Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio, Tomo Zdanavičiaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-11-10 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. įpareigojant tęsti mokslus ar pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje bei iki 2011-06-30 atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; 2010-11-30 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėn. įpareigojant būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., toliau mokytis bei iki 2011-04-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; 2011-01-24 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieniems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., toliau mokytis ar būti užsiregistravus darbo biržoje ar pradėti dirbti bei iki 2011-04-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d., 9 p., 180 str. 2 d.;

G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas įvykdęs nuskalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d., 9 p., 180 str. 2 d.;

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2011 m. liepos mėn. 7 d. G.Z. B. ir G. D. veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, siekdami pagrobti A. B. priklausantį turtą – pinigus, skarelėmis užsidengę veidus, atkabinę namo lauko durų kablį, įsibrovė į A. B. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Patekus į vidų, G.Z. B. grasinant medine lazda tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, abu reikalavo iš A. B. ir I. K. pinigų. Nukentėjusiems atsisakius duoti pinigus, G. D., atsisėdęs šalia I. K. grasino jai aštriu, tyrimo metu nenustatytu daiktu, įremtu į kairę jos kaklo pusę, ir taip padarė odos įdrėskimą kairėje kaklo pusėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. G.Z. B. medine lazda ir kumščiu A. B. sudavė ne mažiau kaip 26 smūgius į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Šiais veiksmais A. B. buvo padarytos poodinės kraujosruvos viršugalvyje, dešinės akies viršutiniame voke, lūpose, krūtinėje, pilvo kairėje pusėje, žąstuose, dilbiuose, šlaunyse ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir blauzdose, kraujosruvas kaktoje, kairio momens ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejose pusėse bei po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalais, kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės ir smilkininės skilčių sumušimus, dėl ko nuo sužalojimų visumos ir stipraus kūno sumušimo A. B. 2011-07-11 VšĮ „Respublikinėje Panevėžio ligoninėje“ mirė. Po I. K. ir A. B. padarytų sužalojimų G.Z. B. ir G. D. pagrobė iš I. K. piniginės pinigus – 35 litus ir kambaryje buvusį mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung SGH-X200“ su „Tele 2“ SIM kortele bendros 120 Lt vertės.

Kaltinamasis G.Z. B. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2011-07-07 namuose gėrė alų. Kartu gėrė ir G. D.. Kažkuriuo metu jam kilo mintis apiplėšti A. B., kadangi kaime buvo kalbos, jog jis pardavė žemę ir turi daug pinigų. Tai padaryti pasiūlė G. D. ir jis sutiko. Prieš eidami plėšti iš namų pasiėmė skareles, kuriomis užsidengė veidus. Veiksmų plano iš anksto aptarę nebuvo. Priėjus A. B. namus pasiėmė kieme rastą beržinį pagalį. Tai buvo apie 5 cm. storio ir apie 80 cm ilgio pagalys. Pagalį ėmė tam, kad jei šeimininkas pultų, tai nuo jo gintis. G. D. nieko rankose neturėjo. Lauko duris atidarė jas patraukus ir užkišus kažkokį geležinį daiktą. Įėjus į vidų G. D. sušuko <... atiduokit pinigus...>. A. B. ir I. K. tuo metu gulėjo lovoje. A. B. atsikėlė iš lovos ir sakydamas <... kokių čia dar pinigų...> bandė sugriebti G. D.. Tuomet trenkė A. B. su pagaliu. Sudavė apie dešimt smūgių. Visi smūgiai buvo suduoti vienas paskui kitą. A. B. pataikė į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą. G. D. jokio smurto A. B. atžvilgiu nenaudojo. Jis atsisėdo šalia I. K. ir ją laikė. Nuo smūgių A. B. parkrito ant lovos ir daugiau nebesikėlė. Suprato, kad jis buvo be sąmonės. Ieškojo pinigų spintelėse, stalčiukuose ir t.t., tačiau nieko nerado. I. K. pasakė, kad turi tik 35 Lt ir juos atidavė. Išeinant G. D. dar pasiėmė kambaryje buvusį mobilaus ryšio telefoną. Viso tame name užtruko apie 10 min. Tvirtina, kad A. B. sudavė ne daugiau 10 smūgių. Mano, kad kitus sužalojimus jis galėjo pasidaryti pats, kadangi tankiai girtaudavo, galėjo parkristi ir susižaloti.

Ikiteisminio tyrimo metu yra sakęs, kad G. D. taip pat sudavė vieną smūgį A. B.. Taip sakė, kadangi bijojo vienas prisiimti atsakomybę. Dabar tvirtina, kad G. D. jokio smūgio A. B. nesudavė. Jis iš viso jokio smurto nenaudojo, o tik reikalavo pinigų.

Išėjus iš A. B. namų pasidalino pinigus. G. D. jam davė 10 Lt. Grįžus prie savo namų apiplėšimo metu naudotas skareles ir rūbus sudegino.

Sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais ir sutinka juos atlyginti.

Kaltinamasis G. D. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2011-07-07 atėjo pas Z. B. Buvo jau apsvaigęs nuo alkoholio ir dar su juo išgėrė 2 litrus alaus. Kalbėjosi, kaip prasimanyti pinigų. Z. B. pasiūlė eiti pas A. B. ir jį apiplėšti. Kadangi pinigų reikėjo, todėl su pasiūlymu sutiko. Apiplėšti būtent A. B. nutarė, kadangi manė, jog jis turi daug pinigų, apie tai kalbėjo visas kaimas. Išeinant plėšti Z. B. padavė skarelę užsidengti veidui. Ėjo tik juos apiplėšti, bet ne žudyti. Nukentėjusiųjų kieme G.Z. B. pasiėmė pagalį. Kam jis tą pagalį ėmė-nesakė, o pats to neklausė. Prie nukentėjusiųjų durų ant žemės rado metalinį strypuką panašų į dildę. Juo atkabino duris. Pirmas įėjo į vidų ir pareikalavo pinigų. A. B. pradėjo rėkti ir stvėrė už kaklo. Tada Z. B. su medine lazda sudavė jam į galvą ne mažiau 5 smūgių. Po šių smūgių A. B. nukrito ant lovos. Tuo metu, kai G.Z. B. mušė A. B. su pagaliu, jis pats sėdėjo ant lovos šalia I. K.. Matydamas, kad A. B. jau guli ir nesikelia, pasakė G.Z. B. liautis mušus ir jis paklausė. Matė, jog A. B. iš nosies bėga kraujas. Pats A. B. nesudavė jokio smūgio. Ikiteisminio tyrimo metu yra sakęs, kad sudavė, kadangi norėjo padėti G.Z. B.. Tada abu ėmė ieškoti pinigų, tačiau nerado. I. K. pasakė, kad turi tik 35 Lt ir juos padavė. Jis pats nuo spintelės pasiėmė mobilaus ryšio telefoną.

Einant pas A. B. nesitarė jo mušti. Manė, kad jie yra seni žmonės, išsigąs ir atiduos pinigus.

Su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais iš dalies sutinka, tačiau mano, kad reikalaujama suma yra per didelė, kadangi jis A. B. nemušė.

Nukentėjusysis B. B. paaiškino, kad liepos 8 dieną paskambino ir tada sužinojo apie įvykį. Reiškia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, nes savo lėšomis laidojo brolį. Nurodo, kad su broliu kartu užaugo, pastoviai bendravo. Yra ir kitų brolių ir seserų, bet jie toli gyvena, o šis brolis buvo arti. Neturtinė žalą įvertina 40 000 Lt. Su broliu vienas kitam padėdavo. Jo mirtis psichologiškai paveikė, nemiega naktimis, bloga savijauta.

Kaip turtinę žalą vertina ir tai, kad brolio namų durys buvo išlaužtos. Savo lėšomis nupirko naujas – metalines duris ir įstatė.

Iš laidojimo išlaidų yra išminusuota 1100 Lt suma, kurią gavo iš savivaldybės kaip laidojimo pašalpą.

Nukentėjusioji I. K. paaiškino, kad 2011-07-07 vakare abu su A. B. jau buvo atsigulę, kadangi buvo jau vėlus metas. Televizoriaus nežiūrėjo. Per miegus išgirdo triukšmą ir pamatė link lovos einančius 2 jaunuolius. Dabar jau žino jų pavardes. G. B. užsimojo su pagaliu, klausė, kur „babkės“. A. B. sakė, kad pinigai banke, kad jų namuose nelaiko. A. B. kaltinamųjų nepuolė, jis ramiai aiškino, kad pinigų namuose nėra. Matė, kaip G. B. su pagaliu trankė jam per galvą. G. D. tuo metu buvo prie jos, sėdėjo šalimais. Jautė, kad su kažkokiu aštriu daiktu jai braukoma per kaklą, bet koks tai buvo daiktas-nematė. Kai nuo G. B. smūgių lazda A. B. nukrito ant lovos, G. D. persėdo į kitą pusę, t.y. toliau nuo A. B.. Tvirtina, kad A. B. mušė tik G. B., o G. D. jo nelietė. Kai G. B. pagaliu daužė A. B., G. D. kažkuriuo metu sakė jam liautis, nebemušti. Sumaišties metu ji nutraukė nuo G. D. galvos gobtuvą, skarelę ir jį pažino, kadangi prieš kelias dienas jis padėjo tvarkyti malkas. Jaunuoliai užtraukė užuolaidas, uždegė šviesą. Po to, kai buvo uždegta šviesa, G. D. jos nebelietė. Tačiau kiekvieną kartą kai ji bandydavo atsistoti nuo lovos, G. B. įremdavo jai į krūtinę lazdą ir neleisdavo stotis. Jie vis šaukė ir reikalavo pinigų. Ji jiems pasakė, kad piniginėje turi tik 35 litus, kuriuos ir atidavė. A. B. tuo metu jau buvo be sąmonės. Kai jaunuoliai išėjo, ji bėgo pas kaimynus iškviesti greitosios ir policijos. Išeidami jaunuoliai pasiėmė ir mobilaus ryšio telefoną. Matė, jog durys buvo išplėštos.

Nukentėjusioji I. K. reiškia 40 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ji nurodo, kad nors su A. B. ir nebuvo oficialiai susituokę, tačiau kartu gyveno jau dešimt metų, gerai sutarė, planavo bendrą ateitį, buvo naujai įsigiję namą, rudenį planavo įregistruoti santuoką. Dėl prarasto artimo žmogaus negali naktimis miegoti, priversta gerti vaistus, pablogėjo sveikata, jaučia įtampą. Nakties metu į namus įsiveržus dviems kaukėtiems asmenims labai išsigando, patyrė stresą, bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Todėl neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų.

Liudytoja Z. B. paaiškino, kad kaltinamasis G. B. yra jos sūnus. Įvykio dieną jis buvo namuose, po to išėjo. Atėjusio G. D. nematė. Kada sūnus grįžo-nežino, gal po 24 val. Paklausus, kur jis buvo, jis neatsakė, pasiklojo lovą ir nuėjo miegoti. Namo jis grįžo vienas. Sūnus grįžo iki pusės nuogas, su bridžais. Dieną jis buvo su maike.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrint namą nustatyta, kad iš sienos išplėšta lauko durų stakta, kambaryje sudaužytas lempos stiklinis gaubtas, ant grindų - į kraują panašios raudonos dėmės (t. 1, b.l. 8–20).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad G. D. parodo vietą, kur numestas pagalys, kuriuo galimai buvo mušamas A. B. ir vietą, kur sudeginti rūbai ir skarelės, naudotos veidams pridengti (t. 1, b.l. 23 – 26).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. D. pateikė mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG ir 20 Lt kupiūrą, kurie buvo pagrobti iš A. B. namų (t. 1, b.l. 30 – 32).

Iš nukentėjusios I. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji parodo ir papasakoja, kaip G.Z. B. smūgiavo kumščiu ir medine lazda mušė A. B., kur tuo metu sėdėjo G. D. (t. 1, b.l. 75 – 81).

Iš įtariamojo G.Z. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodo ir papasakoja, kaip pateko į A. B. namus, kokius veiksmus atliko A. B. atžvilgiu bei visą įvykių eigą (t. 1, b.l. 113 – 125).

Iš parodymų atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. K. atpažino G.Z. B. kaip asmenį, įsibrovusį į namus ir pagaliu sumušusį A. B. (t.1, b.l. 126 – 129).

Iš įtariamojo G. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis taip pat parodė ir papasakojo, kaip pateko į A. B. namus ir kokius veiksmus atliko jis pats ir G.Z. B. (t. 2, b.l. 3 – 16).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 297/11 (05) matyti, kad A. B. buvo padarytos poodinės kraujosruvos viršugalvyje, dešinės akies viršutiniame voke, lūpose, krūtinėje, pilvo kairėje pusėje, žąstuose, dilbiuose, šlaunyse ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir blauzdose, kraujosruvos kaktoje, kairio momens ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejose pusėse bei po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalais, kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės ir smilkininės skilčių sumušimai. Sužalojimai padaryti ne mažiau 27 smūgių pasekoje. Visi sužalojimai padaryti vienu metu, kieto buko daikto poveikyje. Mirtis A. B. ištiko nuo sužalojimų visumos (t. 1, b. l. 47–48).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 724/11 (05) matyti, kad I. K. nustatytas odos įdrėskimas kaklo kairėje pusėje ir poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Dėl šių sužalojimų jos sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b.l. 63).

Dėl veikų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Tiek pačių kaltinamųjų prisipažinimas, tiek visuma aptartų įrodymų neginčytinai patvirtina, jog 2011-07-07 G.Z. B. ir G. D., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje įsibrovė į A. B. namus turėdami tikslą apiplėšti ir pavartojus smurtą pagrobė 35 Lt ir mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele bendros 120 Lt vertės. Tokia veika atitinka BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir abiems kaltinamiesiems inkriminuota pagrįstai.

Aptartų įrodymų visuma laidžia kategoriškai teigti, kad būtent G.Z. B. apiplėšimo metu turėjo pagalį ir reikalaudamas pinigų su juo sudavė smūgius A. B.. Pats G.Z. B. pripažįsta mušęs žuvusįjį pagaliu, tačiau tvirtina, kad sudavė tik apie dešimt smūgių. Mano, kad kitus sužalojimus A. B. galėjo pasidaryti pats kitu laiku. Tokie jo teiginiai vertintini kaip siekimas sumažinti savo veiksmų apimtį. Teismo medicinos ekspertas savo išvadoje yra kategoriškai nustatęs, kad sužalojimai A. B. padaryti ne mažiau kaip 27 smūgių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Kartu ekspertas nurodo, kad visi sužalojimai padaryti vienu metu, o A. B. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad A. B. mirtis ištiko būtent dėl G.Z. B. smurtinių veiksmų, kuriuos jis atliko iš savanaudiškų paskatų, reikalaudamas atiduoti pinigus. G.Z. B. teigia, jog neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusįjį. Objektyvių įrodymų, paneigiančių šį jo teiginį, byloje nėra. Tačiau kaltinamasis sudavė daugybinius smūgius pakankamai storu mediniu pagaliu nukentėjusiam į galvą bei kitas kūno vietas. Suduodamas smūgius rankomis ir mediniu pagaliu į nukentėjusiojo galvą, t.y. žmogui gyvybiškai svarbų centrą, ir tai darydamas daug kartų neabejotinai galėjo ir privalėjo suvokti, jog savo veiksmais kelia pavojų žmogaus gyvybei, ir nors A. B. gyvybės atimti nenorėjo, tačiau galimam žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingas bei sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tai reiškia, kad jis nužudė nukentėjusįjį veikdamas netiesiogine, neapibrėžta tyčia. Todėl G.Z. B. veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p.

Kaltinimas A. B. nužudymu iš savanaudiškų paskatų šioje byloje pareikštas ir G. D.. Šis kaltinimas grindžiamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu G.Z. B. yra nurodęs, jog G. D. irgi yra sudavęs smūgį A. B.. Pats G. D. ikiteisminio tyrimo metu taip pat yra pripažinęs, kad sudavė smūgį A. B.. Teismo posėdžio metu jie pakeitė parodymus ir teigė, kad smūgius sudavė tik G.Z. B., o G. D. nesudavė nei vieno smūgio.

Kaltinamojo prisipažinimas padarius vieną ar kitą nusikalstamą veiką nėra absoliutus ir neginčytinas jo kaltės įrodymas, jei to nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Todėl šiuo atveju, nustatant sudavė G. D. smūgį A. B. ar ne, labai svarbūs ne tik kaltinamųjų, tačiau ir liudytojos I. K. parodymai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pačių kaltinamųjų parodymai šiuo klausimu ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. G.Z. B. apklausiamas įtariamuoju 2011-07-08 (t. 1, b.l. 105 – 106) nurodė, kad G. D. A. B. kumščiu sudavė jau po to, kai jis pats buvo kelis kartus su pagaliu sudavęs nukentėjusiajam. Apklausiamas 2011-10-21 (t. 1, b.l. 109 – 111) G.Z. B. jau nurodė, kad G. D. smūgį A. B. sudavė pirmas. Analogiškus parodymus jis davė ir parodymų patikrinimo vietoje metu – 2011-07-12 (t. 1, b.l. 113 – 124). G. D. apklausiamas 2011-07-08 (t. 1, b.l. 165 – 166) neigė sudavęs A. B.. Parodymų patikrinimo vietoje metu – 2011-07-12 G. D. jau nurodė, kad sudavė smūgį A. B. po to, kai jam jau buvo sudavęs smūgius G.Z. B. (t. 2, b.l. 3 – 16). Apklausiamas 2011-10-21 (t. 1, b.l. 172 – 174) G. D. jau nurodė, kad sudavė smūgį A. B. ir tai padarė pirmas. Galima daryti išvadą, kad G. D. parodymai dėl smūgio sudavimo A. B. kito priklausomai nuo G.Z. B. parodymų. Be to, G. D. visą laiką nuosekliai aiškino, kad nuo to momento, kai namo šeimininkai pakilo iš lovos, jis visą laiką laikė I. K. už kairės rankos. Tas aplinkybes patvirtina ir pati I. K.. Be to, ji visų apklausų metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) nuosekliai tvirtino, kad smūgius A. B. tiek pagaliu, tiek rankomis sudavė tik aukštesnis užpuolikas, t.y. G.Z. B.. Kartu ji neigia, kad bent vieną smūgį būtų sudavęs G. D.. Visuma šių parodymų kelia abejonių, kad G. D. būtų sudavęs smūgį A. B., o bet kokia abejonė vertinama kaltinamojo naudai.

Abu kaltinamieji tvirtina, kad į A. B. namus įsibrovė turėdami tik vieną tikslą – pagrobti pinigus. Jie neigia, jog būtų taręsi užmušti A. B. ar bent jau jį sumušti. Jų teigimų, jie tikėjosi, kad seni žmonės išsigąs užklupti nakties metu ir atiduos pinigus. Duomenų, paneigiančių šiuos kaltinamųjų parodymus ir įrodančių, kad jie turėjo išankstinį susitarimą nužudyti ar bent jau sumušti namo šeimininką, byloje nėra. Kaltinamųjų parodymus, jog jie neketino nieko žudyti netiesiogiai patvirtina ir tai, kad jie eidami plėšti pridengė skarelėmis savo veidus tam, kad nebūtų atpažinti. Smurtas I. K. atžvilgiu nebuvo pavartotas netgi tuomet, kai ji nuplėšė kaukę nuo G. D. veido ir faktiškai jį atpažino. Kaip, kad tarp kaltinamųjų nebuvo išankstinio sutarimo dėl smurto panaudojimo galima vertinti ir tai, jog smurtą vartojo tik G.Z. B., o G. D. ne tik, kad neprisidėjo prie to, tačiau dar ir liepė jam liautis. Tai, kad G. D. liepė nebemušti A. B. patvirtina ir liudytoja I. K..

Visuma aptartų įrodymų G.Z. B. veiksmus, kai jis pagaliu bei kumščiais mirtinai sužalojo A. B., leidžia vertinti kaip vykdytojo ekscesą. LR BK 26 str. 1 d. numatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčią. Tai reiškia, kad bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą, t.y. už tokius vykdytojo veiksmus, kurie turi ryšį su bendrai daroma veika (šiuo atveju bendrai daroma veika yra apiplėšimas), bet neapimami bendrininkų tyčia. Šiuo atveju dėl A. B. nužudymo, nesant bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, G. D. iš šio kaltinimo išteisintinas vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., - nepadarius jam šios nusikalstamos veikos.

Kadangi G. D. iš kaltinimo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. išteisinamas, todėl ir G.Z. B. šiame epizode iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog šią veiką jis padarė grupėje iš anksto susitarusių asmenų.

Dėl bausmių skyrimo, civilinių ieškinių ir kt.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Skiriant bausmę G. D. atsižvelgiama į BK ypatumus, numatančius bausmių skyrimą nepilnamečiams.

G.Z. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis įvykdant BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką laikytina tai, kad šią veiką padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe įvykdant BK 129 str. 2 d. 9 p. numatytą nusikalstamą veiką laikytina tai, kad šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis abiem atvejais laikytina tai, kad nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

G. D. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmes G.Z. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, o viena iš jų sukėlė nepataisomas pasekmes – buvo nužudytas žmogus. Nužudymą padarė netiesiogine, neapibrėžta tyčia, o plėšimą – tiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra anksčiau du kartus teistas ir nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės (t. 1, b.l. 139 – 149). G.Z. B. yra penkis kartus baustas administracine tvarka ir nusikalstamas veikas padarė turėdamas tris galiojančias nuobaudas (t. 1, b.l. 135 – 136). G.Z. B. charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b.l. 33 – 34), psichiatro ir narkologo įskaitoje neregistruotas (t. 2, b. l. 30), nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Už abi nusikalstamas veikas įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į visą G.Z. B. charakterizuojančią medžiagą, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę, už kiekvieną nusikalstamą veiką jam skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams. Kadangi A. B. nužudytas siekiant jį apiplėšti (sumuštas siekiant išreikalauti pinigus), laikytina, kad veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Todėl paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Skirdamas bausmę G. D. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 22), charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 36, 45-46), psichiatro ir narkologo įskaitoje neregistruotas (t. 2, b.l. 31), mokėsi Panevėžio profesinio rengimo centre (t. 2, b.l. 42). Jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai būdamas nepilnametis. Veika padaryta tiesiogine tyčia. Pagrobto turto vertė yra maža. Įvykdant nusikaltimą jo vaidmuo buvo mažiau aktyvus, jis nenaudojo smurto A. B. atžvilgiu, elgėsi pakankamai ramiai. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, jauną amžių, gailėjimąsi dėl padarytos veikos, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

G.Z. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios paskirtos kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai nėra išnykę. Be to, paskirtos bausmės griežtumas duoda pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti bausmės. Todėl kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam G. D. taip pat paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad jam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo keistina į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi 7695,61 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiojo A. B. gydymą (t. 1, b.l. 55 – 56). Tai, kad būtent tokia suma buvo išleista A. B. gydymui patvirtina pateikti dokumentai (t. 1, b.l. 59 – 60), todėl ieškinys tenkintinas pilnai. Kadangi sužalojimus A. B. padarė G-Z. B., todėl būtent jis ir atsako už padarytą žalą. Tuo pagrindu visa ieškinio suma priteistina tik iš G-Z. B..

Nukentėjusioji I. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 114 - 115) iš kaltinamųjų G.Z. B. ir G. D.. Kaip neturtinę žalą ji įvertina artimo žmogaus netektį bei išgąstį, kurį patyrė nakties metu į namą įsibrovus kaltinamiesiems.

Nukentėjusysis B. B. pareiškė 6394,92 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 116 – 117). Turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos bei pinigai, išleisti pakeisti žuvusiojo brolio namo išlaužtas duris. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad neteko artimo žmogaus – brolio, su kurio nuolatos palaikė ryšius, bendravo.

B. B. ieškinys turtinei žalai atlyginti pagrįstas dokumentais ir nukentėjusiojo paaiškinimais (t. 2, b.l. 118 - 122). Ieškinys dėl laidojimo išlaidų nėra aiškiai per didelis, atitinka realias kainas. Iš ieškinio minusuota iš savivaldybės gauta laidojimo pašalpa. Naujų durų įstatymas pagrįstas dokumentais. Įvykio vietos pažiūros protokolas patvirtina, kad buvo išlaužta A. B. namo stakta. Kadangi dėl A. B. nužudymo kaltu pripažintas tik G.Z. B., todėl laidojimo išlaidos 6034,94 Lt priteistinos tik iš jo. Kadangi duris kaltinamieji sugadino bendrais veiksmais, todėl jų keitimo išlaidos – 359,98 Lt priteistinos iš G.Z. B. ir G. D. solidariai.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Šiuo atveju nukentėjusysis B. B. neteko artimo žmogaus – savo brolio, neabejotinai tai sukėlė stresą, neigiamus išgyvenimus, skausmą. Nors ieškovas ir nurodo, kad su žuvusiu broliu palaikė artimus ryšius, tačiau matyti, kad jie gyveno atskirai, turėjo atskiras šeimas, todėl ieškinys mažinamas iki 20 000 Lt. Kadangi nukentėjusiojo B. B. išgyvenimai susiję su tik su brolio mirtimi, o dėl to kaltu pripažintas tik G.Z. B., todėl visa 20 000 Lt suma priteistina iš G.Z. B.. Nukentėjusioji I. K. neabejotinai taip pat patyrė skausmą ir stresą praradusi jai artimą žmogų. Nors ji su A. B. ir nebuvo oficialiai susituokę, tačiau kartu jau išgyveno ilgą laiką, kartu kūrė buitį, planavo ateitį. Tačiau be skausmo ir išgyvenimų, kuriuos jis patyrė netekusi artimo žmogaus, ji dar patyrė didelį stresą, kai nakties metu į jos namus įsibrovė kaltinamieji, buvo reikalaujama pinigų, mušamas jos gyvenimo draugas. Kaip nurodo nukentėjusioji, ji iki šiol patiria šio streso pasekmes, bijo būti namuose tamsoje, tenka gerti raminamuosius vaistus. Šie išgyvenimai taip pat laikytini neturtine žala ir turi būti atlyginti. Kadangi dėl A. B. nužudymo kaltu pripažintas tik G.Z. B., todėl šioje dalyje neturtinė žala priteistina tik iš jo. Neturtinė žala kuri atsirado dėl kaltinamųjų veiksmų, kai jie nakties metu įsibrovė į nukentėjusiosios namus ir reikalavo pinigų, priteistina iš abiejų kaltinamųjų. Todėl įvertinus visas aplinkybes, kaltinamųjų veiksmus, jų elgesį, turtinę padėti ir t.t. nukentėjusiajai I. K. priteistina 30 000 Lt neturtinės žalos iš G.Z. B. ir 5 000 Lt neturtinės žalos iš G. D..

Daiktinis įrodymas – 20 Lt nominalo banknotas grąžintinas nukentėjusiajai I. K..

Daiktiniai įrodymai – medinė lazda, mėginiai, rūbai, rūbų skiautės ir t.t. nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

G-Z. B. asmens tapatybės kortelę, esančią prie bylos, persiųsti į bausmės atlikimo vietą.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

G. Z. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas vaikas, numatytas LR BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d., ir paskirti bausmes:

pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų;

pagal LR BK 180 str. 2 d. – laivės atėmimą 4 m. (ketveriems metams).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., šią subendrintą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2010-11-10 ir 2010-11-30 nuosprendžiais paskirtomis bei 2011-01-24 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis ir G. Z. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų 3 (trims) mėnesiams.

Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011-07-08 iki 2011-12-22.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2 d., ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones: 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevyriausybinėse įstaigose; elgesio apribojimus dvylikai mėnesių – įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu; mokytis arba dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei uždrausti keisti gyvenamąją vietą be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011-07-08 iki 2011-12-22.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

G. D. iš kaltinimo pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p. išteisinti, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., nesant jo veikoje nusikaltimo požymių.

Priteisti iš G. Z. B. ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos, įm. kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, 7695,61 Lt (septynis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt penkis litus 61 ct) už A. B. gydymą.

Nukentėjusiajam B. B. iš G. Z. B. priteisti 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti ir 6034,94 Lt (šešis tūkstančius trisdešimt keturis Lt 94 ct) turtinei žalai (laidojimo išlaidų) atlyginti.

Nukentėjusiajam B. B. priteisti 359,98 Lt (tris šimtus penkiasdešimt devynis Lt 98 ct) turtinei žalai už sugadintas duris atlyginti iš G. Z. B. ir G. D. solidariai.

Nukentėjusiajai I. K. iš G. Z. B. priteisti 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai I. K. iš G. D. priteisti 5 000 (penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – 20 Lt nominalo banknotą grąžinti nukentėjusiajai I. K..

Daiktinius įrodymus – medinę lazdą, mėginius, rūbus, rūbų skiautes ir t.t. nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

G. Z. B. asmens tapatybės kortelę, esančią prie bylos, persiųsti į bausmės atlikimo vietą.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą.