Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. T. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų L. S. P., D. S. ir R. O. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti administracinėje byloje pagal pareiškėjų skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, N. A. , Kauno miesto savivaldybei, Kauno Šv. Jėzaus Širdies parapijai ir UAB „Geometra“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 25 d. teismo posėdyje teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 str., siekdamas padėti pareiškėjoms įgyvendinti jų procesines teises, išaiškino joms teisę kreiptis dėl termino skundui paduoti, jeigu jos manytų, jog toks terminas praleistas (b.l. 80,81).

nustatytas terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo faktinio sužinojimo apie tokį sprendimą momento. Akcentuoja, kad apie skundžiamą 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymą pareiškėjos sužinojo tik 2013 m. spalio 17 d., kai buvo gautas raštas iš UAB „Geometra“, kviečiant dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus, taigi į teismą kreipėsi per įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjų atstovas nurodo, jog vis tik, jeigu teismas spręstų, kad terminas skundui yra praleistas, pareiškėjos prašo jį atnaujinti. Nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje nebuvo išviešinta informacija apie skundžiamo įsakymo paskelbimą interneto tinklapyje, jokiu kitu būdu apie skundžiamą aktą jos nebuvo informuotos, todėl tvirtina, realiai negalėjusios žinoti apie ginčijamo įsakymo paskelbimą anksčiau, kaip 2013 m. spalio 17 d. Be to, skundžiamame sprendime nėra tiksliai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. nei terminas, per kurį reikia kreiptis, nei konkretus teismas. Atstovo nuomone, pareiškėjos, aiškiai žinodamos apskundimo tvarką, būtų šia tvarka pasinaudojusios. Atstovas taip pat pažymėjo, kad su Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje paskelbta informacija galima susipažinti tik turint įgūdžių ir žinių, tuo tarpu pareiškėjos dėl amžiaus nemoka naudotis internetu, be to, jos negalėjo žinoti, kad apie skundžiamą sprendimą bus informuojamos tik internete. Mano, jog visuma aukščiau nurodytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjos terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atitinkamas terminas atnaujintinas.

suformuota praktika, kurioje pripažįstama, kad asmens sužinojimo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą data, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, yra sprendimo, kuriuo minėti dokumentai patvirtinti, viešo paskelbimo momentas, laikytina, kad šiam įsakymui ginčyti pareiškėjos praleido įstatymu nustatytą terminą. Atstovės nuomone, pareiškime nurodyti argumentai, kad pareiškėjos dėl amžiaus ir kitų savybių neturėjo galimybės pasinaudoti internetu bei sužinoti apie priimtą įsakymą, yra atmestini, kadangi, kaip numatyta LR civilinio kodekso 1.6 straipsnyje, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Mano, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nelaikytinos nuo jų valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant terminas gali būti atnaujintas, juo labiau, kad pareiškėjos domėjosi plano rengimo procedūra bei teikė įvairias pretenzijas. Kadangi skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o prašymas atnaujinti terminą atmestinas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis LR ABTĮ 101 str. 6 p., prašo bylą nutraukti.

Trečiojo suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė palaiko atsakovo argumentus, prašo netenkinti pareiškėjų prašymo, neatnaujinti termino skundui paduoti, kuris praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog asmens teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administra­cinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinė­je byloje Nr. AS858-187/2012). Ši taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, bū­tina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, privalo būti viešai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjų nuomone, ginčo atvejui taikytinos detaliesiems planams numatytos taisyklės, t. y. Teritorijų planavimo įstatymo 26

straipsnio 8 dalies nuostatos, numatančios, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamu įsakymu buvo patvirtintas ne detalusis planas, bet sklypo planas, kuris yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tokio teritorijų planavimo dokumento derinimo, tvirtinimo ir jo paskelbimo tvarka buvo nustatyta šio įsakymo priėmimo metu galiojusiame „Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraše“, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (toliau –Aprašas). Aprašo 41 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo skelbiamas savivaldybės interneto tinklalapyje. Kolegijos vertinimu, pareiškėjų nurodomas argumentas, kad sprendimų, kuriais patvirtinti sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, paskelbimas privalo būti nustatyta įstatymu, bet ne poįstatyminiu aktu, nepagrįsti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas 2013 m. rugsėjo 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2486 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ 2013 m. rugsėjo 16 d. buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre (b.l. 93-95) ir tą pačią dieną, t. y. 2013 m. rugsėjo 16 d. buvo patalpintas Kauno miesto savivaldybės interneto tinklapyje (b.l. 89-92). Byloje nėra ginčo, kad buvo paskelbtas tiek visas ginčijamas įsakymas, tiek ir sprendinių brėžinys, taigi skelbimas buvo informatyvus ir pareiškėjos turėjo realią galimybę žinoti aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, taip pat ir šiuo aktu nustatomas teises ar pareigas. Paprastai LVAT praktikoje pripažįstama, jog asmens sužinojimo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą data, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, yra sprendimo, kuriuo minėti dokumentai patvirtinti, viešo paskelbimo momentas (pvz., 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009; 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-668/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438–521/2013). Šiuo aspektu pami­nėtina ir kita administracinė byla Nr. AS442-4/2012, kurioje teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamo sprendimo viešas paskelbimas internetiniame tinklalapyje ir visuomenės informavimo priemonėse yra objektyvi aplinkybė, su kuria siejama skundo padavimo termino pradžia. Darytina išvada, kad nurodyto turinio informacijos paskelbimas savivaldybės internetiniame tinklapyje laikytinas tinkamu sprendimo dėl plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo paskelbimu, todėl, priešingai, nei nurodo pareiškėjos bei jų atstovas, skelbti apie įsakymą TPĮ 26 str. 8 d. nustatyta tvarka viešai vietinėje spaudoje (ar talpinti apie tai oficialų informacinį pranešimą) savivaldybė neprivalėjo ir šiuo aspektu administracinio akto paskelbimo procedūra pažeista nebuvo. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose nu­matytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros. Taigi, data, kai pareiškėjai sužinojo (arba turėjo sužinoti) apie šį administracinį aktą, jo priėmimą ir jų esmę pagal bylos faktines aplinkybes laikytina ne pareiškėjų bei jų atstovo nurodoma faktinio sužinojimo data - 2013 m. spalio 17 d., kai pareiškėjos gavo UAB „Geometra“ kvietimus dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir tuo pačiu informaciją apie skundžiamą aktą (b.l. 14), bet ginčijamo sprendimo viešojo paskelbimo savivaldybės internetiniame tinklalapyje momentas - 2011 m. rugsėjo 16 d., kai buvo galutinai baigta Aprašo 41 p. numatyta privaloma skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūra kitaip sakant, tai yra termino kreiptis į teismą eigos pradžia. (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos reikalavimą dėl įsakymo panaikinimo pareiškė tik 2013 m. lapkričio 12 d., praleisdamos skundo padavimo terminą.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios

priežasties. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Pabrėžtina, jog Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplin­kybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Ar įstatymu nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą (pvz., administracinėje byloje Nr. AS146 – 31/2010) yra pažymėjęs, kad įstatymas (šiuo atveju – ABTĮ 5 straipsnis) kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Todėl, ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir nustačius, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, skundo padavimo terminą atsisakytina atnaujinti.

Vertinant pareiškėjų termino skundui paduoti praleidimo nurodytas aplinkybes ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies prasme bei atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikytina, kad jų nurodomas nežinojimas apie priimtą įsakymą, vertintinas kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo pačių pareiškėjų valios. Pareiškėjų amžius, kompiuterinis neraštingumas, tokio pobūdžio įgūdžių ir žinių neturėjimas, nežinojimas, kur ir kaip ieškoti sprendimo, taip pat nepripažintinos svarbiomis. Šiuo aspektu kolegija akcentuoja tai, kad pareiškėjos ne tik domėjosi ginčo teritorija, bet ir pačios aktyviai dalyvavo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo procese, rašė įvairius prašymus, gaudavo iš savivaldybės administracijos atitinkamą informaciją, atsakymus į jų raštus (b.l. 16, 17, 18, 19, 62, 63), taigi, būdamos apdairios, galėjo laiku realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjos elgėsi pareigingai, rūpestingai, atidžiai ir per mėnesį ėmėsi kokių nors veiksmų ginčui dėl įsakymo panaikinimo teisme iškelti. Nors pareiškėjos ir jų atstovas teigia, kad skundžiamame įsakyme nėra tiksliai nurodyta jo apskundimo tvarka, nenurodant termino, per kurį reikia paduoti skundą, taip pat ir konkretaus teismo, tačiau tokie jų argumentai, kolegijos vertinimu, pripažintini nepagrįstais. Skundžiamame akte (b.l. 11) yra nurodyta jo apskundimo tvarka, kuri yra pakankama, kad pareiškėjos galėtų suvokti apie galimą jų teisių gynybą, todėl nurodyti akto trūkumai nepripažintini esminiais, kliudžiusiais šio individualaus administracinio akto adresatams ne tik suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas, bet ir įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti savo teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą teismine tvarka.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad jokių objektyvių nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą dėl minėto administracinio akto nuginčijimo, nenustatyta. Todėl spręstina, kad elgdamosi rūpestingai ir atidžiai, pareiškėjos, 2013 m. rugsėjo 16 d. sužinoję apie ginčijamą aktą, galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamos laiku įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, kad būtų apgintos galimai pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, tačiau neveikė operatyviai, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais neatidžiais veiksmais pačios sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog paaiškėjus, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas tokį prašymą atmetė, byla turi būti nutraukta (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, kad terminas skundui dėl praleistas be svarbių priežasčių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti. Atmetus prašymą terminui atnaujinti, administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33, 34 straipsniais, 101 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Netenkinti prašymo atnaujinti praleistą terminą skundo reikalavimui dėl įsakymo panaikinimo.

Administracinę bylą pagal pareiškėjų L. S. P., D. S. ir R. O. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, N. A. , Kauno miesto savivaldybei, Kauno šv. Jėzaus Širdies parapijai ir UAB „Geometra“ dėl įsakymo panaikinimo nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras Čekanauskas