Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), vyr. sandėlininku, deklaruota ir gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2017-01-28 apie 21.00 val., Kauno r., Samylų sen., Dubravų k., kelyje Vaišvydava – Gervėnupis, ties 4 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Signum”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,77 promilės etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2017-01-28 vakare jis išgėrė keturias skardines alaus. Gėrė alkoholį, nes norėjo numalšinti nerimą, emocinę įtampą. Jį su vaikais paliko žmona ir tą vakarą ji jam paskambino, nepagrįstai papriekaištavo dėl vaikų priežiūros. Išgėręs alų, jis sėdo už vairo, paprašytas sūnaus, važiavo į netoliese esančią parduotuvę nupirkti ledų. Nupirkęs ledų, jis važiavo atgal, tačiau dėl slidaus kelio nesuvaldė mašinos ir šonu nuslydo į kelkraštį. Kita mašina negalėjo pravažiuoti, todėl vairuotojas iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams jis pripažino, kad yra išgėręs, sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, vėliau patikrino ir jo kraują. Su specialisto išvada sutinka. Dėl įvykio jis labai gailisi, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės laiduojant mamai.

Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos R. D. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2017-01-28 apie 21.00 val., kelyje Vaišvydava – Gervėnupis, Kauno r., 4-ame kilometre Kauno apskrities VPK PR 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulis D. B. ir vyr. patrulis P. Š. pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį, apgadintą automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m., šalia automobilio stovėjo automobilio vairuotojas R. B., kuriam alkotesteriu nustatė 1,55 promilių, t.y. vidutinį neblaivumo (girtumo) laipsnį. R. B. buvo pristatytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, kur jam alkotesteriu nustatytas 1,63 promilių, t.y. vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, o po 20 minučių toje pačioje įstaigoje piliečiui pakartotinai tikrinantis neblaivumą nustatytas 1,57 promilių, t.y. vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Alkoholio kiekio kraujyje nustatymui paimtas kraujo mėginys. Automobilis buvo nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Europos pr. 109, Kaunas (b.l.1).

2017-01-28 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Dubravų k., Samylų sen., Kauno r., kelyje Vaišvydava – Gervėnupis, 4 km ir automobilis „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.6-10).

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulių D. B. ir P. Š. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2017-01-28 patruliuojant nustatytame maršrute apie 21 val. kelyje Vaišvydava – Gervėnupis, 4-ame km pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, kad R. B., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. R. B. neneigė, jog vairavo automobilį išgėręs, paaiškino, kad yra vartojęs keturias skardines alaus. 21.18 val. jam buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas (b.l.11-12).

Alkoholio matuoklio parodymais 2017-01-28 21.18 val. R. B. nustatytas 1,55 promilių neblaivumas (b.l.13-14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 962/2017(01) nurodyta, kad R. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio (b.l.18).

VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilio „Opel Signum”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra R. B. (b.l.25).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, prieš sėdant už vairo buvo išgėręs keturias skardines alaus, su alkotesterio rodmenimis ir kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija sutinka. R. B. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad R. B. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar jų turto saugumui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu L. B. prašė perduoti sūnų R. B. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (b.l.71).

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis R. B. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. B. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka ankščiau nėra baustas (b.l.29-30), yra dirbantis (b.l.31), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b.l.45). Vienas augina ir prižiūri du mažamečius vaikus (b.l.49-50). Vaikų mokyklos administracija apie mokinius, jų priežiūrą, mokyklos lankomumą atsiliepia gerai (b.l.48). Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, 2003 m. lankėsi ambulatoriškai, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.32-33). Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja L. B. yra kaltinamojo mama, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su sūnumi artimai ir šiltai bendrauja, galėtų patarti sūnui dėl tinkamo elgesio, nes sunūs klauso jos patarimų. L. B. neteista (b.l.57), administracine tvarka nebausta (b.l.58), yra dirbanti (b.l.56), darbovietės charakterizuojama teigiamai (b.l.66). Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad R. B. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas vidutinio girtumo (1,77 promilių) laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į nustatytas promiles (nedaug viršijančios 1,5 promilių ribą), į kaltinamojo asmenybę (dirbantis, auginantis mažamečius vaikus, besirūpinantis jų nuvežimu į mokyklą ir parsivežimu), į tai, jog nei kitiems asmenims, nei kitų asmenų turtui žala nepadaryta, nustatomas minimalus terminas – vieneri metai.

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad R. B. kelių eismo taisykles pažeidė pirmą kartą, nors jau turi 13 metų vairavimo stažą. Jis ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantis, vienas auginantis ir prižiūrintis du mažamečius vaikus, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas) ir kaltinamojo asmenybę, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio, numatančio atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam (ne daugiau negu 1,5 promilės) sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai šis pažeidimas padaromas pakartotinai (ANK 427 str. 3 d.). Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK 126 str. 4 d., 130² str.). Manytina, kad ir taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti įvertinama tai, ar nėra nusikaltimų sistemiškumo, ar nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju, nusikaltimų sistemiškumo ar kitų svarbių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu, BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bus proporcinga ir adekvati priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Todėl kaltinamam skiriama 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoka.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – R. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00140497, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Transporto priemonė – automobilis „Opel Signum”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje (Europos pr. 109, Kaunas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. B., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos L. B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Paskirti R. B. 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. LT 70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas).

R. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00140497, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Transporto priemonę „Opel Signum”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje (Europos pr. 109, Kaunas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui R. B..

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.