Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016 m. lapkričio 30 d., apie 17.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Teismo posėdyje A. K. kaltę dėl eismo įvykio pripažino, tačiau neigė, kad pabėgo iš įvykio vietos. Paaiškino, kad kiekvieną dieną su žentu važiuoja iš darbo paimti vaiko iš darželio. Kadangi nebuvo vietos kur pastatyti automobilį, išleido žentą paimti anūko, o pats nusprendė pavažiuoti į priekį, kad geriau pastatyti automobilį. Gatvėje stovėjo netvarkingai pastatytas automobilis „Renault“, be įjungto avarinio signalo. Apvažiuojant automobilį „Renault“ buvo didelis atstumas, tačiau buvo šlapia kelio danga, jį užnešė ir jis brūkštelėjo stovinčio automobilio bamperį. Tai iš karto pajuto, sustojo ir įjungė avarinį signalą. Išlipęs apžiūrėjo automobilius „Renault“ ir savo. Kol tai darė, priėjo automobilio „Renault“ vairuotojas, kurį jis aprėkė, nes paliko stovėti savo automobilį viduryje gatvės. Sakė pastarajam, kad automobilis yra ne jo, todėl tegul viską sprendžia žentas. Kol ginčijosi, automobilio „Renault“ vairuotojas įjungė avarinį signalą. Žentas su vaiku atėjo po 5-6 min., tada jie apžiūrėjo automobilius. Žentas pasiūlė kviesti policiją, nes buvo neaišku kas kaltas. Automobilio „Renault“ vairuotojas susinervino, sakė, kad jie gali kreiptis į policiją ar į teismą. Po nedidelės pauzės automobilio „Renault“ vairuotojas pasakė, kad gal skirstomės. Žentas nuėjo, prisegė automobilyje vaiką. Jis pasakė žentui, kad automobilio „Renault“ vairuotojas turbūt tikėjosi, kad pildys deklaraciją. Jų automobilis buvo apynaujis, apdraustas ir Kasko draudimu, nežino, kodėl nefilmavo ir nefotografavo, tuo metu galvojo, kad tai ne jo automobilis. Su automobilio „Renault“ vairuotoju dviese stovėjo apie 10 min., vėliau atėjo jo žentas. Skirstytis pasiūlė A. Š.. Pirmas A. Š. siūlė pildyti deklaraciją. Jis pasakė A. Š., kad ateis žentas, jie pasitars ir priims sprendimą ką daryti toliau. Tuo metu buvo pasikarščiavęs, kad A. Š. mašina stovi viduryje kelio. Apie įvykį informavo draudimo bendrovę. Pas tyrėja buvo kartu su žentu, ten A. Š. teigė, jog galvojo, kad jie norėjo kažkur prisiparkuoti automobilį ir po to užpildyti deklaraciją. Automobilio „Renault“ vairuotojas klausė, kodėl jie nepaėmė iš jo rašytinio paaiškinimo, jeigu galvojo, kad jis neturi pretenzijų. A. Š. priėjo prie savo automobilio, aiškino, kad atvažiavo pasiimti vaiko iš darželio, nuėjo su savo vaiku. Jie nekreipė dėmesio, žentas nuėjo prisegti anūko. Koks gali būti pabėgimas, jei buvo žmonės, stovėjo, aiškinosi. Mano, kad buvo žmoniškas nesusikalbėjimas. Galima buvo iškviesti policiją. Žentas sakė, kad dar buvo kažkokia moteris. Neneigia savo kaltės dėl padaryto eismo įvykio, tačiau nebuvo jokio bėgimo iš įvykio vietos ir nukentėjusysis ne visiškai sako tiesą, kalbėdamas apie įvykio aplinkybes. Savo kaltės dėl eismo įvykio jis neneigė nuo pat pradžių, viskas aiškinimasis užtruko apie 3 – 3,5 min., jo automobilis eismui netrukdė. Nesutinka su kaltinimu, kad pabėgo iš eismo įvykio vietos.

Nukentėjusysis A. Š. teisme paaiškino, kad jis lapkričio 30 dieną paėmė vaiką iš darželio ir prie jo automobilio priėjusi liudytoja auklėtoja N. pasakė, kad pažino jo automobilį, buvo garsus smūgis ir sakė eiti pasižiūrėti ar nekliudė jo automobilio. Išėjęs rado stovintį automobilį, išlipusį poną ir nubrauktą apdailos juosta ant savo automobilio. Jis pasiūlė pildyti deklaraciją, jam atsakė, kad nieko nepildys, nes nekaltas. A. K. pasakė, kad kviesim policiją. Jis atsakė, kad nekviečiam, nes ilgai užtruks, užpildom, nes žala nedidelė. Ten siaura, piko metas, mašinų daug. Kai jis vedė vaiką pasodinti į automobilį, priėjo kažkoks vyriškis. Jis pasodino vaiką į automobilį ir grįžinėjo prie jų, bet pamatė, kad automobilis tolsta. Iš pradžių pagalvojo, kad jie nusprendė prisiparkuoti, tačiau nuvažiavo. Jis palaukė keletą minučių, tačiau nesulaukė grįžtant. Bandė dar palipti į viršų ir pažiūrėti, kur jie ten užtruko, ir nieko neradęs iškvietė policiją. Apie tai, kad skirstosi nepildę deklaracijos, kalbos nebuvo. Auklėtoja pamatė įvykį, išgirdo tą smūgį ir matė jų pokalbį. Tarp jo ir A. K. vyko pokalbis, tada priėjo vyriškis ir viskas greitai pasikeitė. Jis paliko automobilį stovėti nei su įjungtais žibintais, nei su avariniu, atsistojo į bendrą automobilių eilę. Automobilis draustas, jis kreipėsi į draudimą, paminėjo situaciją, gavo sąmatą iš draudimo. Pasiūlymo, skirstytis neužpildžius deklaracijos, nebuvo. Jis stovėjo su A. K., vyko pokalbis iki tol, kol jie sulaukė to trečio žmogaus. Jis spėjo užsirašyti numerį, bet nufotografuoti telefonu nespėjo. Įvykio schemoje viskas parodyta, kur jis stovėjo. Papasakojo viską, kas buvo, o kodėl tas asmuo pasišalino jis negali vertinti.

Liudytoja N. B. teisme paaiškino, kad po darbo ėjo prie automobilio susitikti su vieno auklėtinio mama ir jos kalbėjosi. A. Š. automobilis stovėjo šalia jos automobilio, ji kalbėjosi ir tiesiog laukė kol jis sugrįš. Ji išgirdo, kad kliudė automobilį. Sustojo baltas automobilis ir įjungė avarinį signalą. Kai sugrįžo A. Š. ji pasakė, kad matomai jo automobilį kliudė. A. Š. pažiūrėjo, tada vyko pokalbis tarp vyrų. A. K. šaukė, kad kvies policiją, kad A. Š. negeria pastatė automobilį. A. Š. kalbėjo ramiai. Vyko pokalbis apie tai, kad reikia užpildyti deklaraciją, girdėjosi barnis. Ji negirdėjo, kad butų buvę siūlyta skirstytis. Ji stovėjo 2-3 metrų atstumu nuo jų. Buvo tamsu apie 17.30 val. Po to vyrai sėdo nuvažiavo baltu automobiliu, pasišalino iš įvykio vietos. Kadangi jai atsirado vieta pravažiuoti, ji išvažiavo. Vienas asmuo stebėjo, tiesiog žiūrėjo. Ji matė kaip pokalbis vyko tarp dviejų vyrų. Ji nematė kaip buvo atvykusi policija, kai ji išvažiavo A. Š. liko. Nematė kaip vaiką sodino į automobilį, nes jai užstojo. Ji tik girdėjo, kaip vyrai barasi. Vyrai nuvažiavo staiga, matė, kaip A. Š. fotografuoja.

Liudytojas V. L. teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) prie darželio stovėjo mikroautobusas, kurį užkabino automobilis „Toyota“ ir pasišalino iš įvykio vietos. Nukentėjusysis paaiškino, kad „Toyota“ vairuotojas jį apšaukė, sulaukė kažkokio asmens ir išvažiavo. Apgadinimas buvo gan ženklus. Liudytojas braižė įvykio schemą. Kitam automobiliui nebuvo problemos prisiparkuoti, eismas nebuvo intensyvus. Ženklinimo nebuvo galima įžvelgti dėl kelio dangos užterštumo, automobiliams buvo galimybė prasilenkti. Kiek laiko praėjo po iškvietimo iki atvykimo į įvykio vietą, nepamena. Nepastebėjo, kad mikroautobusas būtų laviravęs ar manevravęs, jis kaip privažiavo, taip ir sustojo.

Liudytojas R. A. teisme paaiškino, kad lapkričio 30 d., apie 17.30 val., jis su uošviu atvažiavo į vaikų darželį (duomenys neskelbtini) ir nuėjo pasiimti vaiko. Išėjęs ieškojo kur automobilis, nes toje vietoje kur buvo išlaipintas automobilio nebuvo. Uošvis jam pasakė, kad turi problemą, kad nubrauktas jų automobilis, kad vairuotojas automobilio, kuris stovėjo vidury kelio, ką tik įjungė avarines šviesas, šį automobilį buvo sunku apvažiuoti. Jis pasakė, kad kviečiam policiją. Tada kito automobilio vairuotojas pasakė, kad jie gali kreiptis į teismą ar policiją. Tada uošvis pasakė, kad gal į prokuratūrą. Jis matė, kad yra įtampa. Kito automobilio vairuotojas siūlė skirstytis be pretenzijų. Jis pasakė, kad jo nuomone atvažiavus policijai būtų abiejų vairuotojų kaltė, nes vienas automobilis trukdė pravažiuoti, bet taip pat yra pareiga saugotis to automobilio ir jo nekliudyti. Pati diskusija buvo ne apie kito automobilio kliudymą ar žalą, bet apie jų automobilį, nes automobilis buvo įgytas neseniai. Jis įsodino vaiką į automobilį ir nuvažiavo. Pasiūlymas skirstytis buvo iš nukentėjusiojo, žodžio deklaracija tikrai nebuvo. Jis aiškiai suprato, kad reikia skirstytis neturint pretenzijų, todėl buvo labai nustebę, kad kilo klausimas apie pabėgimą iš įvykio vietos. Patvirtina, kad buvo taip, kad siūlė skirstytis be pretenzijų. Kažkokia moteris stovėjo toliau už kelių metrų, bet ar ji girdėjo ar ne, negali nei patvirtinti, nei paneigti. Jei buvo auklėtoja, tai ji stovėjo toliau. Kai jis atvyko, tai abu vairuotojai stovėjo šalia, matė, kad jie aiškinosi problemą, ginčo nebuvo, matė, kaip automobilis su įjungtomis šviesomis stovėjo kelio viduryje, prasilenkti nebuvo galima. Jo uošvis pasakė, kad gali kreiptis į policiją, jis pasakė, kad taip, galima kreiptis. Nuo to laiko, kai jis priėjo, jis girdėjo, kad siūlė skirstytis be pretenzijų. Jis pasakė uošviui, kad automobilis trukdė pravažiuoti, todėl jo nuomone abu vairuotojai būtų kalti. Jis negalėjo staiga paimti ir išvažiuoti, pasodino savo vaiką į automobilį, patikrino ar gerai prisegtas. Kalbos apie žalos atlyginimą autobusiukui nebuvo. Buvo sprendimas kviesti policiją, jie niekur nevažiavo, tada nukentėjusysis siūlė skirstytis be pretenzijų.

Motyvuojamoji dalis

A. K. padarytą administracinį pažeidimą dėl kito automobilio apgadinimo patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 3), įvykio registracijos kortelė (b. l. 4), eismo įvykio schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 5-6), A. Š., A. K., N. B. ir R. A. paaiškinimai (b. l. 7, 9, 18, 20), transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas su fotolentelėmis (b. l. 14-17), ADB „Gjensidige“ 2017-01-13 pateikta informacija iš kurios nustatyta, kad A. Š. dėl įvykio 2016-11-30 į ADB „Gjensidige“ nesikreipė (b. l. 34-35), UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2017-01-31 pateikta informacija, iš kurios nustatyta, kad automobiliui „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiuota 104,50 eurų remonto sąmata. Bendrovės teigimu nukentėjusysis nesutiko su paskaičiuota suma, teigė, kad kreipsis į remonto įmonę, tačiau bendrovei nepateikė jokios informacijos, sąmatos ar sąskaitos (b. l. 36-39), kita bylos medžiaga, taip pat A. Š., A. K., N. B., R. A. ir V. L. paaiškinimai teisme.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 ir 4 punktais, 5 straipsnio 3 dalimi, A. K. veika, kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 8 dalį, numatančio švelnesnę administracinę atsakomybę už padarytą veiką, ir teisena vykdytina pagal ANK.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad automobilio „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. K. buvo neatidus ir apvažiuodamas kliudė stovintį automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 str. 8 dalyje.

A. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tiesiogine tyčia, asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai turi suvokti ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalinti iš įvykio vietos. Asmuo turi suprasti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, kaltininko elgesį po eismo įvykio, pasišalinimo iš įvykio vietos motyvus, tikslus ir kitas aplinkybes.

Iš byloje esančių įrodymų, A. K. paaiškinimų matyti, kad jis nuosekliai viso proceso metu tvirtino, jog suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, tačiau nesiekė tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, buvo išlipęs iš automobilio ir aiškinosi situaciją su mikroautobuso vairuotoju A. Š., siūlė kviesti policiją, tačiau įvyko nesusipratimas dėl jų nesusikalbėjimo. Teismo vertinimu, po eismo įvykio A. K. niekur nebėgo, nesislėpė, aiškinosi su nukentėjusiuoju, apžiūrinėjo automobilius, buvo susinervinęs, nes jo manymu, automobilis stovėjo paliktas viduryje kelio, nesistengė pašalinti po eismo įvykio atsiradusių apgadinimų, manė, jog išsiskyrė su nukentėjusiuoju manydamas, kad yra abiejų kaltė dėl šio įvykio. Tai, kad tarp automobilių buvo kontaktas patvirtina sutampantys apgadinimai ant automobilių, nustatyti jų sugretinimo metu, kaip ir tai, kad po eismo įvykio abu vairuotojai kalbėjosi ir aiškinosi, tą patvirtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K., nukentėjusiojo A. Š. bei liudytojų N. B. ir R. A. paaiškinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiajam kalbantis su A. K. nekilo dvejonės dėl pastarojo blaivumo, taip pat pažymėtina, kad abu automobiliai buvo drausti. Įvertinęs šią situaciją, teismas daro išvadą, kad A. K. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jis pasitraukė iš įvykio ne sąmoningai ignoruodamas Kelių eismo taisykles ir vengdamas atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl įvykio aplinkybių, manydamas, jog išsiskyrė be pretenzijų dėl abiejų vairuotojų kaltės. A. K. vairuojamas automobilis buvo apynaujis ir draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju bei kasko draudimais, buvo tvarkingas ir tinkamas naudoti, A. K. vairavo turėdamas teisę vairuoti, buvo blaivus, todėl nebuvo nei motyvo, nei tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad A. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia ar turėjo tikslą išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina nesant A. K. veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p., ANK 591 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad veika dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina, ji neperkvalifikuojama pagal ANK 426 str. 1 d. (LR Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015-06-25 Nr. XII-1869 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą dėl kito automobilio apgadinimo ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pasekmes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į A. K. asmenybę (dirba, turi 20 metų vairavimo stažą, praeityje baustas administracine tvarka 2 kartus už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos negalioja), todėl teismas sprendžia, kad A. K. skirtina minimali ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, 591 straipsnio 1 punktu, teismas

nutarė:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimt eurų) baudą.

A. K. administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 16064108513. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.).