- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-193-348-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00116-2007-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- J. L., R. D., I. B., R. P.
- Advokatai
- Vida Kabečienė
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-193-348/2012
Teisėjas Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00116-2007-6
2012 m. spalio 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Dianai Zadrauskairei, dalyvaujant prokurorei Genei Ramanauskienei, gynėjams advokatams Vidai Kabečienei, Reginai Atkočaitienei, Evaldui Liutkevičiui, Živilei Urbonavičieni, nuteistiesiems J. L., R. D., I. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. L., R. D., I. B. ir R. P. apeliacinius skundus dėl 2011 m. lapkričio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
pagal LR BK 228 str. 2 d.-15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda;
pagal LR BK 182 str. 2 d.-laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;
pagal LR BK 24 str.. 5 d. ir 300 str. 1 d.- 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda;
pagal LR BK 228 str. 2 d.-15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda;
pagal LR BK 182 str. 2 d.- laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;
pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d.-15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda;
pagal LR BK 228 str. 2 d.- 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda;
pagal LR BK 182 str. 2 d.-laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams
pagal LR BK 225 str. 4 d.- (kyšio priėmimas iš V. A.) - 8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimt) Lt bauda;
pagal LR BK 225 str. 1 d. (kyšio priėmimas iš E. J.) - 8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimt) Lt bauda;
pagal LR BK 225 str. 4 d. – (kyšio priėmimas iš L. L.)- 8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimt) Lt bauda;
Paskirtos bausmės pagal LR BK 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, svetimo turto įgijimas apgaule, dokumento klastojimas J. B. atžvilgiu), subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda.
Paskirtos bausmės pagal LR BK 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 24 str.. 5 d. ir 300 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, svetimo turto įgijimas apgaule, dokumento klastojimas H. L. atžvilgiu), subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir paskirtas subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Paskirtos bausmės pagal LR BK 228 str. 2 d., 182 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, svetimo turto įgijimas apgaule S. B. atžvilgiu), subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt baudą;
Subendrintos bausmės bei bausmės, paskirtas pagal LR BK 225 str. 4 d., 225 str. 1 d., 225 str. 4 d., subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 40 (keturiasdešimt) MGL dydžio, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
pagal LR BK 182 str. 2 d.- laisvės atėmimu 2(dvejiems) metams;
pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.- 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda;
pagal LR BK 182 str. 2 d.- laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.- 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda;
pagal LR BK 182 str. 2 d.- laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.-15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda.
Paskirtos bausmės pagal LR BK 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, svetimo turto įgijimas apgaule J. B. atžvilgiu), subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt baudą.
Paskirtos bausmės pagal LR BK 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, svetimo turto įgijimas apgaule H. L. atžvilgiu), subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt baudą;
Paskirtos bausmės pagal LR BK 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d. (svetimo turto įgijimas apgaule, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi S. B. atžvilgiu), subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt baudą;
Paskirtos subendrintos bausmės subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 40 (keturiasdešimt) MGL dydžio, t.y.5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) Lt baudą.
I. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal LR BK 182 str. 2 d.- laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.-15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda;
pagal LR BK 182 str. 2 d.- laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.- 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda;
Paskirtos bausmės pagal LR BK 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d. (svetimo turto įgijimas apgaule, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi J. B. atžvilgiu), subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta subendrintas bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt baudą.
Paskirtos bausmės pagal LR BK 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d. (svetimo turto įgijimas apgaule, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi S. B. atžvilgiu), subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt baudą;
Šiuo nuosprendžiu paskirtas subendrintos bausmės subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta subendrinta bausmė -laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 40 (keturiasdešimt) MGL dydžio, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) Lt baudą.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinta su 2010-07-02 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bei neatlikta bausme - 4 MGL bauda ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 42 (keturiasdešimt dviejų) MGL dydžio, t.y. 5460 (penkių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt) Lt baudą.
R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal LR BK 228 str. 1 d. - 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt bauda;
pagal LR BK 300 str. 1 d. - 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda;
pagal LR BK 228 str. 1 d. - 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt bauda;
pagal LR BK 300 str. 1 d.-15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda.
Paskirtos bausmės pagal LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir dokumento klastojimas dėl buto Nr. 4, esančio P.Vaičaičio g. Nr. 5), vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta subendrinta bausmė -20 (dvidešimties) MGL dydžio, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt bauda.
Paskirtos bausmės pagal LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir dokumento klastojimas dėl buto Nr. 2, esančio Vėjo g. 38), vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta subendrinta bausmė - 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt baudą.
Šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė bausmė - 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) Lt bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. nuteistas už tai, jog būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini), pagal savo užimamas pareigas žinodamas, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra grąžintinos buvusiam savininkui bei kad valstybės garantijos turėtojai J. B. bus kompensuojama nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke, veikdamas organizuotoje grupėje su R. D. ir I. B., turėdami skirtingus vaidmenis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, organizavo svetimo turto įgijimą apgaule savo ir kitų asmenų naudai bei sukurstė asmenį suklastoti dokumentą, o būtent: 2007 metų spalio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, davė nurodymą R. D. nuvykti pas J. B. ir melagingai jai pareikšti, kad gali įtakoti greitesnį kompensacijos gavimą. R. D., vykdydamas J. L. nurodymą pas J. B. nusiuntė kitą grupės narį I. B., kuris laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2007-10-23, susitikęs su J. B. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, jai apgaulingai pareiškė, kad be jo pagalbos ji negalės gauti kompensacijos už nuomojamas iš Kauno miesto savivaldybės patalpas ir už savo tariamas paslaugas pareikalavo 6000 litų atlygio. J. B. sutikus sumokėti I. B. nurodytą atlygį, J. L., pasinaudodamas savo asmenine pažintimi, laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2007-10-23, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, sukurstė R. P. suklastoti tikrą dokumentą - J. B. nuomojamo vieno kambario buto Nr. 2 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitą Nr. 07-08-B5, joje įrašant žinomai melagingus duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. R. P., sukurstytas J. L., 2007-10-23, savo darbo vietoje-(duomenys neskelbtini), suklastojo minėtą ataskaitą, įrašydamas melagingus duomenis apie buto vertę - 102 000 litų, žinodamas, kad 2007-10-05 jo pasirašytoje tokio turto įvertinimo ataskaitoje vertė nurodyta 87 000 litų ir šį suklastotą dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką J. L. 2007-11-14, 11.30 val. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), sužinojęs, kad kompensacija už nuomotas patalpas J. B. yra sumokėta, pervedant 102 000 litų į jos sąskaitą banke, davė nurodymą R. D. nuvykti ir paimti iš jos sutartą tariamą atlygį. 2007-11-16 R. D., vykdydamas J. L. nurodymą, kartu su kitu grupės nariu I. B., (duomenys neskelbtini), susitiko su J. B. ir iš jos I. B. tiesiogiai paėmė 6000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir kitų grupės narių naudai įgijo svetimą turtą. Tą pačią dieną, apie 10.30 val., savo darbo kabinete J. L., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paėmė iš R. D. dalį apgaulės būdu iš J. B. įgytų pinigų, vieną tūkstantį tris šimtus litų. Tokiais savo veiksmais J. L. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p, numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo J. L. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Kauno miesto savivaldybės - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Be to, J. L. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vedėju, pagal savo užimamas pareigas žinodamas, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra grąžintinos buvusiam savininkui bei, kad valstybės garantijos turėtojui H. L. bus kompensuojama nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke, veikdamas organizuotoje grupėje su R. D., turėdami skirtingus vaidmenis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, organizavo svetimo turto įgijimą apgaule savo ir kitų asmenų naudai bei sukurstė asmenį suklastoti dokumentą, o būtent: laikotarpiu nuo 2007-10-15 iki 2007-10-30, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, R. D. susitikęs su H. L. pastarajam apgaulingai pareiškė, kad be jo pagalbos H. L. negalės gauti kompensacijos už nuomojamas patalpas iš (duomenys neskelbtini) ir už savo tariamas paslaugas pareikalavo 8000 litų atlygio. H. L. sutikus sumokėti nurodytą atlygį, R. D. apie tai informavo kitą grupės narį J. L.. J. L., pasinaudodamas savo asmenine pažintimi, laikotarpiu nuo 2007-10-15 iki 2007-10-30, telefoninio pokalbio metu sukurstė R. P. suklastoti tikrą dokumentą - H. L. nuomojamo trijų kambario buto Nr. 4 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitą Nr. 07-10-L46, joje įrašant žinomai melagingus duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę ir jį pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui. R. P., sukurstytas J. L., 2007-11-08 savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), suklastojo minėtą ataskaitą, įrašydamas melagingus duomenis apie buto vertę 225 000 litų, žinodamas, kad 2007-10-15 jo pasirašytoje tokioje turto įvertinimo ataskaitoje vertė nurodyta 211 000 litų ir šį suklastotą dokumentą pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui. Laikotarpiu nuo 2007-11-21 iki 2007-11-26 R. D. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitiko su H. L. ir iš jo tiesiogiai paėmė 8000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir kito grupės nario naudai įgijo svetimą turtą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, J. L. 2007-11-26 10.20 val., savo darbo kabinete paėmė iš R. D. dalį apgaulės būdu iš H. L. įgytų pinigų-1250 litų. Tokiais savo veiksmais J. L. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos Įstatymo 3 str. 2 d. l p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo J. L. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Kauno miesto savivaldybės - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Be to, J. L. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vedėju, pagal savo užimamas pareigas žinodamas, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), galimos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis jų nuomininkui S. B., veikdamas organizuotoje grupėje su R. D. ir I. B., turėdami skirtingus vaidmenis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, organizavo svetimo turto įgijimą apgaule savo ir kitų asmenų naudai. 2007-11-28 apie 13.30 val., būdamas savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė R. D. informaciją apie minėtą butą, jo savininką bei nurodė apgaulės būdu įgyti pinigus iš nuomininko S. B.. R. D., vykdydamas J. L. nurodymą, laikotarpiu nuo 2007-11-28 iki 2007-12-19 pas S. B. nusiuntė kitą grupės narį I. B., kuris S. B. apgaulingai pareiškė, kad be jo pagalbos S. B. negalės privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), o be to bus ir nutraukta nuomos sutartis su juo. Už savo tariamas paslaugas pareikalavo 12000 litų atlygio. S. B. sutikus sumokėti tokią sumą pinigų, 2007-12-22 (duomenys neskelbtini), I. B. tiesiogiai paėmė iš S. B. 12000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir kitų grupės narių naudai įgijo svetimą turtą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką J. L. tą pačią dieną apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), iš I. B. paėmė dalį apgaulės būdu iš S. B. įgytų pinigų - 5000 litų ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ 500 litų vertės, nupirktą iš apgaulės būdu įgytų pinigų. Tokiais savo veiksmais J. L. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. l p., 2 p., 3p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p. 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo J. L. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Kauno miesto savivaldybės - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Be to, J. L. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vedėju, 2008-02-14 apie 14.02 val., savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 106, savo naudai tiesiogiai iš V. A. priėmė kyšį - alkoholinio gėrimo „Jim Beam“ butelį nemažesnės nei 23,72 litų vertės už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra už konsultacijas apie galimybę nupirkti (duomenys neskelbtini) priklausančius butus Nr. 1, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 esančius name Nr. 40, (duomenys neskelbtini), nuomojamus asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą.
Be to, J. L. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vedėju, 2007-12-03 apie 16.34 val. savo darbo vietoje- (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 106, savo naudai, tiesiogiai iš E. J. priėmė kyšį - pinigus 200 litų už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra už 2007-11-25 su E. J. sudarytos dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimą, jai papildomai perduodant patuštintas 18.20 m2 bendrojo ploto buto gyvenamąsias patalpas tame pačiame bute.
Be to, J. L. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vedėju, 2008-06-30 apie 10.10 val., savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 106, savo naudai, tiesiogiai iš L. L. priėmė kyšį - alkoholinio gėrimo „Gloria 5“ butelį apie 30 litų vertės už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra už konsultacijas dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo ir pasirašymo O. S. vardu.
R. D. nuteistas už tai, jog jos iš valstybės tarnautojo (duomenys neskelbtini) vedėjo J. L. sužinojęs, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra grąžintinos buvusiam savininkui bei kad valstybės garantijos turėtojai J. B. bus kompensuojama nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke, veikdamas organizuotoje grupėje su J. L. ir I. B., turėdami skirtingus vaidmenis, padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, J. L. bei savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą. 2007 metų spalio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, R. D. gavo nurodymą iš J. L. nuvykti pas J. B. ir melagingai jai pareikšti, kad gali įtakoti greitesnį kompensacijos gavimą už nuomojamas patalpas iš Kauno miesto savivaldybės. R. D., vykdydamas J. L. nurodymą, pas J. B. nusiuntė kitą grupės narį I. B., kuris laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2007-10-23 susitikęs su J. B. (duomenys neskelbtini), jai apgaulingai pareiškė, kad be I. B. pagalbos ji negalės gauti kompensacijos už nuomojamas iš Kauno miesto savivaldybės patalpas ir už savo tariamas paslaugas pareikalavo 6000 litų atlygio. J. B. sutikus sumokėti I. B. nurodytą atlygį, J. L. pasinaudodamas savo asmenine pažintimi, laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2007-10-23 tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje sukurstė R. P. suklastoti tikrą dokumentą -J. B. nuomojamo vieno kambario buto Nr. 2 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitą Nr. 07-08-B5, joje įrašant žinomai melagingus duomenis apie buto, esančio Vėjo g. 38-2, Kaune, vertę. R. P., sukurstytas J. L., 2007-10-23, savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), suklastojo minėtą ataskaitą, neturėdamas teisėto pagrindo, įrašydamas melagingus duomenis apie buto vertę-102 000 litų, žinodamas, kad 2007-10-05 jo pasirašytoje tokio turto įvertinimo ataskaitoje vertė nurodyta 87 000 litų ir šį suklastotą dokumentą pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui. 2007-11-14 11.30 val. J. L. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), sužinojęs, kad kompensacija už nuomotas patalpas J. B. yra sumokėta, pervedant 102 000 litų į jos sąskaitą, davė nurodymą R. D. nuvykti ir paimti iš pastarosios sutartą tariamą atlygį. 2007-11-16 R. D., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vykdydamas J. L. nurodymą kartu su kitu grupės nariu I. B., (duomenys neskelbtini), susitiko su J. B. ir iš jos I. B. tiesiogiai paėmė 6000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą. Tą pačią dieną, apie 10.30 val. R. D. dalį apgaulės būdu iš J. B. įgytų pinigų-1300 litų perdavė J. L. jo darbo kabinete. Likusius pinigus tyrimo metu tiksliai nenustatytomis pinigų sumomis pasidalino su I. B..
Be to, R. D. nuteistas už tai, jog iš valstybės tarnautojo-(duomenys neskelbtini) vedėjo J. L. sužinojęs, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra grąžintinos buvusiam savininkui bei kad valstybės garantijos turėtojui H. L. bus kompensuojama nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke, veikdamas organizuotoje grupėje su J. L., turėdami skirtingus vaidmenis, padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, J. L. bei savo ir kito organizuotos grupės nario naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2007-10-15 iki 2007-10-30 tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje R. D., susitikęs su H. L. pastarajam apgaulingai pareiškė, kad be jo pagalbos H. L. negalės gauti kompensacijos už nuomojamas patalpas iš Kauno miesto savivaldybės ir už savo tariamas paslaugas pareikalavo 8000 litų atlygio. H. L. sutikus sumokėti nurodytą atlygį. R. D. apie tai informavo kitą grupės narį J. L.. J. L. pasinaudodamas savo asmenine pažintimi, laikotarpiu nuo 2007-10-15 iki 2007-10-30 telefoninio pokalbio metu sukurstė R. P. suklastoti tikrą dokumentą - H. L. nuomojamo trijų kambario buto Nr. 4 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitą Nr. 07-10-L46, joje įrašant žinomai melagingus duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. R. P., sukurstytas J. L., 2007-11-08 savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), suklastojo minėtą ataskaitą, neturėdamas teisėto pagrindo, įrašydamas melagingus duomenis apie buto vertę 225 000 litų, žinodamas, kad 2007-10-15 jo pasirašytoje tokioje turto įvertinimo ataskaitoje vertė nurodyta 211 000 litų ir šį suklastotą dokumentą pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui. Laikotarpiu nuo 2007-11-21 iki 2007-11-26 R. D., tyrimo metu nenustatytoje vietoje susitiko su H. L. ir iš jo tiesiogiai paėmė 8000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir J. L. naudai įgijo svetimą turtą. 2007-11-26, 10.20 val. R. D. dalį apgaulės būdu iš H. L. įgytų pinigų, 1250 litų perdavė J. L. jo darbo kabinete, t.y. R. D. padarė nusikalstamas veikas.
Be to, R. D. nuteistas už tai, jog iš valstybės tarnautojo- (duomenys neskelbtini) vedėjo J. L. sužinojęs, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), galimos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis jų nuomininkui S. B., veikdamas organizuotoje grupėje su J. L. ir I. B., turėdami skirtingus vaidmenis, padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, J. L. bei savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2007-11-28 apie 15.30 val. J. L., būdamas savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), pateikė R. D. informaciją apie minėtą butą ir šio buto nuomininką S. B. bei nurodė apgaulės būdu įgyti pinigus iš jo. R. D., vykdydamas J. L. nurodymą, laikotarpiu nuo 2007-11-28 iki 2007-12-19 pas S. B. nusiuntė kitą grupės narį I. B., kuris S. B. apgaulingai pareiškė, kad be I. B. pagalbos jis negalės privatizuoti buto, esančio Svajonių al. 1-8, Kaunas, o be to bus ir nutraukta nuomos sutartis su juo. Už savo tariamas paslaugas pareikalavo 12000 litų atlygio. S. B. sutikus sumokėti tokią sumą pinigų, 2007-12-22 (duomenys neskelbtini), I. B. tiesiogiai paėmė iš jo 12 000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir kitų grupės narių naudai įgijo svetimą turtą. Tą pačią dieną apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), I. B. dalį apgaulės būdu iš S. B. įgytų pinigų, 5000 litų ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ 500 litų vertės, nupirktą iš apgaulės būdu įgytų pinigų, perdavė J. L.. Likusią dalį nuo apgaulės būdu įgytų pinigų 2007-12-22 telefoninio pokalbio metu I. B. susitarė su R. D. pasidalinti pusiau, po 3250 litų.
I. B. nuteistas už tai, jog jis iš valstybės tarnautojo- (duomenys neskelbtini)vedėjo J. L. sužinojęs, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra grąžintinos buvusiam savininkui, bei kad valstybės garantijos turėtojai J. B. bus kompensuojama nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke, veikdamas organizuotoje grupėje su J. L. ir R. D., turėdami skirtingus vaidmenis, padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, J. L. bei savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2007 metų spalio mėnesį tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, R. D. gavo nurodymą iš J. L. nuvykti pas J. B. ir melagingai jai pareikšti, kad gali įtakoti greitesnį kompensacijos gavimą už nuomojamas patalpas iš Kauno miesto savivaldybės. R. D., vykdydamas J. L. nurodymą, pas J. B. nusiuntė kitą organizuotos grupės narį I. B., kuris laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2007-10-23 susitikęs su J. B. (duomenys neskelbtini), jai apgaulingai pareiškė, kad be jo pagalbos ji negalės gauti kompensacijos už nuomojamas iš Kauno miesto savivaldybės patalpas (butą, esantį (duomenys neskelbtini)) ir už savo tariamas paslaugas pareikalavo 6000 litų atlygio. J. B. sutikus sumokėti I. B. nurodytą atlygį, J. L., pasinaudodamas savo asmenine pažintimi, laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2007-10-23, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje sukurstė R. P. suklastoti tikrą dokumentą - J. B. nuomojamo vieno kambario buto Nr. 2 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitą Nr. 07-08-B5, joje įrašant žinomai melagingus duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. R. P., sukurstytas J. L., 2007-10-23, savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), suklastojo minėtą ataskaitą, neturėdamas teisėto pagrindo, įrašydamas melagingus duomenis apie buto vertę - 102 000 litų, žinodamas, kad 2007-10-05 jo pasirašytoje tokio turto įvertinimo ataskaitoje vertė nurodyta 87 000 litų ir šį suklastotą dokumentą pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui. 2007-11-14 11.30 val. J. L. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), sužinojęs, kad kompensacija už nuomotas patalpas J. B. yra sumokėta, pervedant 102 000 litų į jos sąskaitą, davė nurodymą R. D. nuvykti ir paimti iš J. B. sutartą tariamą atlygį. 2007-11-16 I. B., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kartu su kitu organizuotos grupės nariu R. D., vykdydami J. L. nurodymą (duomenys neskelbtini), susitiko su J. B. ir iš jos I. B. tiesiogiai paėmė 6000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą. Tą pačią dieną apie 10.30 val. R. D. dalį apgaulės būdu iš J. B. įgytų pinigų-1300 litų perdavė J. L. jo darbo kabinete, o likusius pinigus I. B. pasidalino su R. D..
Be to, I. B. nuteistas už tai, jog jis iš valstybės tarnautojo-(duomenys neskelbtini) vedėjo J. L. sužinojęs, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), galimos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis jų nuomininkui S. B., veikdamas organizuotoje grupėje su J. L. ir R. D., turėdami skirtingus vaidmenis, padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, J. L. bei savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2007-11-28 apie 13.30 val. J. L., būdamas savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), pateikė R. D. informaciją apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo nuomininką S. B. bei nurodė apgaulės būdu įgyti pinigus iš jo. R. D., vykdydamas J. L. nurodymą, laikotarpiu nuo 2007-11-28 iki 2007-12-19 pas S. B. nusiuntė kitą organizuotos grupės narį I. B., kuris tyrimo metu nenustatytoje vietoje susitikęs su S. B., apgaulingai jam pareiškė, kad be I. B. pagalbos jis negalės privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), o be to bus ir nutraukta nuomos sutartis su juo. Už savo tariamas paslaugas I. B. pareikalavo 12 000 litų atlygio. S. B. sutikus sumokėti tokią sumą pinigų, 2007-12-22 (duomenys neskelbtini), I. B. tiesiogiai paėmė iš S. B. 12 000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą. Tą pačią dieną apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), I. B. dalį apgaulės būdu iš S. B. įgytų pinigų-5000 litų ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ 500 litų vertės, nupirktą iš apgaulės būdu įgytų pinigų, perdavė J. L.. Likusią dalį apgaulės būdu įgytų pinigų 2007-12-22 telefoninio pokalbio metu I. B. susitarė su R. D. pasidalinti pusiau, po 3250 litų.
R. P. nuteistas už tai, jog būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo ((duomenys neskelbtini)), dirbdamas (duomenys neskelbtini) vedėju, veikdamas bendrai su J. L. ir jo sukurstytas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas 2004-04-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 363 patvirtintos „Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumas, apskaitos ir kontrolės tvarka“ 7 punkto reikalavimus, 2007-11-08, savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), suklastojo nuomojamo trijų kambarių buto Nr. 4 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitą Nr. 07-10-L46, neturėdamas teisėto pagrindo, įrašė melagingus duomenis apie buto vertę 225 000 litų, žinodamas, kad 2007-10-15 jo pasirašytoje tokioje turto įvertinimo ataskaitoje vertė nurodyta 211 000 litų ir tokį žinomai suklastotą dokumentą realizavo, pateikdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui. Dėl tokių R. P. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeista 2004-04-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 363 patvirtintos „Valstybės garantijų gyvenamųjų namų. jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumas, apskaitos ir kontrolės tvarka“ 7 punkto reikalavimai, Turto vertinimo skyriaus vedėjo pareiginių nuostatų 6.2 punkto reikalavimai bei turto vertintojo profesinės etikos kodekso 3.2 ir 3.2.4 punktų nuostatos, iškraipytos Valstybės įmonės -Registrų centro - funkcijos ir veiklos principai.
Be to, R. P. nuteistas už tai, jog būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo (dirba valstybinėje įstaigoje ir teikia viešąsias paslaugas), dirbdamas (duomenys neskelbtini) vedėju, veikdamas bendrai su J. L. ir jo sukurstytas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas 2004-04-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 363 patvirtintos „Valstybės garantijų gyvenamųjų namų. jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumas, apskaitos ir kontrolės tvarka“ 7 punkto reikalavimus, 2007-10-23, savo darbo vietoje Kaune, Gedimino g. 39a, suklastojo nuomojamo vieno kambario buto Nr. 2 gyvenamajame name Vėjo g. 38, Kauno mieste, įvertinimo ataskaitą Nr. 07-08-B, neturėdamas teisėto pagrindo, įrašė melagingus duomenis apie buto vertę 102 000 litų, žinodamas, kad 2007-10-05 jo pasirašytoje tokioje turto įvertinimo ataskaitoje vertė nurodyta 87 000 litų ir tokį žinomai suklastotą dokumentą realizavo, pateikdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui. Dėl tokių R. P. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeista 2004-04-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 363 patvirtintos „Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumas, apskaitos ir kontrolės tvarka“ 7 punkto reikalavimai, Turto vertinimo skyriaus vedėjo pareiginių nuostatų 6.2 punkto reikalavimai bei turto vertintojo profesinės etikos kodekso 3.2 ir 3.2.4 punktų nuostatos, iškraipytos Valstybės įmonės - Registrų centro - funkcijos ir veiklos principai.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2011-11-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti, paskiriant švelnesnę bausmę.
Skunde nurodo, jog teismas paskyrė per griežtą bausmę, nes paskirtoji neatitinka darytų veikų bei faktinių aplinkybių. Apelianto teigimu, jis neturėjo jokių reikalų su J. L. ir R. P., jų nepažinojo, su jais organizuotoje grupėje nedalyvavo ir nepadėjo valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Skundo autoriaus nuomone, teismas priimdamas nuosprendį neatsižvelgė į jo aiškinimus ir suklydo vertindamas įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį bei paskyrė labai griežtą bausmę.
Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2011-11-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį dėl visų inkriminuotų veikų, numatytų LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. padarymo išteisinti.
Skunde nurodo, jog apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, vadovaujantis išimtinai prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, pažeidžiant procesinės teisės normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pažeidžiant LR BPK 301 str. 1 d., 44 str., 20 str. nuostatas.
Apelianto teigimu nei kaltinamajame akte, nei valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės baigiamojoje kalboje jis nebuvo kaltinamas padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas veikdamas organizuotoje grupėje kartu su J. L., R. D. ir I. B. ar gavęs iš to kokią nors materialinę naudą, o nagrinėjant bylą teisme LR BPK 256 str. nustatyta tvarka nebuvo gautas prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, tačiau pirmos instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išeidamas už pareikšto kaltinimo, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimo ribų, padarė visiškai niekuo nepagrįstas išvadas sunkinančias jo kaip kaltinamojo teisinę padėtį, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje kartu su J. L., R. D. ir I. B.. Kad visi prieš tai nurodyti organizuotos grupės nariai, įskaitant ir jį, veikė vieninga tyčia, siekdami sukčiavimo būdu pasisavinti svetimą turtą - pinigus, nors jis šioje byloje nebuvo nei įtariamas, nei kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. Kad jis glaudžiai bendravo su nurodytais organizuotos grupės nariais, tai yra J. L., R. D. ir I. B., aptardavo su jais butų, už kuriuos turėjo būti išmokėtos kompensacijos, klausimus, šių butų vertės, diskutuodavo apie butų nuomininkų galimybes sumokėti pinigus, vėliau gautus pinigus dalindavosi, nors bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad jis iki šio ikiteisminio tyrimo pradžios nepažinojo nei R. D., nei I. B.. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas pirmos instancijos teismas, vienareikšmiškai suvaržydamas jo teisę į gynybą, kas neleidžia skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio laikyti nei pagrįstu, nei teisėtu.
Taip pat apelianto teigimu, tą aplinkybę, jog šią bylą išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismas patvirtina ir tai, kad jo veika pagal LR BK 228 str. 1 d., kvalifikuota vadovaujantis įstatymu, kuris negaliojo inkriminuojamos veikos tariamo padarymo metu ir griežtina bausmę bei sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, nes nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nuorodos LR BK 228 str. 1 d. redakcija. Iki 2011 m. liepos 5 d. galiojo LR BK 228 str. 1 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2007-07-21 (2007-06-28 įstat. Nr. X-1233). Šios LR BK 228 str. 1 d. redakcijos sankcijoje maksimali bausmė už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą yra 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismui nusprendus pripažinti jį kaltu 2007 m. spalio ir lapkričio mėnesiais padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d., tokia veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią LR BK 228 str. 1 d. redakciją, bet pagal LR BK 228 str. 1 d. redakciją, galiojusią nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05, nes skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi LR BK 228 str. 1 d. redakcija griežtina bausmę, už nurodytos veikos padarymą.
Apelianto nuomone, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d.
buvo įrodinėjama išimtinai tik jo ir J. L. telefoniniais pokalbiais. Nors byloje yra užfiksuoti tik trys telefoniniai pokalbiai tarp jo ir J. L.: 2007-10-30 (pokalbio trukmė 19 sekundžių), 2007-11-08 (pokalbio trukmė 1 min. 58 sekundės) ir 2007-11-10 (pokalbio trukmė 1 minutė 51 sekundė), tačiau akivaizdu, kad visi jie užfiksuoti po inkriminuojamos nusikalstamų veikų tariamo padarymo 2007-10-23. Iš to seka, jog byloje ne tik nėra jokių duomenų apie tai, kad J. L. būtų sukurstęs jį padaryti kokius nors neteisėtus veiksmus 2007-10-23, bet byloje aplamai nėra jokių duomenų, kad iki nurodytos datos būtų nors kartą bendravęs su J. L..
Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų apie jo ir J. L. bendravimą iki 2007-10-23, jau nekalbant apie tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. L. būtų bandęs jį paveikti, kad jis atliktų neteisėtus veiksmus, o skundžiamame nuosprendyje nenurodytas nei tokio tariamo sukurstymo būdas, nei vieta, nei laikas,.
Kaip matyti iš byloje esančių, nurodytų butų (Vėjo g. 38-2 ir P. Vaičaičio g. 5-4), vertinimo ataskaitų, paimtų iš VĮ Registrų centras Kauno filialo, abiejų nurodytų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė buvo nustatinėjama ne vieną kartą ir kiekvienu atveju ji vis didėjo. Buto, esančio P. Vaičaičio g. 5-4, Kaunas rinkos vertė buvo nustatinėjama 2006-11-17 ir įvertinta 176 000 litų, 2007-10-15 vertė 211 000 litų ir 2007-11-08 vertė 225 000 litų. Buto, esančio Vėjo g. 38-2, Kaunas vertė buvo nustatinėjama 2006-11-13 ir įvertinta 67 000 litų, 2007-10-05 vertė 87 000 litų ir 2007-10-23 vertė 102 000 litai. Visais nurodytais atvejais nurodyto nekilnojamo turto vertė buvo nustatinėjama pagal analogišką tvarką, o surašytos turto vertinimo ataskaitos pateikiamos užsakovui, tai yra Kauno m. savivaldybei, sutartyje nustatyta tvarka kartu su lydraščiais, kuriuose nurodyta naujos vertinamo turto rinkos vertės nustatymo priežastis. Nei vienu iš nurodytų atveju, užsakovas, tai yra Kauno m. savivaldybė, nepareiškė jokių pastabų, dėl nurodytų turto vertinimo ataskaitų surašymo pagrindo, ar nustatytos vertinamų objektų rinkos vertės, kas neginčijamai patvirtina, jog nurodytos ataskaitos buvo surašytos laikantis tiek su užsakovu, tai yra Kauno miesto savivaldybe pasirašytos sutarties, tiek ir tuo metu nusistovėjusios tokio turto vertinimo praktikos. 2004-04-01 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 363 patvirtintos „Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumas, apskaitos ir kontrolės tvarka" 7-as punktas, dėl kurio tariamo pažeidimo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d., taipogi numato, galimybę iš naujo pervertinti jau įvertintą nekilnojamąjį turtą į kurį jo savininkams nustatyta tvarka atkuriamos nuosavybės teisės. Nei nurodytu nutarimu patvirtintoje tvarkoje, nei jokiame kitame norminiame dokumente nėra nurodyta, kokia tvarka ir kokiu būdu (žodžiu ar raštu) grąžintinų butų nuomininkas turi pateikti prašymą iš naujo nustatyti jo nuomojamo ir savininkams grąžintino buto vertę, kaip dažnai ir kiek kartų jis tai gali daryti.
Nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nenurodytas joks įstatymas ar poįstatyminis aktas, kuris draustų turto vertintojui, iš bet kokio šaltinio gavusiam informacijos apie tam tikras aplinkybes susijusias su įvertintu nekilnojamuoju turtu, į kurias nebuvo atsižvelgta surašant to turto vertinimo ataskaitą, ar pačiam tokias aplinkybes pastebėjus, surašyti naują tokio turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, atsižvelgiant į visas naujai paaiškėjusias aplinkybes.
Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustos liudytojos L. D. ir G. B., kategoriškai patvirtino, kad jis niekada nėra pas jas prašęs pervertinti kokį nors turtą ar tuo labiau nurodęs tai daryti. Jos taipogi parodė, kad pagal tuo metu galiojusią nerašytą tvarką nustatant grąžintinų butų ir/ar namų vertę pagal savivaldybės užsakymus buvo liepiama tų objektų rinkos kainą mažinti iki minimalios ribos, kad būtų sutaupyta valstybės lėšų, dėl ko gan dažnai kildavo ginčai su grąžintinų namų ir/ar butų nuomininkais dėl grąžintinų būtų ir/ar namų rinkos vertės, dėl ko siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi ne vieną kartą buvo pervertinamas jau įvertintas turtas didinant jo rinkos kainą link tokios kainos vidurkio ir tai buvo normali, kasdienė darbinė praktika. Tačiau šių liudytojų nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos nei atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, nei ją nagrinėjant teisme.
Taip pat skunde nurodoma, jog teismas visiškai neatsižvelgė į Turto vertintojo profesinės etikos kodekso 3.5.1 straipsnį ir juo nesivadovavo. Liudytoja G. B. patvirtino, kad butą esantį adresu Vėjo g. 38-2, Kaunas ji pakartotinai įvertino surašydama skundžiamame nuosprendyje nurodytą vertinimo ataskaitą Nr. 07-08-B, nes paaiškėjo, kad yra renovuotas nurodyto namo stogas, prie kurio renovacijos prisidėjo ir nurodyto buto nuomininkė, į ką nebuvo atsižvelgta surašant 2007-10-05 vertinimo ataskaitą.
Anot apelianto, LR BK 228 str. 1 d. būtinas piktnaudžiavimo tarnyba požymis - didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Apie tokios žalos pobūdį ir dydį turi būti sprendžiama kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje, tačiau apylinkės teismas padarė aiškiai niekuo nepagrįstą išvadą, kad tariamai neteisėtais jo veiksmais buvo padaryta didelė ne turtinio pobūdžio žala valstybei. Dėl to, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d., vieno iš būtino šios veikos objektyviosios pusės požymio -didelės žalos, o už tokių veiksmų atlikimą asmuo gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn.
Taip pat apeliantas nesutinka ir su teismo išvadomis padarytomis ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d. padarymo. Nors nuo skundžiamame nuosprendyje nurodytų turto vertinimo ataskaitų, už kurių tariamą suklastojimą jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, surašymo praėjo jau daugiau kaip ketveri metai, tačiau iki šiol turto vertinimo ataskaitos ne tik, kad nenuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, dėl ko, vadovaujantis LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d. yra teisingos ir turinčios juridinę galią, dėl jų nuginčijimo nėra pradėtos jokios teisinės procedūros
Apeliantas pažymi, jog jis yra nuteistas už turto vertinimo ataskaitų tariamą suklastojimą, nors nagrinėjant bylą teisme valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė, net nepateikė teismui jokių kitų turto vertintojų sudarytų kaltinamajame akte minimų ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų nekilnojamojo turto objektų vertinimo ataskaitų, kurios leistų bent pagrįstai suabejoti nurodytų turto vertinimo ataskaitų teisingumu, kas reiškia, jog apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje grindžiamas išimtinai tik teoriniais pamastymais arba kitaip tariant prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina, jokie bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Nors teismui buvo pateiktos UAB „Vadasa" rinkos vertės nustatymo ataskaitos, kuriose nurodyta, kad kaltinamajame akte nurodyto 3-jų kambarių buto, esančio P. Vaičaičio g. 5-4, Kaunas, rinkos vertė 2007 m. lapkričio mėnesį buvo 232 000 litų, arba 7000 litų daugiau nei nurodyta mano pasirašytoje 2007-11-08 nurodyto buto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje, už kurios tariamą suklastojimą esu nuteistas, tačiau teismas šių duomenų nevertino.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-18 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį arba nuosprendį pakeisti, paskirtina švelnesnę bausmę, taikant LR BK 75 str. nuostatas.
Skunde nurodo, jog byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti apie jo kaltę padarius BK 182 str. 2 d. numatytus nusikaltimus. Nors apylinkės teismas konstatavo, jog jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nusikaltimų kvalifikacija pagal LR BK 182 str. 2 dalį yra teisinga, tačiau šios išvados teismas nepagrindę jokiais įrodymais ir tokiu būdu pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus. Teisiamojo posėdžio metu apklausti J. B. ir H. L. patvirtino, jog jie nebuvo nei apgauti, nei suklaidinti. Be to, liudytojų parodymai ir tai, kad jie nereikalauja žalos atlyginimo, nepripažinti nukentėjusiais šioje byloje, įrodo, kad jis turiu būti išteisintas BK 182 str. 1 d. nesant mano veikose nusikaltimo sudėties.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog valstybinė kaltintoja baigiamojoje kalboje pripažino, jog neįrodyta, kad jis veikė organizuotoje grupėje ir prašė paskirti bausmes pagal LR BK 182 str. 1 d., bet teismas nuteisė jį pagal BK 182 str. 2 d. Nuosprendyje neteisingai ir nepagrįstai konstatuota, kad J. L., jis, I. B. ir R. P. glaudžiai bendravo tarpusavyje, aptardavo butų, už kuriuos turėjo būti išmokėtos kompensacijos, klausimus, šių butų vertes ir kt. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme yra nustatyta kad nei jis, nei I. B. kaltinamojo R. P. nepažinojo, su juo nebendravo, todėl negalėjo aptarti kompensacijų dydžio nei jokių klausimų.
Taip pat apeliantas nesutina ir dėl veikos kvalifikavimo pagal LR BK 24 str. 6 d, 228 str. 2 d., t.y. padėjimu piktnaudžiauti tarnybine padėtimi J. L.. Kadangi norint pripažinti asmenį bendrininku, būtina nustatyti ir tyčią jo veikoje ir nusikaltimo suvokimą. Jo veikose dėl prašymo, kad J. L. pasidomėtų kompensacijų gavimo eiga asmenims, gyvenantiems savininkams grąžintinuose namuose tikrai nebuvo tyčios, nes jos daugelį metų savivaldybė ramino tik pažadais. Jis tik suteikė informaciją man rūpimais klausimais ir už tai esu nuteistas. Be to, jis nepadarė nei vieno padėjėją apibūdinančio veiksmo, todėl neteisingai yra pripažintas padėjęs J. L. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir už tai nuteistas.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, neteisinga nuosprendyje padaryta išvada, kad jis bylos aplinkybes paaiškino tik baigus įrodymų tyrimą, nes 2010-06-10 teisiamajame posėdyje jam ir J. L. buvo leista duoti parodymus po liudytojų apklausos. 2010-12-10 apklausiamas davė parodymus teismui, bet truputį pasimetė dėl proceso dalyvių užduodamų klausimų ir ne viską pasakė, todėl, sekančiame teismo posėdyje 2011-02-14 pratęsė parodymų davimą, papildė praeitame posėdyje duotus parodymus. Be to, teisiamajame posėdyje duoti jo parodymai sutampa su 2008-07-09 duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir su parodymais 2008-07-10 duotais apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl priimant nuosprendį, jie turėjo būti vertinami atsakomybę lengvinančia aplinkybe. ,
Skundo autoriaus teigimu, jis yra neteistas, augina du mažamečius vaikus, žmona yra vaiko auginimo atostogose, yra vienintelis šeimos maitintojas, todėl paskyrus laisvės atėmimo bausmę, šeimos išlaikyti nebus kam, jų materialinė padėtis taps nepakeliama. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad asmeniui teisiamam pirmą kartą paskirtos bausmės vykdymas atidedamas. Apelianto nuomone apylinkės teismas turėjo taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. L. apeliaciniame skunde prašo atlikti byloje įrodymų tyrimą, apklausti visus nuteistuosius dėl operatyvine tvarka įrašytų pokalbių turinio ištyrimo, patikrinti operatyvinių veiksmų, kuriasi buvo gauti atitinkami duomenys pagrįstumą ir teisėtumą, pagal LR BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. išteisinti, pagal LR BK 225 str. 1 d. pritaikius BK 37 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, pagal LR BK 225 str. 4 d. (keturios nusikalstamos veikos) nuosprendį panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu bei grąžinti mobilaus ryšio telefoną Nokia 6300.
Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas, nes teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir dėl to padarė netinkamas išvadas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų bendrosios ir specialiosios dalių atitinkamų nuostatų teisinio vertinimo, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas, teigdamas, kad jie nusikalstamas veikas padarėme veikdami organizuotoje grupėje, nebandė aiškintis, kuris iš jų buvo organizatoriumi, vykdytoju, kurstytoju ar padėjėju. Byloje nėra įrodymų, kad jis būtų bent su vienu iš teismo nurodytų bendrininkų (organizuotos grupės) susitaręs (bet kokia forma) daryti bet kokį nusikaltimą. Teismas tik daro prielaidą kad jis „...buvo iš anksto susitarę daryti sunkius nusikaltimus". Apelianto teigimu nėra nei vieno įrodymo, kad iš jų būtų galima daryti išvadą apie jo ir R. P. susitarimą daryti nusikaltimus. Teismas išėmė iš jo telefoninio pokalbio su R. P. konteksto du žodžius „daryti Leką" ir padarė išvadą apie jų susitarimą daryti nusikaltimus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo aiškinamasi pokalbio turinys, jų siekiai, žodžių „daryti Leką" turinys.
Taip pat apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog jie veikė organizuotoje grupėje, nes tokių duomenų nėra, be to, I. B. jis nepažinojo ir su juo nebendravo. Nenustačius organizuotos grupės privalomųjų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimo, negalima daryti išvados, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuotoje grupėje, todėl organizuotos grupės kvalifikuojantysis požymis turi būti pašalintas iš nuosprendžio. Dėl to pašalinus organizuotos grumės kvalifikuojantį požymį jis negalėjo būti nuteistas pagal BK pagal BK 182 str. 2 dalį, o jo padaryti veiksmai blogiausiu atveju galėjo būti kvalifikuojami tik pagal BK 182 str. 1 dalį. Tačiau teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė klaidą pritaikant baudžiamąjį įstatymą - BK 182 straipsnį visumoje.
Apeliantas taip pat nesutinka ir dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d., nes nėra šios nusikalstamos veikos sudėties visų būtinų požymių. Kadangi iš byloje esančių įrodymų galima konstatuoti tik faktinę aplinkybę, kad ji kitam nuteistajam suteikė atitinkamą informaciją, tačiau kaip ir kam jis ruošiasi šią informaciją naudoti - nežinojo. Žinodamas, kad R. D. veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu, manė, kad ši informacija reikalinga būtent dėl jo darbo. Taip pat iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad jokių sprendimų, susijusių su H. L., J. B. ir S. B. butais, t.y. valdingų įgaliojimų spręsti jiems rūpimus klausimus ar pagreitinti jų sprendimą - neturėjo. Be to byloje nenustatyta, kad pasinaudodamas savo, kaip valstybės tarnautojo statusu, dėl šių klausimų sprendimo kokią nors įtaką galėjo daryti kitiems savivaldybės tarnautojams, turintiems įgaliojimus spręsti jiems rūpimus klausimus.
Taip pat apeliantas nurodo, jog LR BK 228 str. įtvirtina piktnaudžiavimo sudėtis yra blanketinė, todėl teismas, pripažindamas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo, turėjo konkrečiai ir tiksliai įvardinti, kokius konkrečius norminius ir/ar individualius teisės aktus, reglamentuojančius jo tarnybines funkcijas ir suteikiančius įgaliojimus, jis pažeidžiau. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai jis nesutiko su kaltinimu, kad siekdamas turtinės naudos organizavo svetimo turto įgijimą apgaule savo ir kitų asmenų naudai. Byloje nėra įrodymų, kad jis tokią veiklą vykdė. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad jis, savo aktyviais veiksmais apgaule, siekdamas turtinės naudos, organizavau svetimo turto įgijimą. Tačiau ši išvada yra nepagrįsta, nes jis R. D. kreipiantis pas jį konsultacijų jam sprendžiant J. B., H. L., S. B. butų problemas, jam suteikė teisingą informaciją, kuri buvo Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Nuomos administravimo poskyryje ir Kauno miesto savivaldybės administracijoje visumoje. R. D. jo pateikta informacija buvo labai tiksli, neiškreipta. Apeliantas pripažįstu, kad jis, kaip valstybės tarnautojas, negalėjo teikti šios informacijos pašaliniams asmenims, tačiau jis pasitikėjo R. D.. Žinojo, kad jo darbas susijęs su nekilnojamuoju turtu, todėl galvojau, kad R. D., vykdydamas savo darbines pareigas, teisėtai atstovauja šiems asmenims ir dėl to jam reikalinga dominanti informacija. Tačiau jis nežinojo ir negalėjo žinoti (nes labai pasitikėjau R. D.), kad jo suteiktą informaciją R. D. gali panaudoti pinigų išgavimui iš J. B., H. L. ir S. B..
Skundo autorius pažymi, jog nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas: suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus, taip pat numatė, kad veikdamas tokiu būdu suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir dėl to pastarasis jam perduos turtą arba teisę į turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-466/2006). Tačiau jis tokių veiksmų neatliko ir negali būti nuteistas už apgaulės naudojimą, už veiksmus, kurių nepadarė. Konsultuodamas R. D. ir suteikdamas jį dominančią informaciją aš apgaulės nenaudojau.
Taip pat yra nepagrįsta teismo išvada, jog jis veikė siekdamas turtinės naudos, apgaule savo ir kitų asmenų naudai. Tokią išvadą teismas grindė operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais Nr. S6a-173 (1 t., b. l. 34-35), S6a-174 (1 t. b. l 36-37), Š6a-175 (1 t. b.l. 38-39), S6a-176 (1 t. b. l. 40-41), S6a-177 (1 t. b. l. 42-43), S8a-465 (1 t. b. l. 44-45), S8a-466 (1 t. b.l. 48-49) bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2007-12-19 ir 2007-12-22 protokolais (t. 1, b.l. 53). Teisme šios išklotinės buvo tik išklausytos, tačiau nebuvo suteikta galimybė dėl jų duoti parodymų. Apie šių pokalbių turinį teismui savo nuomonės neišsakė nei R. D., nei I. B. ir nei R. P.. Neišklausius jų paaiškinimų apie šių pokalbių turinį, teismas negalėjo objektyviai įvertinti juos. Teismas taip pat netikrino operatyvinių veiksmų, kuriais buvo gauti atitinkami duomenys, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat skunde nurodoma, jog byloje yra dvi paskolos sutartys: 2007-09-19 ir 2007-10-10, kurios patvirtina, jog R. D. pasiskolino iš jo viso 5000 litų ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2008-01-19. R. D. 2007-11-16 grąžino 1300 litų, 2007-11-26 -1250 litų ir 2007-12-22 500 litus (telefono aparatas). Šių duomenų teismas visiškai nevertino ir nesivadovavo priimdamas nuosprendį. Su telefono aparatu jis negavo pinigų, jie nebuvo įdėti į telefono aparato dėžutę. Nors I. B. aiškino, kad jis jam padavė pinigus kartu su telefonu, tačiau tai nepatvirtinama kitais byloje esančiais įrodymais. I. B., duodamas tokius parodymus, kad jam padavė ir 5000 litų, netik kad jį apkalba, bet ir akivaizdžiai suklaidino R. D.. Dėl to, jis pagal LR BK 182 str. 2 d. turi būti išteisintas ir daiktinis įrodymas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6300" turi būti grąžintas jam.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai jį pripažino katu ir dėl J. B. ir H. L. nusikalstamos veikos epizodų ir nuteisė už R. P. sukurstymą suklastoti tikrus dokumentus. Jis ir R. P. neigia kurstymo klastoti dokumentus fakto buvimą. Teismas pripažįsta, kad nenustatė, kada ir kur jis sukurstė R. P. daryti nusikaltimą. Teismas tik nurodė, kad jis telefoninio pokalbio metu tai padarė, tačiau nenurodė nei pokalbio vietos, laiko, nei jo turinio ir kitų aplinkybių, iš kurių būtų galima būtų spręsti ar jis sukurstė R. P. daryti nusikaltimus. O domėjimasis R. P. darbu, turto įvertinimo reikalais (terminais ir t.t.) nėra ir negali būti vertinamas kurstymu klastoti dokumentus.
Taip pat skunde nurodoma, jog kaltės dėl kyšio paėmimo iš E. J. neginčija, tačiau prašo, pritaikius BK 37 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo.
Dėl kyšio paėmimo iš V. A. ir iš L. L. nuosprendis turi būti panaikintas ir baudžiamoji byla nutraukta suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. L. ir jo gynėja Ž. Urbanavičienė prašė nuteistojo J. L. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis I. B. ir jo gynėja R. Atkočaitienė prašė tenkinti I. B. apeliacinį skundą, nuteistasis R. D. ir jo gynėja V. Kabečienė prašė tenkinti R. D. skundą, nuteistojo R. P. gynėjas advokatas E. Liutkevičius prašė tenkinti nuteistojo R. P. apeliacinį skundą.
Prokurorė prašė nuteistųjų J. L., R. D., I. B. ir R. P. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Nuteistųjų J. L., R. D., I. B., R. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d. padarymo neatitinka bylos aplinkybių, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas klaidingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendžio dalis dėl kaltinamųjų J. L., R. D. bei I. B. pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal LR BK 182 str. 2 d. (dėl visų inkriminuotų veikų) keičiamas LR BPK 328 str. 1 p., 3 p. numatytais pagrindais (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 326 str. 1 d. 3 p.).
Apylinkės teismas padarė išvadą, jog nuteistieji J. L., R. D. bei I. B. nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje, todėl nuteistųjų veikas kvalifikavo pagal LR BK 182 str. 2 d., nes organizuota grupė yra šios nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis. Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka ir pripažįsta, jog apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl organizuotos grupės požymio buvimo neatitinka bylos aplinkybių. Teismas netinkamai įvertino kaltinamųjų veiksmus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Bendrininkavimo formas reglamentuoja BK 25 straipsnis. Pagal šią baudžiamojo įstatymo normą organizuota grupė yra tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Todėl tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju gali būti du ar daugiau vykdytojų. Tačiau šias bendrininkavimo formas skiria organizuotumo lygis. Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje. Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kuomet organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Šios aplinkybės įtakoja glaudžių, besitęsiančių ryšių atsiradimą, suformuoja suvokimą apie priklausymą tokiai grupei. Tačiau nagrinėjamu atveju nei iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei iš liudytojų parodymų bei nei iš kitų byloje esančių objektyvių duomenų negalima konstatuoti, kad nuteistieji J. L., R. D., I. B. būtų iš anksto susitarę daryti suknių nusikaltimą ar kelias nusikalstamas veikas. Byloje nėra duomenų, jog jie iš anksto aptarė nusikalstamų veikų planą, jų įvykdymo mechanizmą, pasiskirstė užduotis, susitarė dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Taip pat byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog tarp kaltinamųjų buvo glaudus, ilgą laiką trunkantis ryšys. Taip pat kaltinamųjų bendravimo lygis, jų veiksmai darant nusikalstamas veikas, organizuotumo lygis neleidžia konstatuoti, jog jie veikė organizuota grupe. Kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina tik tai, jog visi nuteistieji veikė bendrininkų grupe, t.y. jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė numatyta LR BK 60 str. 1 d. 1 p.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog nepasitvirtino LR BK 182 str. 2 d. numatytos veikos kvalifikuojantis požymis – sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje, nustatė :
J. L. būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini)vedėju, pagal savo užimamas pareigas žinodamas, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra grąžintinos buvusiam savininkui bei kad valstybės garantijos turėtojai J. B. bus kompensuojama nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke, veikdamas bendrininkų grupe su R. D. ir I. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, svetimą turtą įgijo apgaule savo ir kitų asmenų naudai bei sukurstė asmenį suklastoti dokumentą, o būtent: 2007 metų spalio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, davė nurodymą R. D. nuvykti pas J. B. ir melagingai jai pareikšti, kad gali įtakoti greitesnį kompensacijos gavimą. R. D., vykdydamas J. L. nurodymą pas J. B. nusiuntė kitą grupės narį I. B., kuris laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2007-10-23, susitikęs su J. B. (duomenys neskelbtini), jai apgaulingai pareiškė, kad be jo pagalbos ji negalės gauti kompensacijos už nuomojamas iš Kauno miesto savivaldybės patalpas ir už savo tariamas paslaugas pareikalavo 6000 litų atlygio. J. B. sutikus sumokėti I. B. nurodytą atlygį, J. L., pasinaudodamas savo asmenine pažintimi, laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2007-10-23, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, sukurstė R. P. suklastoti tikrą dokumentą - J. B. nuomojamo vieno kambario buto Nr. 2 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitą Nr. 07-08-B5, joje įrašant žinomai melagingus duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. R. P., sukurstytas J. L., 2007-10-23, savo darbo vietoje-Gedimino g. 39a, Kaune, suklastojo minėtą ataskaitą, įrašydamas melagingus duomenis apie buto vertę - 102 000 litų, žinodamas, kad 2007-10-05 jo pasirašytoje tokio turto įvertinimo ataskaitoje vertė nurodyta 87 000 litų ir šį suklastotą dokumentą pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui. Tęsdamas nusikalstamą veiką J. L. 2007-11-14, 11.30 val. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), sužinojęs, kad kompensacija už nuomotas patalpas J. B. yra sumokėta, pervedant 102 000 litų į jos sąskaitą banke, nurodė R. D. nuvykti ir paimti iš jos sutartą tariamą atlygį. 2007-11-16 R. D., kartu su kitu su I. B., Kalnų gatvėje, Kaune, susitiko su J. B. ir iš jos I. B. tiesiogiai paėmė 6000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. Tą pačią dieną, apie 10.30 val., savo darbo kabinete J. L., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paėmė iš R. D. dalį apgaulės būdu iš J. B. įgytų pinigų, vieną tūkstantį tris šimtus litų. Tokiais savo veiksmais J. L. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p, numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo J. L. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Kauno miesto savivaldybės - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 2 d., 182 str. 1 d., 24 str. 5 d. 300 str. 1 d.
Be to, J. L. būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini)vedėju, pagal savo užimamas pareigas žinodamas, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios P. (duomenys neskelbtini), yra grąžintinos buvusiam savininkui bei, kad valstybės garantijos turėtojui H. L. bus kompensuojama nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke, veikdamas bendrininkų grupe su R. D., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, svetimą turtą įgijo apgaule savo ir kitų asmenų naudai bei sukurstė asmenį suklastoti dokumentą, o būtent: laikotarpiu nuo 2007-10-15 iki 2007-10-30, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, R. D. susitikęs su H. L. pastarajam apgaulingai pareiškė, kad be jo pagalbos H. L. negalės gauti kompensacijos už nuomojamas patalpas iš Kauno miesto savivaldybės ir už savo tariamas paslaugas pareikalavo 8000 litų atlygio. H. L. sutikus sumokėti nurodytą atlygį, R. D. apie tai informavo J. L.. J. L., pasinaudodamas savo asmenine pažintimi, laikotarpiu nuo 2007-10-15 iki 2007-10-30, telefoninio pokalbio metu sukurstė R. P. suklastoti tikrą dokumentą - H. L. nuomojamo trijų kambario buto Nr. 4 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitą Nr. 07-10-L46, joje įrašant žinomai melagingus duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę ir jį pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui. R. P., sukurstytas J. L., 2007-11-08 savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), suklastojo minėtą ataskaitą, įrašydamas melagingus duomenis apie buto vertę 225 000 litų, žinodamas, kad 2007-10-15 jo pasirašytoje tokioje turto įvertinimo ataskaitoje vertė nurodyta 211 000 litų ir šį suklastotą dokumentą pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui. Laikotarpiu nuo 2007-11-21 iki 2007-11-26 R. D. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitiko su H. L. ir iš jo tiesiogiai paėmė 8000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, J. L. 2007-11-26 10.20 val., savo darbo kabinete paėmė iš R. D. dalį apgaulės būdu iš H. L. įgytų pinigų-1250 litų. Tokiais savo veiksmais J. L. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos Įstatymo 3 str. 2 d. l p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo J. L. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini)- funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, šiais veiksmas J. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 2 d., 182 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d.
Be to, J. L. būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini)vedėju, pagal savo užimamas pareigas žinodamas, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), galimos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis jų nuomininkui S. B., veikdamas bendrininkų grupe su R. D. ir I. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, svetimą turtą įgijo apgaule savo ir kitų asmenų naudai. 2007-11-28 apie 13.30 val., būdamas savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė R. D. informaciją apie minėtą butą, jo savininką bei nusprendė apgaulės būdu įgyti pinigus iš nuomininko S. B.. R. D., vykdydamas bendrą sumanymą, laikotarpiu nuo 2007-11-28 iki 2007-12-19 pas S. B. nusiuntė I. B., kuris S. B. apgaulingai pareiškė, kad be jo pagalbos S. B. negalės privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), o be to bus ir nutraukta nuomos sutartis su juo. Už savo tariamas paslaugas pareikalavo 12000 litų atlygio. S. B. sutikus sumokėti tokią sumą pinigų, 2007-12-22 (duomenys neskelbtini), I. B. tiesiogiai paėmė iš S. B. 12000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką J. L. tą pačią dieną apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), iš I. B. paėmė dalį apgaulės būdu iš S. B. įgytų pinigų - 5000 litų ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ 500 litų vertės, nupirktą iš apgaulės būdu įgytų pinigų. Tokiais savo veiksmais J. L. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. l p., 2 p., 3p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p. 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo J. L. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini)- funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, šiais savo veiksmais J. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 2 d., 182 str. 1 d.
R. D. iš valstybės tarnautojo (duomenys neskelbtini) vedėjo J. L. sužinojęs, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra grąžintinos buvusiam savininkui bei kad valstybės garantijos turėtojai J. B. bus kompensuojama nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke, veikdamas bendrininkų grupe su J. L. ir I. B., padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, J. L. bei savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, t.y. 2007 metų spalio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, R. D. gavo nurodymą iš J. L. nuvykti pas J. B. ir melagingai jai pareikšti, kad gali įtakoti greitesnį kompensacijos gavimą už nuomojamas patalpas iš Kauno miesto savivaldybės. R. D., vykdydamas bendrą sumanymą pas J. B. nusiuntė kitą I. B., kuris laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2007-10-23 susitikęs su J. B. Kauno mieste, Vilijampolės mikrorajone, jai apgaulingai pareiškė, kad be I. B. pagalbos ji negalės gauti kompensacijos už nuomojamas iš Kauno miesto savivaldybės patalpas ir už savo tariamas paslaugas pareikalavo 6000 litų atlygio. J. B. sutikus sumokėti I. B. nurodytą atlygį, J. L. pasinaudodamas savo asmenine pažintimi, laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2007-10-23 tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje sukurstė R. P. suklastoti tikrą dokumentą - J. B. nuomojamo vieno kambario buto Nr. 2 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitą Nr. 07-08-B5, joje įrašant žinomai melagingus duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. R. P., sukurstytas J. L., 2007-10-23, savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), suklastojo minėtą ataskaitą, neturėdamas teisėto pagrindo, įrašydamas melagingus duomenis apie buto vertę-102 000 litų, žinodamas, kad 2007-10-05 jo pasirašytoje tokio turto įvertinimo ataskaitoje vertė nurodyta 87 000 litų ir šį suklastotą dokumentą pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui. 2007-11-14 11.30 val. J. L. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), sužinojęs, kad kompensacija už nuomotas patalpas J. B. yra sumokėta, pervedant 102 000 litų į jos sąskaitą, nurodė R. D. nuvykti ir paimti iš pastarosios sutartą tariamą atlygį. 2007-11-16 R. D., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vykdydamas J. L. nurodymą kartu su kitu bendrininku I. B., (duomenys neskelbtini), susitiko su J. B. ir iš jos I. B. tiesiogiai paėmė 6000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą. Tą pačią dieną, apie 10.30 val. R. D. dalį apgaulės būdu iš J. B. įgytų pinigų-1300 litų perdavė J. L. jo darbo kabinete. Likusius pinigus tyrimo metu tiksliai nenustatytomis pinigų sumomis pasidalino su I. B., šiais savo veiksmais R. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.
Be to, R. D. iš valstybės tarnautojo- (duomenys neskelbtini) vedėjo J. L. sužinojęs, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra grąžintinos buvusiam savininkui bei kad valstybės garantijos turėtojui H. L. bus kompensuojama nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke, veikdamas bendrininkų grupe su J. L., padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, J. L. bei savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2007-10-15 iki 2007-10-30 tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje R. D., susitikęs su H. L. pastarajam apgaulingai pareiškė, kad be jo pagalbos H. L. negalės gauti kompensacijos už nuomojamas patalpas iš Kauno miesto savivaldybės ir už savo tariamas paslaugas pareikalavo 8000 litų atlygio. H. L. sutikus sumokėti nurodytą atlygį, R. D. apie tai informavo J. L.. J. L. pasinaudodamas savo asmenine pažintimi, laikotarpiu nuo 2007-10-15 iki 2007-10-30 telefoninio pokalbio metu sukurstė R. P. suklastoti tikrą dokumentą - H. L. nuomojamo trijų kambario buto Nr. 4 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitą Nr. 07-10-L46, joje įrašant žinomai melagingus duomenis apie buto, esančio P. (duomenys neskelbtini), vertę. R. P., sukurstytas J. L., 2007-11-08 savo darbo vietoje Kaune, Gedimino g. 39a, suklastojo minėtą ataskaitą, neturėdamas teisėto pagrindo, įrašydamas melagingus duomenis apie buto vertę 225 000 litų, žinodamas, kad 2007-10-15 jo pasirašytoje tokioje turto įvertinimo ataskaitoje vertė nurodyta 211 000 litų ir šį suklastotą dokumentą pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui. Laikotarpiu nuo 2007-11-21 iki 2007-11-26 R. D., tyrimo metu nenustatytoje vietoje susitiko su H. L. ir iš jo tiesiogiai paėmė 8000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir J. L. naudai įgijo svetimą turtą. 2007-11-26, 10.20 val. R. D. dalį apgaulės būdu iš H. L. įgytų pinigų, 1250 litų perdavė J. L. jo darbo kabinete, t.y. R. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.
Be to, R. D. iš valstybės tarnautojo-(duomenys neskelbtini)vedėjo J. L. sužinojęs, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), galimos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis jų nuomininkui S. B., veikdamas bendrininkų grupe su J. L. ir I. B., padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, J. L. bei savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2007-11-28 apie 15.30 val. J. L., būdamas savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), pateikė R. D. informaciją apie minėtą butą ir šio buto nuomininką S. B. bei nurodė apgaulės būdu įgyti pinigus iš jo. R. D., vykdydamas sumanymą, laikotarpiu nuo 2007-11-28 iki 2007-12-19 pas S. B. nusiuntė kitą grupės narį I. B., kuris S. B. apgaulingai pareiškė, kad be I. B. pagalbos jis negalės privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), o be to bus ir nutraukta nuomos sutartis su juo. Už savo tariamas paslaugas pareikalavo 12000 litų atlygio. S. B. sutikus sumokėti tokią sumą pinigų, 2007-12-22 (duomenys neskelbtini), I. B. tiesiogiai paėmė iš jo 12 000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą. Tą pačią dieną apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), I. B. dalį apgaulės būdu iš S. B. įgytų pinigų, 5000 litų ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ 500 litų vertės, nupirktą iš apgaulės būdu įgytų pinigų, perdavė J. L.. Likusią dalį nuo apgaulės būdu įgytų pinigų 2007-12-22 telefoninio pokalbio metu I. B. susitarė su R. D. pasidalinti pusiau, po 3250 litų, šiais savo veiksmais R. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.
I. B. iš valstybės tarnautojo - (duomenys neskelbtini) vedėjo J. L. sužinojęs, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra grąžintinos buvusiam savininkui, bei kad valstybės garantijos turėtojai J. B. bus kompensuojama nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke, veikdamas bendrininkų grupe su J. L. ir R. D., padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, J. L. bei savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2007 metų spalio mėnesį tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, R. D. gavo informaciją iš J. L. nuvykti pas J. B. ir melagingai jai pareikšti, kad gali įtakoti greitesnį kompensacijos gavimą už nuomojamas patalpas iš Kauno miesto savivaldybės. R. D., vykdydamas J. L. nurodymą, pas J. B. nusiuntė kitą bendrininką I. B., kuris laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2007-10-23 susitikęs su J. B. (duomenys neskelbtini), jai apgaulingai pareiškė, kad be jo pagalbos ji negalės gauti kompensacijos už nuomojamas iš Kauno miesto savivaldybės patalpas (butą, esantį (duomenys neskelbtini)) ir už savo tariamas paslaugas pareikalavo 6000 litų atlygio. J. B. sutikus sumokėti I. B. nurodytą atlygį, J. L., pasinaudodamas savo asmenine pažintimi, laikotarpiu nuo 2007-10-05 iki 2007-10-23, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje sukurstė R. P. suklastoti tikrą dokumentą - J. B. nuomojamo vieno kambario buto Nr. 2 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitą Nr. 07-08-B5, joje įrašant žinomai melagingus duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. R. P., sukurstytas J. L., 2007-10-23, savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), suklastojo minėtą ataskaitą, neturėdamas teisėto pagrindo, įrašydamas melagingus duomenis apie buto vertę - 102 000 litų, žinodamas, kad 2007-10-05 jo pasirašytoje tokio turto įvertinimo ataskaitoje vertė nurodyta 87 000 litų ir šį suklastotą dokumentą pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui. 2007-11-14 11.30 val. J. L. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), sužinojęs, kad kompensacija už nuomotas patalpas J. B. yra sumokėta, pervedant 102 000 litų į jos sąskaitą, nurodė R. D. nuvykti ir paimti iš J. B. sutartą tariamą atlygį. 2007-11-16 I. B., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kartu su kitu bendrininku R. D., susitiko su J. B. ir iš jos I. B. tiesiogiai paėmė 6000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą. Tą pačią dieną apie 10.30 val. R. D. dalį apgaulės būdu iš J. B. įgytų pinigų-1300 litų perdavė J. L. jo darbo kabinete, o likusius pinigus I. B. pasidalino su R. D., šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.
Be to, I. B. iš valstybės tarnautojo - (duomenys neskelbtini) vedėjo J. L. sužinojęs, kad nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), galimos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis jų nuomininkui S. B., veikdamas bendrininkų grupe su J. L. ir R. D., turėdami skirtingus vaidmenis, padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, J. L. bei savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2007-11-28 apie 13.30 val. J. L., būdamas savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), pateikė R. D. informaciją apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo nuomininką S. B. bei nurodė apgaulės būdu įgyti pinigus iš jo. R. D., J. L. nurodymu, laikotarpiu nuo 2007-11-28 iki 2007-12-19 pas S. B. nusiuntė kitą bendrininką I. B., kuris tyrimo metu nenustatytoje vietoje susitikęs su S. B., apgaulingai jam pareiškė, kad be I. B. pagalbos jis negalės privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), o be to bus ir nutraukta nuomos sutartis su juo. Už savo tariamas paslaugas I. B. pareikalavo 12 000 litų atlygio. S. B. sutikus sumokėti tokią sumą pinigų, 2007-12-22 (duomenys neskelbtini), I. B. tiesiogiai paėmė iš S. B. 12 000 litų už savo tariamas paslaugas, tokiu būdu apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą. Tą pačią dieną apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), I. B. dalį apgaulės būdu iš S. B. įgytų pinigų-5000 litų ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ 500 litų vertės, nupirktą iš apgaulės būdu įgytų pinigų, perdavė J. L.. Likusią dalį apgaulės būdu įgytų pinigų 2007-12-22 telefoninio pokalbio metu I. B. susitarė su R. D. pasidalinti pusiau, po 3250 litų, šiais savo veiksmais I. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.
Dėl apgaulės būdu įgytų pinigų iš J. B., H. L. ir S. B.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog organizuotos grupės buvimo ar nebuvimo požymis buvo aptartas aukščiau, todėl šioje dalyje apie jį nebus pasisakoma.
Taip pat kolegija pažymi, jog nors nuteistasis I. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo aiškinimo ir suklydo vertindamas įrodymus, tačiau šie jo teiginiai yra nekonkretūs ir nemotyvuoti. Skunde apsiriboti tik keliomis bendro pobūdžio frazėmis, iš kurių nėra aišku su kokiomis teismo išvadomis apeliantas nesutinka.
Nuteistieji J. L., R. D., I. B. bei R. P. apeliaciniuose skunduose nesutinka su teismo išvadomis dėl jų pripažinimo kaltais. Tačiau kolegijos nuomone nuteistieji neigdami savo kaltę siekia sušvelninti savo padėtį ar išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis J. L. ir R. P. kaltais neprisipažino visiškai, o kaltinamieji R. D. ir I. B. pripažino kai kurias aplinkybes, tačiau neigė įvykdę jiems inkriminuotas veikas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. D. apklausiamas įtariamuoju ir apklausos matu pas ikiteisminio tyrimo teisėją pakankamai išsamiai išdėstė nusikalstamu veikų padarymo aplinkybes, jo ir kitų bendrininkų veiksmus darant nusikalstamas veikas. R. D. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog J. B. sutiko, kad už tam tikrą atlygį jai bus padėta pagreitinti kompensacijos gavimą iš savivaldybės. Taip pat R. D. parodė, jog pervedus J. B. pinigus, ji susitikimo metu perdavė sutartą atlygį, kurio dalį jis nuvežė J. L. ir perdavė jo pastarojo kabinete. Taip pat R. D. parodė, jog susitikimo su H. L. jam pasiūlė padėti pagreitinti kompensacijos gavimą iš savivaldybės. Po pokalbio su H. L., jis kreipėsi pas J. L. dėl kompensacijos pagreitinimo. J. L. sutiko pasidomėti, o po kiek laiko jis pranešė, kad gali padėti pagreitinti kompensacijos gavimo procesą. Su juo buvo kalba ir apie vertinimo padidinimą bei kad vertinimas kainuos 3000 Lt, tačiau kas vertino jis nežino. H. L. pervedus pinigus, jis susitikimo metu iš jo paėmė atlygį, galėjo būti 8000 Lt, iš kurių dalį pasiliko sau, 1250 Lt perdavė J. L., kita dalis buvo taip pat kažkam atiduota. Taip pat R. D. parodė, jog 2007 m. lapkričio mėnesio pabaigoje užėjus pas J. L., pastarasis pasakė, jog (duomenys neskelbtini) gyvena B., kuris nėra susitvarkęs buto dokumentų. Padavė jo dokumentus. Nuvykęs į minėtą butą sužinojo B. telefono numerį, jam paskambinęs susitarė susitikti. Susitikimo metu S. B. pasiūlė padėti sutvarkyti buto reikalaus. S. B. parašė laiko pagalvoti. Vėliau, 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigoje jam paskambino I. B. ir pranešė, kad S. B. nori, kad jam padėtų. Pokalbiuose S. B. vadino „svajone“. Po I. B. skambučio jis paskambino J. L. ir paklausė ar dar galima ką nors padaryti dėl buto (duomenys neskelbtini). Gavęs teigiamą atsakymą iš J. L., paskambino I. ir liepė iš „svajonės“ paimti pinigus. Su I. B. sutarė, jog J. L. duos 5000 Lt ir dar padovanos telefoną, bei suorganizavo telefono įsigijimą. Su I. B. sutarė, jog pinigus J. L. įdės į telefono dėžutę ir I. B. pinigus ir telefoną nuvežė J. L.. Tiesa, vėlesnių apklausų metu R. D. šių parodymų atsisakė, tačiau kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo netikėti aptartais R. D. parodymais, nes juos pratvirtina, liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai duomenys. Be to, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. D. patvirtino parodymus duotus 2008-07-09 vykusios apklausos metu.
Teisiamojo posėdžio metu I. B. parodė, jog iš J. B. gauti pinigai buvo padalinti į tris dalis, t.y. jam, R. D. ir „dėdei“, t.y. J. L..
Liudytojos J. B. parodymais nustatyta, ji 2007 m. gyveno (duomenys neskelbtini), šis butas priklausė savivaldybei ir buvo įtrauktas į gražintinų būtų sąrašą. Dėl to ji turėjo gauti kompensaciją, tačiau ilgai jo negavo. Tikslaus laiko negalėjo nurodyti, tačiau jai paskambino I. B., kuris pasiūlė sutikti ir pasikalbėti. Susitikimo metu I. B. pasiūlė padėti greičiau gauti kompensaciją, tačiau už paslaugą ji turėjo sumokėti 6000 Lt. Po to I. B. su draugu, t.y. R. D. buvo atvykęs pas ją apžiūrėti butą. Maždaug po mėnesio paskambinęs I. B. ją informavo, jog pinigai yra pervesti į jos sąskaitą. Po pinigų pervedimo į jos sąskaitą, ji susitiko su I. B., su kuriu buvo karu ir R. D. ir perdavė sutartą atlygį 6000 Lt.
Nors liudytojas H. L. teisminio nagrinėjimo metu neigė aplinkybes susijusias su kompensacijos gavimo pagreitinimu ir už tai duotu atlygiu, tačiau tokius jo parodymus paneigia kaltinamojo R. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai ir operatyvinių veikų atlikimo metu užfiksuoti duomenys.
Liudytojos K. D. parodymais nustatyta, kad būtą esantį adresu (duomenys neskelbtini), ji įvertino 211 000 Lt. Tačiau (duomenys neskelbtini)pateiktoje vertinimo atskaitoje butas buvo įvertintas 225 000 Lt. Pastarąją atskaitą pasirašė ji, tačiau ji jos nerengė. Jos manymu patikslintą ataskaitą surašė R. P., o ji tik ją pasirašė. Be to, atspausdinat atskaita atspausdinta ne jos spausdinimo būdu.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas S. B. davė ne visikai nuoseklius parodymus, dalis jų skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau jis nenurodė įtikinamų priežasčių dėl parodymų keitimo, tačiau pripažino, jog 12000 Lt sumokėjo dėl to, jog pagreitintų buto privatizavimo klausimą.
Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, jog 2007-11-14 10.58 val. R. D. skambino J. L. ir pokalbio metu kalbėjo apie „Vėją“, R. D. pasako, kad „pasirašė, laukiam pavedimo“. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2007-11-14 11.31 val. pokalbis tarp R. D. ir J. L., pastarojo darbo kabinete. Šio pokalbio metu J. L. skambina Evelinai ir iš jos sužino, kad ,,Vėjas jau. Turi būti įkritę“, t.y. kad pinigai J. B. jau yra pervesti. Be to, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas patirtina, jog tarp R. D. ir J. L. jo darbo kabinete 2007-2007-11-16 10.56 val. pokalbio metu R. D. pasako J. L., kad „Iš Vėjo pasiėmiau ką tik tais“. Taip pat užfiksuota kaip R. D. skaičiuoja pinigus ir 1300 litų paduoda J. L.. Nors šiuose pokalbiuose nėra tiesiogiai įvardijama J. B. pavardė, tačiau R. D. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, jog pokalbiuose buvo minimos ne pavardė, o gatvių pavaidinimai kuriose buvo butai.
AB SEB banko pateiktas J. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad 2007-11-14 jai pervesta 102000 litų iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, o 2007-11-15 bankomate adresu Raudondvario pl. 12, per tris kartus nuimta 6000 litų.
AB Swedbank banko H. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, jog 2007-11-21 jam pervesta 225000 litų iš Kauno miesto savivaldybės administracijos. 2007-11-21 nuo sąskaitos nuimta 25000 litų.
Taip pat kaltinamųjų J. L., R. D., I. B. ir R. P. kaltę patvirtina ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys: 2007-10-30 16.43 val. telefoninio pokalbio tarp J. L. ir R. P., pastarasis tikslinasi „Vaičaičio“ adresą. J. L. jam atsako „L.. 2007-11-08 17.04 val. telefoninio pokalbio tarp J. L. ir R. P., sutariama daryti ir „Leką“. O 2007-11-10 08.17 val. telefoninio pokalbio tarp J. L. ir R. P. metu, J. L. teiraujasi ar R. P. neatnešė „Leko Vaičaičio“. R. P. atsako, kad atnešė „Leką“ vakar po pietų. 2007-11-10 08.34 val. telefoninio pokalbio tarp J. L. ir E. G., J. L. pasako, kad Ramūnas atnešė „Vaičaičio to Leko“. Taip pat operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu užfiksuotas 2007-11-14 10.58 val. telefoninis pokalbis taip R. D. ir J. L., kurio metu J. L. teiraujasi R. D. apie „Leką“, pasako, kad „pajudins“ . Taip pat 2007-11-14 11.38 val. užfiksuotas pokalbis tarp R. D. ir J. L. pastarojo darbo kabinete, kurio metu J. L. mini „Leką“. Taip pat 2007-11-16 10.29 val. užfiksuotas pokalbis tarp R. D. ir J. L. pastarojo darbo kabinete. Pokalbio metu R. D. J. L. paduoda pinigus ir pasako „Čia L.“. Po ko R. D. skaičiuoja pinigus.
Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu užfiksuotas pokalbis tarp R. D. ir J. L., pastarojo darbo kabinete, patvirtina, kad šio pokalbio metu J. L. pateikia informaciją R. D. apie butą Svajonių al. ir jo nuomininką B..
Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole 2007-12-19 10.43 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp J. L. ir R. D.. Pokalbio metu kalbasi apie tai, kad atsirado „veikėjas iš Svajonių“, t.y. S. B.. 2007-12-19 10.44 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp I. B. ir R. D., kurio metu R. D. pasako, kad atsirado „Svaika iš Svajonių“, kad buvo savivaldybėje ir sutarė, kad jam paskambins I. B.. 2007-12-19 21.05 val. užfiksuoto telefoninio pakalbio matyti, jog I. B. ir R. D. kalbasi apie tai, kad Svaika skambino I. B., kad sutinka duoti pinigus antradienį. O 2007-12-21 09.59 val. pokalbis tarp I. B. ir R. D., kad pastarajam skambino „dėdė“ (taip vadinamas J. L.) ir sakė, kad Svaika landžioja iš kito galo. 2007-12-21 13.26 telefoninis pokalbis patvirtina, jog pokalbio metu R. D. duoda nurodymus I. B. apie ką šis turi kalbėti su S. B., o 2007-12-21 13.00 val. pokalbio metu I. B. ir R. D. tariasi apie tai, kaip gauti pinigus iš S. B.. 2007-12-21 13.38 val. pokalbio tarp J. L. ir R. D. metu kalbasi apie tai, kad Svajonė (S. B.) dalį pinigų šiandien surinks.
Iš 2007-12-22 09.57 val. pokalbio tarp I. B. ir R. D. matyti, jog jie pradžioje tariasi, kad Svaikai neskambinti, tačiau vėliau sutaria, kad I. B. jam dar paskambins. O 2007-12-22 11.52 val. pokalbio metu jie tariasi, ką pasakyti „dėdei“, t.y. J. L..
2007-12-22 16.11 val. pokalbis tarp J. L. ir R. D. patvirtina, kad R. D. pasako, kad turi rankose valiutą (S. B.) ir klausia viskas gerai. J. L. atsako, kad gerai.
2007-12-22 16.20 val. pokalbio tarp I. B. ir R. D. metu I. B. aiškina R. D., kaip susitiko su S. B.. Toliau aptaria, kuriam terminui surašyti paskolos raštelį, aptaria kaip dalinsis pinigus, bei sutaria, kad J. L. reikės nupirkti naują mobilaus ryšio telefoną Nokia. Po šio pakalbio užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp Dino ir R. D.. R. D. teiraujasi jo, ar dar turi pardavimui telefoną. Vėliau pokalbio metu Dinas pasako, kad turi dar telefonų, kaina 500 litų. R. D. pasako, kad atvažiuos bičiulis jo nupirkti. 2007-12-22 17.54 val. pokalbio tarp I. B. ir R. D. metu, I. B. pasako, kad jau turi pinigus, kad parašė raštelį iki vasario 24 dienos (paskolos raštelį). R. D. pasako, kaip paimti telefoną. Po to tariasi, kaip paduoti J. L. telefoną ir pinigus, gautus iš S. B.. Po šio pokalbio 2007-12-22 17.59 R. D. skambina J. L., klausia kur jis yra ir susitaria, kad J. L. R. D. bendražygis atveš pinigus į Vytauto gatvę. O 2007-12-22 18.03 val. telefonu R. D. paaiškina I. B., kaip rasti J. L.. 2007-12-22 18.31 val. pokalbis tarp I. B. ir R. D. metu I. B. pasako, kaip supakuota dovana, kad viduje įdėti pinigai už Svajonių al., bei sutaria, kokiu būdu paduos telefoną su pinigais ir ką J. L. sakys. 2007-12-22 18.40 val. telefoninio pokalbio tarp I. B. ir R. D., I. B. pasako, kad J. L. padavė telefoną su pinigais. 2007-12-22 18.42 val. pokalbio tarp I. B. ir R. D. metu I. B. pasako, kad į telefono dėžutę J. L. įdėjo 25 kupiūras po 200 litų, viso 5000 litų, o 2007-12-27 12.31 val. pokalbio tarp J. L. ir R. D. metu J. L. padėkojo už dovaną. Pokalbio pabaigoje jie sutaria susitikti
Visi šie byloje esantys įrodymai teisėjų kolegijai neleidžia abejoti, kad J. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 2 d., 182 str. 1 d., 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. (dėl buto esančio Vėjo g., 38-2, Kaune), LR BK 228 str. 2 d., 182 str. 1 d., 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (dėl buto esančio Vaičaičio g. 5-4, Kaune), LR BK 228 str. 2 d., 182 str. 1 d. (dėl buto esančio Svajonių al. 1-8, Kaune), R. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. 228 str. 2 d. (dėl buto esančio Vėjo g., 38-2, Kaune), LR BK 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. 228 str. 2 d. (dėl buto esančio Vaičaičio g. 5-4, Kaune), LR BK 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. 228 str. 2 d. (dėl buto esančio Svajonių al. 1-8, Kaune), I. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. 228 str. 2 d. (dėl buto esančio Vėjo g., 38-2, Kaune), LR BK 182 str. 1 d., 24 str. 6 d. 228 str. 2 d. (dėl buto esančio Svajonių al. 1-8, Kaune), o R. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. (dėl buto esančio Vaičaičio g. 5-4, Kaune), 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. (dėl buto esančio Vėjo g., 38-2, Kaune).
Nuteistasis J. L. apeliaciniame skunde tvirtino, jog apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi duomenimis gautas atliekant operatyvinį tyrimą, tačiau nepatikrino operatyvinių veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas tenkindamas J. L. prašymą patikrinti operatyvinių veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, atliko įrodymų tyrimą ir išreikalavo prašomus duomenis su jais buvo supažindinti ir viso proceso dalyviai. Kolegija, konstatuoja, jog gauti duomenys patvirtina, kad operatyviniai tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos (t. 5 b. l. 155-168).
Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neišdėstė išsamių motyvų dėl LR BK 228 str. numatytos nusikalstamos veikos didelės žalos požymio, tačiau dėl šio trūkumo nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį. Kolegija pažymi, kad piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bylose nustatydama, ar padaryta žala yra didelė, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. padarytos žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir šio rezonanso įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui. Nors nei J. B., nei H. L. ir S. B. nenurodė, jog jiems buvo padaryta kokia nors turtinė ar neturtinė žala, tačiau kolegija pažymi, jog didelės žalos požymį apima ne tik turtinės žala, tačiau ir kitokia – neturtinė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar kaltininkų veiksmais buvo padaryta didelė žala, šių kriterijų laikėsi. Neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga 2007-01-04. 29 punktas).
Nepagrįstai nuteistasis R. D. skunde nesutina su jo veikų kvalifikavimu pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d. Tačiau kolegija tokius jo teiginius vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymima, kad išvada apie bendrininkavimą daroma nustačius objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius, kurie yra įtvirtinti BK 24 str. 1 d. Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis gali pasireikšti ir tuo, kad be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 str. 1 d.). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. D. kaip nusikalstamos veikos bendrininkas -padėjėjas veikė kartu su J. L., kuris buvo nusikalstamos veikos vykdytojas. Nustatyta, jog R. D., savo veiksmais sudarė sąlygas J. L. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Apylinkės teismo nustatytos ir ištirtos aplinkybės nesuteikia pagrindo abejoti tuo, kad R. D. ne tik veikė bendrai su J. L., bet ir turėjo ketinimą padėti šiam asmeniui piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.
Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarė nepagrįstą išvadą, jog R. P. nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog aprašydamas R. P. įrodyta pripažintinų nusikalstamų veikų aplinkybes apylinkės teismas nenustatė, jog kaltinamasis R. P., nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje. Apylinkės teismas tik dėstydamas veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, nurodė, jog kaltinamasis R. P. veikė organizuotoje grupėje su kaltinamaisiais J. L., R. D. bei I. B.. Kadangi nei pareikštame kaltinime, nei teismo įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybėse nebuvo nustatyta, jog R. P. nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje, apylinkės teismo motyvai dėl R. P. dalyvavimo organizuotos grupės veikoje yra nepagrįsti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl to nėra pagrindo pripažinti jos skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas, bei kad buvo suvaržytos kaltinamojo R. P. teisės į gynybą. Kolegijos nuomone, iš apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies – nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir išvadų – turi būti pašalinta aplinkybė, kad kaltinamasis R. P. jam inkriminuotas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetam nuteistojo R. P. apeliacinio skundo argumentus, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., nes šie skundo argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja aukščiau aptartiems teisiamojo ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisminio nagrinėjo metu patikrintiems duomenims.
Taip pat nėra pagrindo naikinti apylinkės teismo nuosprendžio ir dėl to, jog teismas nuosprendyje nenurodė LR BK 228 str. 1 d. įstatymo redakcijos kokia yra inkriminuojama kaltinamajam R. P.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas nuosprendyje kaltinamajam R. P. nenurodė taikomo baudžiamojo įstatymo redakcijos, tačiau šiuo aspektu teismo padaryta klaida neturėjo esminės įtakos aiškinant ir taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas. Iš apylinkės teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog kaltinamojo R. P. nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str. 1 d. padarymo metu galiojo LR 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, kuri palyginus su nuosprendžio priėmimo metu ir šiuo metu galiojančia LR BK 228 str. redakcija yra palankesnė R. P.. Nors šiuo metu sankcijoje numatyta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas R. P. paskyrė baudą, kurios dydis nustatytas pagal baudžiamąjį įstatymą galiojusį nusikalstamų veikų padarymo metu.
Tenkinama nuteistojo J. L. skundo dalis ir dėl LR BK 95 str. nuostatų taikymo dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 225 str. 4 d. padarymo.
LR BK 95 str. 1 d. 1 p. a papunktyje (2004-07-05 redakcija (įsigaliojo 2004-07-13)), nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. BK 95 str. 2 . nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK 3 str. 1 d. nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.
Skundžiamu nuosprendžiu J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų LR BK 225 str. 4 d. padarymą, iš kurių paskutinis baigas 2008-06-30. Duomenų, jog po šios datos J. L. būtų padaręs naujų nusikaltimų, byloje nėra. Taip pat jis nebuvo pasislėpęs nei nuo ikiteisminio tyrimo, nei nuo teismo. Iš to seka, jog apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo metu – 2011-11-17, nuo baudžiamųjų nusižengimų, numatytų LR BK 225 str. 4 d. (paskutinis iš jų padarytas 2008-06-20) padarymo jau buvo praėję daugiau nei dveji metai ir apkaltinamasis nuosprendis J. L. atžvilgiu vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 d., negalėjo būti priimtas. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nuosprendžio dalis, kuria J. L. nuteistas pagal LR BK 225 str. 4 d. už dvi nusikalstamas veikas, naikintina ir ši baudžiamosios bylos dalis nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Atmetamas nuteistojo J. L. prašymas jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (LR BK 37 str.). Pagal baudžiamąjį įstatymą padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 str.). Pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 str.). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Tik tokia veika, kuri, turėdama konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kartu pažymėtina, kad, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Nagrinėjamu atveju J. L. padarė tris nusikalstamas veikas susijusias su kyšininkavimu, t.y. du baudžiamuosius nusižengimus ir vieną apysunkį nusikaltimą. Kadangi J. L. padarė ne vieną, o tris analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, jos skyrėsi tik kyšio vertė, tai rodo, kad J. L. iš esmės jas darė sistemingai. Tai rodo didesnį apelianto neteisėto veikimo pavojingumą. Todėl, nors LR BK 225 str. 1 d. veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau vertinti jos mažareikšme nėra pagrindo.
Atmetami nuteistojo R. D. skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai padaro ne verčiamas objektyvių aplinkybių, o savo noru.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas pagrįstai nenustatė R. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir dėl nuoširdžiai gailisi. Kadangi iš byloje esančių apklaustos protokolų matyti, jog jis ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių pripažino savo kaltę, tačiau vėliau atsisakė įtariamojo apklausos ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotų parodymų. Teisiamojo posėdžio metu taip pat duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, neigė kai kurias nustatytas aplinkybes, siekdamas palengvinti ne tik savo, bet ir kitų kaltinamųjų padėtį. Tik po kiek laiko pripažino, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo iš esmės teisingi. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis R. D. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi.
Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas kaltinamiesiems J. L. ir R. D. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo redakcija) (trys nusikalstamos veikos), o kaltinamajam I. B. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. - į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybę, į kiekvieno kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, į atsakomybę lengvinančių nebuvimą.
Kaltinamojo J. L. padarytos veikos numatytos LR BK 182 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo redakcija) (trys veikos) priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Iki nusikalstamų veikų padarymo teistas nebuvo, dirba, žmona yra neįgali, jis vienas išlaiko šeimą.
Kaltinamojo R. D. padarytos veikos numatytos LR BK 182 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo redakcija) (trys veikos), priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Iki nusikalstamų veikų padarymo teistas nebuvo, dirba, turi du mažamečius veikus, iš dalies prisipažino kaltu, veikė kaip padėjėjas.
Kaltinamojo I. B. padarytos veikos numatytos LR BK 182 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo redakcija) (dvi veikos), priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Iki šių nusikalstamų veikų padarymo I. B. buvo teistas, tačiau po paskutinio teistumo buvo praėję keleri metai. Nedirba, turi mažametę dukrą, jis veikė kaip padėjėjas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje dėl „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad LR BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatos išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. LR BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Tačiau, pagal formuojamą teismų praktiką, ši norma reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę.
Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog nors LR BK 182 str. 1 d. sankcijos yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, tačiau bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti LR BK 41 str., bus įgyvendinti kaltinamiesiems J. L., R. D., I. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę bei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bei laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone kaltinamųjų J. L., R. D. ir I. B. atžvilgiu taikytina KR BK 75 str. redakcija galiojanti nuo 2012-07-01, nes ši įstatymo redakcija yra švelnesnė nei prieš tai galiojusi.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., 3 p., 2 d. 2 p., 327 str. 1 d., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.
nusprendė:
Nuteistųjų J. L., R. D., I. B., R. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir 2011 m. lapkričio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:
J. L. (dėl apgaulės panaudojimo J. B. atžvilgiu) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą pagal LR BK 182 str. 1 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.
J. L. (dėl apgaulės panaudojimo H. L. atžvilgiu) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą pagal LR BK 182 str. 1 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
J. L. (dėl apgaulės panaudojimo S. B. atžvilgiu) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą pagal LR BK 182 str. 1 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. (dėl veikų padarytų J. B. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą – penkiems mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. (dėl veikų padarytų H. L. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą – septyniems mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 2 d., (dėl veikų padarytų S. B. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą – devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. aukščiau subendrintas bausmes ir bausmę paskirtą Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 225 str. 1 d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę J. L. paskirti – laisvės atėmimą vieneriems metams su 4 MGL (520 litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. J. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. 8 p. J. L. įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 225 str. 4 d. (kyšio paėmimas iš V. A.), pagal LR BK 225 str. 4 d. (dėl kyšio paėmimo iš L. L.) ir šiose dalyse J. L. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p.).
R. D. (dėl apgaulės panaudojimo J. B. atžvilgiu) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą pagal LR BK 182 str. 1 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
R. D. (dėl apgaulės panaudojimo H. L. atžvilgiu) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą pagal LR BK 182 str. 1 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
R. D. (dėl apgaulės panaudojimo S. B. atžvilgiu) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą pagal LR BK 182 str. 1 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d. (dėl veikų padarytų J. B. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą – keturiems mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d. (dėl veikų padarytų H. L. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą – šešiems mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., (dėl veikų padarytų S. B. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą – aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. aukščiau subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. D. paskirti – laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. R. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. 5 p. R. D. įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
I. B. (dėl apgaulės panaudojimo J. B. atžvilgiu) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą pagal LR BK 182 str. 1 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
I. B. (dėl apgaulės panaudojimo S. B. atžvilgiu) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą pagal LR BK 182 str. 1 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d. (dėl veikų padarytų J. B. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą – šešiems mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d. (dėl veikų padarytų S. B. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą – aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. aukščiau subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę I. B. paskirti – laisvės atėmimą vieneriems metams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti su 2010-07-02 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bei neatlikta bausme - 4 MGL bauda, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams su 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. I. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p. I. B. įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iš 2011 m. lapkričio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinti aplinkybes, kad kaltinamasis R. P. nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje.
Kitą nuosprendžio dalį palikit nepakeistą.