Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. G., institucijai teikiančiai išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. G. 2010-10-11 kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su prašymu išaiškinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą su Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi padarytais pakeitimais. Nurodo, kad pirmosios instancijos sprendime ir apeliacinės instancijos nutartyje nėra nurodytas tėvo valdžios apribojimo pagrindas numatytas LR CK 3.180 str. 1 d., dėl to sprendimas laikinai apriboti tėvo valdžią tampa neaiškus, nes teismo sprendime nenurodyta laikinumą apsprendžianti aplinkybė ir tai apsunkina galimybę laikui bėgant realizuoti LR CK 3.182 str. 3 d. nuostatą (2 t., 168-174 b. l.).

Teismo nutartis yra priimta pažeidžiant civilinio proceso kodekso normas bei netinkamai taikant ir aiškinant LR CPK 278 str. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo A. G. prašymą išaiškinti 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą su Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi padarytais pakeitimais, privalėjo nagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą įstatymo nustatyta tvarka, skirdamas teismo posėdį ir nagrinėdamas teismo posėdyje, pranešant šalims.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

LR CPK 278 straipsnio 3 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad teismo sprendimo išaiškinimo klausimas sprendžiamas teismo posėdyje, pranešant byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo išaiškinimo klausimas sprendžiamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pagal bendrąsias proceso taisykles, pranešant byloje dalyvaujantiems asmenims teismo posėdžio laiką ir vietą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad teismas pareiškėjo A. G. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo skyrė nagrinėjimui į teismo posėdį žodinio proceso tvarka ir dalyvaujantys byloje asmenys būtų informuoti apie 2010 m. gruodžio 16 d. vyksiantį teismo posėdį. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas priėmęs pareiškėjo A. G. prašymą išaiškinti 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą su Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi padarytais pakeitimais, privalėjo nagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą skirdamas teismo posėdį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme 2010-10-11 buvo gautas pareiškėjo atsakovo A. G. prašymas dėl sprendimo išaiškinimo Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-638-77/2009 (2 t., 168-174 b. l.). Šis prašymas išnagrinėtas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi, kuri apeliacinės instancijos teismo buvo panaikinta (2 t., 191-192, 209-2010 b. l.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas priėmęs ir nagrinėjęs prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, nepaskirdamas žodinio teismo posėdžio ir apie jį neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų, negali rašytinio proceso tvarka spręsti procesinio prašymo priėmimo klausimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik atsakovo bet ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesines teises. Kadangi atsakovas šia aplinkybe grindžia savo atskirąjį skundą, todėl yra LR CPK 329 straipsnio 3 dalyje 1 punkte numatytas pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti dėl procesinės teisės normų pažeidimo, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo sprendimo išaiškinimo klausimą nepaskirdamas teismo posėdžio ir apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešdamas dalyvaujantiems byloje asmenims. Panaikinus skundžiamą nutartį absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu, siekiant, kad būtų ištaisytas dalyvaujančių byloje asmenų teisės į tinkamą procesą pirmojoje instancijoje pažeidimas, perduotinas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.