Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo: S. V. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose,

N. P. ir R. P. išteisinti pagal BK 180 str. 2 d., nenustačius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką ( BPK 303 str. 5 d. 2 p. ).

Aprašomoji dalis

N USTATĖ:

S. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario mėn. apie 23 val. 30 min., Panevėžyje, reikalavo iš nukentėjusiųjų M. B. ir E. L. cigarečių, pinigų, alaus, o šiems neįvykdžius reikalavimų, panaudojo fizinį smurtą, grasino M. B. peiliu ir pagrobė jam priklausančius 3 Lt.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį :

N. P. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams;

R. P. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams;

S. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti veikos padarymą bendrininkų grupėje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams.

Prokuroras nurodo, kad teismo išvados, jog N. P. ir R. P. nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš bylos matyti, kad išteisintieji realizavo bendrai daromo nusikaltimo objektyviąją pusę. Iš įvykio vietos ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad įvykio vieta yra prie sienos, išteisintieji ir nuteistasis nukentėjusiuosius apsupo iš priekio, todėl pastarieji neturėjo galimybės atsitraukti. Iš nukentėjusiųjų M. B. ir E. L. parodymų matyti, kad nuteistasis ir abu išteisintieji iš pradžių reikalavo nukentėjusiųjų duoti cigarečių, nupirkti alaus, o vėliau – ir pinigų. Nukentėjusysis M. B. parodė, kad S. V. turėjo atlenkiamą peilį. Nepaklusus reikalavimams, R. P. pastūmė nukentėjusįjį E. L.. Tai patvirtina pats E. L.. Po to S. V. prikišo peilį E. L. prie kaklo. E. L. parodė, kad pinigų neturėjo, peilio nematė, įvykio vietoje buvo išsigandęs. Tačiau prie E. L. kaklo prikištą peilį matė netoliese buvęs M. B.. Tuo metu N. P. iš M. B. reikalavo pinigų, o šiam pinigų nedavus, S. V. prikišo peilį jam prie kaklo, tada M. B., supratęs bendrininkų nusikalstamus reikalavimus, išsitraukė piniginę ir atidavė N. P. 3 litus monetomis. N. P. šiuos pinigus perdavė S. V.. Prokuroras daro išvadą, jog tokie veiksmai rodo bendrininkų norą veikti kartu ir sujungti nusikalstamas pastangas bendro rezultato pasiekimui. Be to, N. P. ir R. P., S. V. su pagrobtais pinigais nuėjus į parduotuvę, laikė už parankių nukentėjusįjį E. L., sakydami, kad jis turės atsakyti, jei draugas davė per mažai pinigų. Tai patvirtino E. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. N. P. ir R. P. parodymai apie tai, kad jie nematė peilio, vertintini kritiškai, nes jie abu buvo šalia nukentėjusiųjų, kai S. V. laikė peilį šiems prie kaklo, todėl peilio nematyti negalėjo. Šis peilis yra atlenkiamas, todėl S. V., jį naudodamas, turėjo sugaišti laiko.

Prokuroras atkreipia dėmesį, kad abu išteisintieji ir nuteistasis teisme neneigė padarę nusikaltimą, N. P. ir R. P. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo girti. Tačiau tai prieštarauja jų detaliems parodymams apie tolesnius veiksmus po nusikaltimo padarymo. Tai rodo, kad išteisintieji vengė teismui duoti parodymus, aiškino tik jiems naudingas detales, nors ikiteisminio tyrimo metu jie davė išsamesnius parodymus, kuriuos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Prokuroras teigia, kad iš nukentėjusiųjų M. B. ir E. L. parodymų visumos matyti, kad visų trijų bendrininkų veiksmai buvo reikalingi bendroje nusikalstamoje veikoje, nes sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams bei papildė jų tarpusavio veiksmus. Nors abu išteisintieji peilio neturėjo, tačiau suvokdami, kad veika vykdoma panaudojant peilį, siekė bendro rezultato su nuteistuoju.

Teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl atmeta nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes nukentėjusieji teisminio nagrinėjimo metu teigė nebeprisimenantys įvykio aplinkybių, teisingus parodymus davę ikiteisminiame tyrime.

Prokuroras taip pat nurodo, kad teismas S. V. skyrė aiškiai per švelnią bausmę. Byloje esant dviems nuteistojo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms – veikos padarymui apsvaigus nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje bei atsakomybę lengvinančiai aplinkybei – savanoriškam žalos atlyginimui, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kaltę pripažino iš dalies, jam skirtina sankcijos vidurkiui artima bausmė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis S. V., išteisintieji N. P. ir R. P. bei jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismo išvados, kad N. P. ir R. P. nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką – plėšimą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl išteisinamasis nuosprendis jų atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis ( BPK 329 str. 2 p. ).

Išteisindamas N. P. ir R. P., teismas nurodė, kad neįrodyta, jog jie aktyviais veiksmais panaudojo prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą ir pagrobė M. B. turtą. Tokia išvada prieštarauja byloje esantiems duomenims.

Patys išteisintieji savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydami, jog jie prašė nukentėjusiųjų cigarečių, su jais kalbėjosi. Nematė, kad S. V. turėjo peilį ir juo grasino nukentėjusiesiems. Visų įvykio aplinkybių neprisiminė, nes buvo girti.

Teismas visiškai nevertino nukentėjusiųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, remdamasis tik jų parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, kur jie nurodė, jog nevisiškai prisimena įvykio aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus nukentėjusiuosius, šie patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nurodė, jog šiuo metu detaliai įvykio neprisimena. Nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo paskelbti.

Nukentėjusysis M. B. apklaustas iš karto po įvykio parodė, kad prie parduotuvės su E. L. gėrė alų. Prie jų priėjo trys vyriškiai. Vyriausias iš jų prikišo peilį, pareikalavo nupirkti alaus ir cigarečių. Jis išsitraukęs 3 litus juos padavė jauniausiam vyriškiui, kuris juos perdavė vyriausiam. Šis nuėjo į parduotuvę, likę du vyriškiai nusivedė E. L. toliau nuo parduotuvės ( 1 t., 10 – 11 b. l. ). Šios apklausos metu jis nenurodė, jog vyriškis peilį buvo prikišę ir prie E. L., tačiau vėlesnėje apklausoje paaiškino, jog jis taip nurodė todėl, kad jį apklausinėjęs pareigūnas prašė nurodyti tik įvykio aplinkybes, liečiančias jį patį ( 1 t., 22 – 23 b. l. ).

Papildomai apklaustas tą pačią dieną nukentėjusysis M. B. išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes. Jis nurodė, kad iš pradžių priėję vyriškiai prašė rūkyti. Jis padavė jiems po cigaretę. Po to jie pristojo prie E. L., reikalavo duoti rūkyti, prašė nupirkti alaus, duoti pinigų. E. L. pasakė, kad pinigų neturi. Tada vienas iš jaunesnių jaunuolių suėmė už E. L. smakro, atlošė galvą, o vyresnis pakišo prie E. L. kaklo peilį. Tuo momentu, vienas iš jaunesnių jaunuolių prašė cigarečių iš jo ( M. B. ), prašė nupirkti alaus, duoti pinigų. Jis atsakė, kad neturi pinigų. Tada vyriausias vyriškis priėjo su peiliu, įrėmė jį į kaklą. Tada jis, nenorėdamas būti sužalotas, išsitraukė piniginę, išėmė iš jos 3 litus ir padavė juos jauniausiam vyriškiui, kuris juos perdavė vyriausiam, kuris nuėjo į parduotuvę, kiti du likę laikė E. L. už parankių ( 1 t., 12 – 16 b. l. ).

Papildomai apklaustas M. B. patvirtino savo ankstesnius parodymus ir nurodė, kad, kai vyriškiai priėjo prie jo ir E. L., jie stovėjo prie mūro sienos. Vyriškiai atsistojo jiems iš priekio ir jis su E. L. neturėjo galimybės praeiti ( 1 t., 17 – 21 b.l. ).

Asmens parodymo atpažinti metu M. B. atpažino N. P., kuriam padavė 3 litus ( 1 t., 28 – 33 b. l. ).

Be to, M. B. atpažino peilį, kuriuo buvo grasinama. Šį peilį policijos patrulis buvo paėmęs iš sulaikytojo S. V. ( 1 t., 40 – 41 b. l. ).

Nukentėjusysis E. L. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir M. B.. Tik jis teigė, jog nematė, kai buvo grasinama peiliu. Kai jį laikė jaunesni vaikinai, tai jie abu sudavė jam po vieną smūgį, tačiau nesužalojo ( 1 t. 42 – 50 b. l. ).

E. L. atpažino S. V., kuris buvo vyriausias iš juos užpuolusių asmenų ( 1 t., 56 – 58 b. l. ), atpažino R. P., kuris buvo vienas iš trijų jį ir M. B. užpuolusių asmenų, kuris reikalavo pinigų cigarečių, alaus, sudavė smūgį kumščiu į krūtinę.( 1 t., 59 – 61 b. l. ).

Iš įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotų duomenų, N. P., R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad įvykio vieta yra prie sienos. Nukentėjusieji buvo apstoti iš priekio, todėl neturėjo galimybės pasišalinti. N. P., R. P. ir S. V. bendri suderinti veiksmai rodo norą veikti kartu, siekiant bendro rezultato – svetimo turto užvaldymo.

Kolegijai nėra pagrindo netikėti ir nesiremti šiais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais išteisintųjų N. P. ir R. P. kaltę, kad jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje kartu su nuteistuoju S. V., 2006 m. vasario 23 d. apie 23 val. 30 min. Panevėžyje, prie Marijonų g. 15 namo, prieidami prie ten stovėjusių nukentėjusiųjų M. B. ir E. L., reikalavo duoti cigarečių, pinigų, nupirkti alaus, o šiems neįvykdžius reikalavimų, toliau reikalaudami duoti cigarečių, pinigų, nupirkti alaus, panaudojo fizinį smurtą ir užvaldė svetimą turtą, o būtent: R. P. pristūmė E. L. prie sienos, suėmė už kaklo ir atlošė jo galvą, S. V. prikišus peilį prie E. L. kaklo, tuo pačiu metu N. P. stovėjo prie M. B. ir tęsdamas nusikalstamus reikalavimus ir matydamas, kad nukentėjusysis jų nevykdo, pakvietė S. V., kuris priėjęs pakišo M. B. peilį prie kaklo, po ko M. B. išsitraukė piniginę, išėmė iš jos 3 litus ir juos atidavė.

Tačiau kolegija mano, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog nusikalstamo sumanymo bendrininkai N. P. ir R. P. žinojo, jog svetimo turto užvaldymui S. V. panaudos peilį. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jie nenurodė, kad būtų matę pas S. V. peilį. Nusikaltimas padarytas tamsiu paros metu, nusikaltimo įrankis – peilis yra nedidelių matmenų, todėl N. P. ir R. P. galėjo jo S. V. rankose ir nepastebėti, juo labiau, kad peilio nematė ir nukentėjusysis E. L.. Atsižvelgus į tai, kad N. P. ir R. P. nežinojo ir nesuvokė apie peilio panaudojimą darant plėšimą, jų veika iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 180 str. 1 d.

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė S. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama ir N. P. bei R. P., kadangi jų girtumas be jokios abejonės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Be to, visų jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė, kadangi visų jų aktyviais veiksmais buvo palaužtas nukentėjusiųjų pasipriešinimas ir užvaldytas svetimas turtas.

Skiriant bausmę N. P. ir R. P., kolegija atsižvelgia į tai, kad jie nusikalto pirmą kartą, nebausti administracine tvarka, todėl nėra pagrindo jiems skirti griežtesnes BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmes. Nors yra dvi abiejų jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau, atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį ( nukentėjusiesiems kūno sužalojimai nebuvo padaryti, užvaldytas nedidelės vertės turtas ), į tai, kad jie abu dirba, nusiskundimų iš gyvenamosios vietos negauta, kolegija mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti paskyrus arešto bausmę, kurios dydis yra artimas sankcijos vidurkiui.

Kadangi S. V. nustatyta dar viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina ir griežtesnė bausmė. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į nusikaltimo pobūdį bei į tai, kad S. V. neteistas, nebaustas, dirba ir išlaiko besimokančią dukrą, charakterizuojamas teigiamai, skiria jam bausmę, artimą sankcijos minimumui. Šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo ( BPK 328 str. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendį dalyje dėl N. P. ir R. P. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

N. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. ir nubausti jį 45 ( keturiasdešimt penkių ) parų areštu, bausmę atliekant areštinėje. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2006 m. vasario 24 d.

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. ir nubausti jį 45 ( keturiasdešimt penkių ) parų areštu bausmę atliekant areštinėje. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2006 m. vasario 24 d.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendį dalyje dėl S. V. nuteisimo pakeisti:

S. V., pripažintam kaltu pagal BK 180 str. 2 d., paskirti bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.