anksto spręsti, kad kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas iš įkeisto turto, todėl įkeisto ir kito skolininko turto realizavimas vienu metu nėra galimas. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis pagrįstai iš varžytynių pirmiausia realizavo tik hipoteka įkeistą ieškovams priklausančią nekilnojamojo turto dalį.

Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad įkeisto turto pardavimas sumažina neparduotos turto dalies likvidumą ir pažeidžia ieškovės teisę už neįkeisto turto dalies pardavimą gauti realią rinkos vertę atitinkančią kainą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog ieškovai savo prievolių trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB įvykdymui užtikrinti sudarė sutartinės hipotekos sandorį. Šiuo sandoriu ieškovai išreiškė savo valią įkeisti 5846/11691 dalį žemės sklypo ir gyvenamąsias patalpas nuo 2-1 iki 2-11, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu yra tai, jog ieškovams dar hipotekos sandorio sudarymo metu buvo žinoma aplinkybė, jog netinkamo prievolių bankui vykdymo atveju išieškojimas bus nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą. Taigi sudarydami sutartinės hipotekos sandorį ieškovai kartu prisiėmė ir visą su tuo susijusią riziką, įskaitant ir galimą neįkeisto turto dalies vertės sumažėjimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų pradėtas neįkeistos ieškovams priklausančios nekilnojamojo turto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), realizavimas. Taigi kol nėra pradėta vykdyti turto pardavimo procedūra, negalima daryti išvados, jog šio turto realizavimas pasunkės arba turtas bus parduotas už mažesnę kainą. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė nei vienos iš LR CPK 602 str. nustatytų sąlygų, kurioms esant turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartimi žyminio mokesčio 1 013 Eur už ieškiniu reiškiamus reikalavimus sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nutartimi 1 013 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Dėl to atmetus ieškovės ieškinį, apeliacinį skundą, iš ieškovės valstybei priteistina bendra 2 026 Eur dydžio žyminio mokesčio suma (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 84 str.).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas A. S. sumokėjo 280,33 Eur advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šios lėšos neviršija rekomenduojamų dydžių ir tikslinga jas priteisti iš ieškovės (LR CK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-06 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. S. 2 026 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovės L. S. 280,33 Eur atsakovui A. S. atstovavimo išlaidoms atlyginti.