Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti mokslus;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. 2019 m. lapkričio 18 d. apie 8.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto su savo motina A. M. metu, dešine ranka sudavė nemažiau kaip po vieną smūgį šiai į kairę ranką ir į pilvo sritį, taip nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad A. M. yra jo mama, gyvena kartu, tačiau nelabai bendrauja, nes santykiai įtempti. 2019 m. lapkričio 18 d. apie 8.00 val. susiginčijo su mama, nes nusibodo jos rėkimas ir gali būti, kad pašokęs iš lovos trenkė jai ranka į ranką ir pilvą po kartą, kaip ir parašyta pareikštame įtarime. Kaltinamojo teigimu, daugiau nemušė, nes pagailo. Dėl padaryto labai gailisi, mamos atsiprašė (priedo b. l. 43).

Nukentėjusioji A. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 18 d. apie 8.00 val. atėjo į sūnaus J. P. kambarį pažadinti į mokyklą. Pažadinus truputį apsižodžiavo, o tada sūnus, pašokęs iš lovos, sudavė dešine ranka jai į kairę ranką ir į pilvo sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Skambinant policijai, sūnus apsirengė ir pasišalino iš namų. Nukentėjusios teigimu, dėl panašių įvykių policija buvo kviesta tris kartus, paskutinį kartą berods sausio mėnesį. Medicininės pagalbos atsisakė, į ekspertizę nesikreips (priedo b. l. 11).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2019 m. lapkričio 18 d. apie 8.04 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos A. M. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jai į pilvą smogė (duomenys neskelbtini) m. sūnus J. P. (priedo b. l. 8-9).

Iš 2019 m. lapkričio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, nukentėjusios apklausa, užfiksuota, jog nukentėjusioji A. M. patyrė moralinę bei fizinę žalą, civilinio ieškinio atsisako (priedo b. l. 10-13).

2019 m. gruodžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „20191118_082101(1)“, iš kurio matyti, kaip policijos pareigūnui užduodant klausimus, A. M. nurodo, kad ryte žadinant sūnų, jis pašoko iš lovos ir bekalbant ranka trenkė į šoną (ranka rodo į kairę ranką virš alkūnės), po to į pilvą. Skausmas buvo toks, kad užgniaužė kvapą ir viskas (priedo b. l. 24-25).

Motyvuojamoji dalis

J. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad J. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis J. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 18 d. apie 8.00 val. susiginčijo su mama ir gali būti, kad pašokęs iš lovos trenkė jai ranka į ranką ir pilvą po kartą, kaip ir parašyta pareikštame įtarime (priedo b. l. 43). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios A. M. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai iš nukentėjusiosios A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog tą dieną apie 8.00 val. atėjo į sūnaus kambarį, kad pažadintų į mokyklą. Pažadinus truputį apsižodžiavo, o tada sūnus, pašokęs iš lovos, sudavė dešine ranka jai į kairę ranką ir į pilvo sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą (priedo b. l. 11). Štai, iš policijos įvykių registro išraše užfiksuotų duomenų matyti, jog išties, 2019 m. lapkričio 18 d. apie 8.04 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos A. M. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jai į pilvą smogė (duomenys neskelbtini) m. sūnus J. P. (priedo b. l. 8-9). Kartu 2019 m. lapkričio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji A. M. patyrė moralinę bei fizinę žalą (priedo b. l. 10-13). Minėtas aplinkybes apie įvykusio konflikto metu patirtą fizinį skausmą detalizuoja ir byloje esantis 2019 m. gruodžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, kuriame policijos pareigūnui užduodant klausimus, A. M. nurodo, jog ryte žadinant sūnų, jis pašoko iš lovos ir bekalbant ranka trenkė į šoną (ranka rodo į kairę ranką virš alkūnės), po to į pilvą. Skausmas buvo toks, kad užgniaužė kvapą ir viskas (priedo b. l. 24-25). Šie įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Taigi, sugretinus aukščiau aptartus duomenis su byloje esančiais įrodymais, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad J. P. 2019 m. lapkričio 18 d. prieš nukentėjusiąją A. M. panaudojęs fizinį smurtą sukėlė jai fizinį skausmą.

Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji A. M. patvirtino, kad yra kaltinamojo mama. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi J. P. smurtavo prieš savo mamą, su kuria gyvena kartu, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad J. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. P. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (priedo b. l. 57-58).

Nukentėjusiajai A. M. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti (priedo b. l. 60). Prašymų, skundų negauta.

Dėl J. P. skirtinos bausmės

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką J. P. padarė būdamas nepilnametis, skirdamas bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. P. – yra jauno amžiaus, mokosi, praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (priedo b. l. 36-37), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (priedo b. l. 54-56), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Pažymėtina, kad praėjus daugiau kaip pusmečiui po priimto teismo baudžiamojo įsakymo padaryta analogiška nusikalstama veika prieš šeimos narį. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad J. P. priešingas teisei elgesys yra besiformuojantis, rodo jo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir nusikalsti. J. P. išvadų dėl savo elgesio nepadarė, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam J. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytu įpareigojimu, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 44-45) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. paskirti galutinę aštuonių (8) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4 Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.