Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K., institucijos atstovei R. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) 2016-06-01 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-06-01 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-62272682-16 V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d., paskiriant 115 Eur baudą už tai, kad jis 2016 m. gegužės 20 d., 19:00 val., Skirvytės upėje, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, Šilutės rajone, draudžiamu laiku žvejojo su dugnine meškere draudžiamas gaudyti žuvis – karšius. Turėjo sugavęs tris karšius, kurių nedelsiant nepaleido į tą patį vandens telkinį taip padarydamas žalą žuvų ištekliams. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 10.1; 11.2; 12; 12.4.10 punktų reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 87 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 1 p. numatyta, kad šios taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą. Taisyklių 10.1 p. be kitų draudimų nurodo ir draudimą gaudyti žuvis, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta, o 12.4.10 p. nurodyta, kad draudžiama žvejoti karšius (Abramis brama) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose. Taisyklių 13 punkte nurodyta, kad pagautos žuvys, kurias draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Taisyklių 14 p. nurodyta, kad visi 11 ir 12 punktuose nurodyti draudimai galioja ir pirmąją ir paskutiniąją nurodyto termino dieną. Kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės. Draudimas negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė. Tokiu būdu, 2016-05-20, kai buvo surašytas teisės pažeidimo protokolas, draudimas žvejoti karšius Skirvytės upėje galiojo. V. K. skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimai buvo pažeisti, pagal nurodytus teisės aktus jis tokių pažeidimų nepadarė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad skundžiamame nutarime nurodyta jog jis pažeidė Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašą. Tačiau iš nutarimą surašiusio vyr. specialisto M. M. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad surašant nutarimą buvo padaryta techninė klaida (b.l. 12). Administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai nurodytas teisės akto pavadinimas ir jo punktai, todėl ši aplinkybė nelaikytina esminiu V. K. teisės gintis nuo teisės pažeidimo suvaržymu.

Teismo posėdžio metu V. K. iš esmės neginčija, kad protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje žvejojo ir buvo sugavęs tris karšius, kurių tuoj pat nepaleido, kaip tai numatyta Taisyklių 13 p., bet laikė į vandenį įleistame tinklelyje ir tik įspėtas kitų asmenų jog karšių žvejyba yra negalima juos nedelsdamas paleido. Šias aplinkybes jis parodė ir pirminiame savo paaiškinime surašant teisės pažeidimo protokolą. Šie V. K. teiginiai sutampa su administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytomis aplinkybėmis, bei Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto A. T. tarnybiniame pranešime nurodytų administracinės bylos aplinkybių aprašymu (b.l. 9).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 78 str. 3 d. numatytą pažeidimą,

Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Šiuo atveju, teismo vertinimu, V. K. paskirta administracinė nuobauda – 115 Eur bauda su žvejybos įrankių konfiskavimu yra per griežta ir neproporcinga nei administracinio teisės pažeidimo pavojingumui, nei pažeidėjo asmenybei. Pareiškėjas teigia, kad pažeidimą padarė sąžiningai klysdamas, dėl neatsargumo, nėra duomenų, kad anksčiau būtų buvęs baustas už panašius pažeidimus, žvejojo turėdamas žvejybos leidimą, teigia esantis drausmingas žvejys mėgėjas, sužinojęs, kad karšius bus galima gaudyti tik sekančią dieną juos savanoriškai nedelsiant paleido dar iki atvykstant pareigūnams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuotina, kad V. K. paskirta administracinė nuobauda – bauda su žvejybos priemonių konfiskavimu – yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda už padarytą pažeidimą. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, tai yra paskiriant švelnesnę nuobaudos rūšį – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą pakeisti: V. K. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. birželio 1 d. nutarimu pagal ATPK 87 str. 3 d. paskirtą 115 Eur baudą pritaikius ATPK 30¹ str., pakeisti įspėjimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.