Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

A. M. išteisintas dėl kaltinimo pagal 181 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. birželio 16 d. iki 2009 m. sausio 27 d.

Tuo pačių nuosprendžiu S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį bei išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su S. S. , turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, 2008-05-11, apie 17 val., Lazdininkų k., Kretingos rajone, V. M. automobilyje „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėdamas V. M. už nugaros ir smogdamas pastarajam į sprandą, reikalavo pinigų. Po to S. S. apieškojo V. M. dėvimo džinsinio švarko kišenes, tačiau pinigų nerado. Tęsdami nusikalstamą veiką, abu nuteistieji nuvažiavo į I. J. namus, pasikvietė į automobilį J. M. ir, nuvažiavę prie kaime esančios koplyčios, reikalavo pinigų. A. M. , matant J. M. , rankomis ir kojomis smogė V. M. ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas jam kraujosruvą kairės akie obuolyje, pogleivines kraujosruvas abiejose lūpose, poodines kraujosruvas veide, kairėje ausyje, muštines žaizdas veide, viršutinėje lūpoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. M. (kartu su S. S. ), pavartodamas prieš V. M. fizinę, o prieš J. M. psichinę prievartą, iš J. M. piniginės pagrobė 1400 Lt.

Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl V. M. į galvą suduotų smūgių skaičiaus ir teigia, kad jis ranka sudavė ne 4, o 2 smūgius. Be to, pats nukentėjusysis V. M. prieštaringai nurodė su jo mušimu susijusias aplinkybes ir teigė, kad po suduotų smūgių prarado atmintį, tačiau sakė matęs, kaip tuo pačiu metu kitas nuteistasis (S. S. ) ieškojo jo kišenėse pinigų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma:

1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;

2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys;

3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;

5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką;

6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją;

7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Byloje esančiame kaltinamajame akte (b. l. 135-140, t. 1) visi įstatymo reikalaujami duomenys yra nurodyti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų ir perduoti bylą prokurorui. Todėl apelianto prašymas perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui atlikti negali būti tenkinamas.

Apeliantas apeliacinės instancijos teisme nors ir neneigdamas to, kad prieš užvaldydamas nukentėjusiojo pinigus, sudavė šiam nukentėjusiajam keturis smūgius į įvairias kūno vietas (pirmosios instancijos teisme pripažino 2 kartus įspyręs nukentėjusiajam į kaklą (b. l. 32, t. 2) teigia, kad pastarasis prieš tai buvo sumuštas A. N. brolio ir dar kažkokio asmens. Todėl, pasak apelianto, jam nepagrįstai inkriminuotas 6 smūgių sudavimas nukentėjusiajam.

Tokie teiginiai nėra pagrįsti. Iš nukentėjusiojo V. M. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad šis kitų asmenų sumuštas nebuvo ir apelianto atkeršyti už sumušimą A. N. ar kažkam kitam neprašė (b. l. 37-39, t. 2). Tą patį patvirtino ir nukentėjusioji J. M. (b. l. 39-41, t. 2). Šie nukentėjusieji su apeliantu yra susitaikę, jam pretenzijų nereiškia, todėl manyti, kad jie duoda neteisingus parodymus, norėdami pabloginti apelianto padėtį, nėra pagrindo. Tai, kad V. M. nebuvo sužalotas kitų asmenų (ne apelianto) patvirtino ir liudytojai I. J. , J. N. (b. l. 41-42, t. 2). Atsižvelgiant į apelianto aiškinimą, kad nukentėjusysis ne jo, bet kitų asmenų buvo sumuštas į lūpas, t. y. į nesunkiai pastebimą vietą, nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytojai tokio sužalojimo galėjo ir nepastebėti ir abejoti liudytojų, o tuo pačiu ir nukentėjusiųjų parodymais. Todėl kolegija remiasi nukentėjusiųjų parodymais ir konstatuoja, kad specialisto išvadoje nurodytas kūno sužalojimas nukentėjusiajam V. M. buvo padarytas 2008-05-11 plėšimo metu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad kūno sužalojimas nukentėjusiajam V. M. buvo padarytas suduodant ne mažiau kaip 6 smūgius. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė tik apeliantas, o kitas nuteistasis to nedarė. Todėl apeliantui pagrįstai inkriminuotas ne mažiau kaip 6 smūgių sudavimas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad pirmosios instancijos teisme turėjo būti apklaustas A. N. , kuris galėtų papasakoti, jog prieš įvykį V. M. buvo sumuštas kitų asmenų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. M. prašė įrodymų tyrimo neatlikti ir A. N. neapklausti. Pripažino, kad didelės reikšmės neturi, ar nukentėjusiajam buvo suduoti 4 ar 6 smūgiai. Nuteistojo nuomonei neapklausti minėto asmens pritarė ir jo gynėjas.

Nuteistojo kaltumui nėra reikšmingi kai kurie skirtumai nukentėjusiųjų parodymuose, t. y. ar nukentėjusioji J. M. pati padavė pinigus apeliantui, ar jis pats paėmė pinigus iš piniginės, kokiu automobiliu nuteistieji pasišalino iš įvykio vietos. Svarbu tai, kad pinigai apeliantui pateko kaip priemonė, kurios pagalba turi būti nutrauktas nuteistojo smurtas prieš nukentėjusįjį V. M. . Kitaip sakant, pinigai buvo užvaldyti pavartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. M. ir duoti tam, kad smurtas nebūtų tęsiamas. Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusieji įvykio metu ir nebuvo blaivūs, jų parodymai apie jų turto užvaldymo aplinkybes yra nuoseklūs ir patikimi, todėl jų neblaivumas neturi jokios įtakos faktinių bylos aplinkybių konstatavimui. Svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, vertinamas kaip plėšimas. Apeliantas kaip tik tokią veiką ir padarė, todėl nesant kvalifikuojančių požymių jo veika teisingai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Apeliantas ginčija ir pagrobtų pinigų kiekį, tvirtindamas, kad pagrobė tik 900 Lt, ir teigdamas, kad 500 Lt nukentėjusioji J. M. paskolino kitam nuteistajam S. S. .

Jau minėta, kad kolegija tiki ir remiasi nukentėjusiųjų parodymais. Patys nukentėjusieji pinigų paskolinimą kategoriškai ir nuosekliai neigė, tiek duodami parodymus, tiek akistatų su įtariamaisiais metu (b. l. 53-56, 100-101, t. 1). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad plėšimo būdu buvo pagrobta 1400 Lt, yra teisinga.

Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies sankcija numato arešto arba laisvės atėmimo nuo 3 mėnesių (Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė skiriama nuo 3 mėnesių) iki 6 metų bausmę. Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalis numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Apeliantui paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra kiek mažesnė kaip sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatė. Žalą nukentėjusiesiems, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, atlygino nuteistojo S. S. sesuo J. V. (b. l. 36-37, 40, t. 2), todėl žalos atlyginimas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta tik S. S. . Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino tik dalį atliktų nusikalstamų veiksmų, mažino suduotų smūgių skaičių ir pagrobtų pinigų kiekį, todėl tokia jo pozicija nerodo, kad jis nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti nusikaltimą. Todėl ir tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė jam nepripažintina. A. M. nusikalto turėdamas neišnykusius teistumus už įvairius tyčinius nusikaltimus, praėjus nedaug laiko po to, kai paskutinį kartą buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, padarant nusikaltimą buvo aktyvesnis už kitą nuteistąjį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jam paskirta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina. Tokia bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio numatytus bendruosius bausmės skyrimo pradmenis ir Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje nustatytas bausmių skyrimo taisykles. Dėl nurodytų motyvų tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.