Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas R. M., susipažinęs su R. R. skundu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. privataus kaltinimo skunde prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn I. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, o R. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjui padarytų sužalojimų ir priteisti neturtinę ir turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

Skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.). Tačiau ši konstitucinė nuostata nėra absoliuti ar besąlyginė. Tai reiškia, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Asmuo savo teisę pasinaudoti teismine gynyba turi realizuoti ne bet kokiu būdu, o tam tikra procesinių įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (BPK 412 str.). Pareiškiantis skundą ar kitą procesinį dokumentą asmuo privalo jį tinkamai surašyti, aiškiai suformuluoti šio procesinio dokumento pagrindą bei dalyką. Skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas, identifikuoti teisinį rezultatą, kurio siekiama konkrečiu skundu, bet ir sudaro sąlygas asmeniui, kuris yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, ar kitiems suinteresuotiems asmenims parengti atsikirtimo į skundą argumentus (atsiliepimą), tuo užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese (BPK 7 str.), taip pat siekiant užtikrinti proceso dalyvių teises baudžiamojo proceso metu (BPK 44 str.).

Dėl atskirų nusikalstamų veikų baudžiamojo persekiojimo procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes baudžiamąjį persekiojimą inicijuoja ne prokuroras, todėl teisė į teisminę gynybą, kad būtų apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, suteikta nukentėjusiajam, kuris suteiktą teisę privataus kaltinimo tvarka įgyvendina ir realizuoja įstatymų nustatyta tvarka kreipdamasis į teismą su privataus kaltinimo skundu ir, įgijęs privataus kaltintojo statusą, teisme iškeltoje byloje dalyvauja nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus, dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (BPK 2, 34 str., 44 str. 10 d., 407 str. 1 d., 408 str.).

Šiuo atveju ypatinga reikšmė tenka nukentėjusiojo skundui, kuris yra svarbus procesinis dokumentas – kaltinimas, nes juo išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas; skundu pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Skunde formuluojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką, nes kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai (BPK 44 str. 7 d.). Todėl neatsitiktinai nukentėjusiojo skundui keliami specifiniai reikalavimai, kurie yra numatyti BPK 412 straipsnyje.

BPK 412 str. 2 d. be kita ko nurodyta, kad skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BK 408 str. 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Nurodytų reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Teisėjas pagal pateiktą skundą, sprendžia, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimams, ar pagal skunde dėstomus duomenis gali būti pradėtas privataus kaltinimo bylos procesas.

Iš R. R. skundo matyti, kad jis buvo pasirašytas jo atstovo advokato padėjėjo E. P., o pats nukentėjusysis jo nepasirašė, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, ar šiuo atveju yra išreikšta tikroji nukentėjusiojo valia kreiptis su skundu į teismą. Be to, BK 408 str. 2 d. nurodyta, kad paduoti pareiškimą ar palaikyti kaltinimą teisme nukentėjusiojo teisėtas atstovas gali tik tada, kai nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis. Prie skundo yra pridėtas advokato išduotas orderis, tačiau jame nėra pateikti duomenys, patvirtinantys BK 408 str. 2 d. numatytas aplinkybes, dėl ko skundas yra paduodamas ne paties nukentėjusiojo.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo procese į teismą su skundu kreipiasi pats nukentėjusysis ir būtent jis įgyja privataus kaltintojo statusą, o BK 408 str. 2 d. nurodytais atvejais teisėtas nukentėjusiojo atstovas kreipiasi į teismą su pareiškimu ir šiuo atveju jis, o ne pats nukentėjusysis įgyja privataus kaltintojo statusą. Kadangi pateiktas dokumentas yra pavadintas nukentėjusiojo skundu, o jį pasirašęs asmuo yra nukentėjusiojo įgaliotas atstovas, nėra aišku, kuris iš šių asmenų pripažintinas privačiu kaltintoju baudžiamojoje byloje. Dėl šių priežasčių galimai būtų apribojamas rungimosi principo įgyvendinimas baudžiamajame procese (BPK 7 str.) ir proceso dalyvių teisių baudžiamojo proceso metu užtikrinimas (BPK 44 str.).

BPK 412 str. 3 d. numatyta, jog įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nurodyti skundo surašymo pažeidimai ir trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, jų ištaisyti teisme negalima, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31 str., 407 str., 408 str., 412 str. 2 d., 3 d., 440 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti R. R. skundą dėl privataus kaltinimo ir su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės tesimą.

Teisėjas R. M.