Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn G.Ž., jo atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn G.Ž. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. rugsėjo 15 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu G.Ž. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau - ir ATPK) 134 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. apie 13:15 val. Jurbarko rajone, Viešvilės miestelyje vairavo automobilį Ford Mondeo, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neužsisegęs saugos diržo, kai jau yra baustas už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką metų laikotarpyje. Tuo pažeidė KET 202 punkto reikalavimus. Nutarime konstatuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad vienerių metų laikotarpyje jau buvo baustas ir už kitus tos pačios rūšies pažeidimus, kurie nėra kvalifikuojančiu požymiu šiai veikai.

G.Ž. neigia padaręs pažeidimą ir nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. vairavo automobilį Ford Mondeo užsisegęs saugos diržą. Sustojus prie parduotuvės „Aibė“, išjungė variklį bei atsisegė saugos diržą kai priėjo pareigūnai bei paaiškino, kad jis vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo. Kiti kartu važiavę asmenys taip pat buvo prisisegę saugos diržus, tačiau kai priėjo pareigūnai jie jau buvo išlipę iš automobilio bei nuėję į parduotuvę. Teigia, jog jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Šiais ir skunde išdėstytais motyvais G.Ž. prašo teismą:

- panaikinti 2009 m. rugsėjo 15 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą bei administracinę bylą nutraukti.

Atstovas advokatas V.Katėnas prašo skundą patenkinti.

Tauragės apskrities VPK (toliau – ir Institucija) apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l.31).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Įrodymai, kurių pagrindu inkriminuota veika, numatyta ATPK 134 straipsnio 2 dalyje yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l.12-30). Iš teismui pateikto teisės pažeidimo protokolo (b.l.10) nustatyta, kad G.Ž. 2009 m. rugpjūčio 21 d. vairavo automobilį Ford Mondeo, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neužsisegęs saugos diržo. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas Gintaras Slivinskas paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. patruliuojant Viešvilės miestelyje, pro juos pravažiavo automobilis Ford Mondeo, kurio vairuotojas bei keleivis buvo neužsisegęs saugos diržų. Tai pastebėjus nuspręsta pasivyti automobilį ir jis buvo pavytas ir sustabdytas Viešvilės miestelio teritorijoje, ties parduotuve „Aibė“, įjungus tarnybinio automobilio garsinį signalą. Priėjus prie vairuotojo pastarasis nurodė, kad jis saugos diržą atsisegė jau sustabdžius automobilį, nes ketino išlipti. Keleiviai iš automobilio išlipę nebuvo. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie jo paaiškėjo, kad ir gale sėdėjas keleivis nebuvo prisisegęs saugos diržo. Nuvežus pažeidėjus į pasienio užkardą pažeidimo įforminimui, keleiviai R.L. bei M.R. prisipažino, jog važiavo automobilyje neužsisegę saugos diržų. Analogiškai įvykio aplinkybės išdėstytos G.Slivinsko ir kitų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l.15-17). Nors G.Ž. nurodo, kad pareigūnai jį apkalbėjo, tačiau teismas jokių objektyvių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą pripažinti, kad šie asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti G.Ž., nenustatyta. Pareigūnas G.Slivinskas nurodė, kad jis asmeniškai nei G.Ž., nei kartu su juo važiavusių asmenų nepažįsta. Liudytojo paaiškinimai atitinka aplinkybes užfiksuotas tarnybiniame pranešime surašytame iš karto po įvykio, įvykio aplinkybės analogiškai nurodytos ir kitų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, todėl teismas neturi pagrindo šio liudytojo parodymų nevertinti kaip įrodymų, kuriais grindžiama G.Ž. kaltė dėl pažeidimo įvykdymo.

G.Ž. versiją, išdėstytą skunde, patvirtina teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R.L., kuris važiavo kartu su G.Ž.. Teisminio nagrinėjimo metu R.L. nurodė, kad G.Ž. vairuojamame automobilyje Ford Mondeo, tiek jis, tiek kitas keleivis M.R., tiek vairuotojas važiavo prisisegę saugos diržus. Sustojus netoli parduotuvės „Aibė“ atvažiavo valstybės sienos apsaugos pareigūnai ir apkaltino, kad jie visi važiavo neužsisegę saugos diržų. Nuvykus į pasienio užkardą, ten jiems buvo grasinama, todėl jis ir M.R. prisipažino padarę pažeidimus.

Tačiau šiais liudytojo parodymais, kaip įrodymais, kurie paneigtų administracinio teisės pažeidimo įvykdymo faktą ir teisintų G.Ž., teismas vadovautis negali. Pirmiausia, šis liudytojas yra tiesiogiai susijęs su G.Ž. asmeniniais santykiais ir įvykio aplinkybes siekia pateikti G.Ž. palankia linkme. Antra, teismui papildomai surinkus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad R.L. 2009 m. spalio 10 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas Nr.619169 ir M.R. 2009 m. spalio 10 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas Nr.619137 buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį ir šiuose nutarimuose nurodė, kad padaryto pažeidimo neginčija. Taigi neginčytinai yra nustyta, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. 13:15 val. Viešvilėje, Jurbarko rajone, G.Ž. vairuojamame automobilyje R.L. ir M.R. važiavo neprisisegę saugos diržų. Minimi nutarimai priimti vadovaujantis ATPK 262 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad protokolas nesurašomas, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda. Dėl šių aplinkybių liudytojo parodymai nėra vertinami kaip įrodymai, kuriais paneigiama G.Ž. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, nes susiklosto tokia situacija, kad baustas už tą patį pažeidimą asmuo, kuris sutiko su inkriminuojamu pažeidimu, kito asmens atžvilgiu iškeltoje dėl to paties įvykio byloje nurodo, kad pažeidimas neįvykdytas. Priešingai, įvardinamų asmenų patraukimas dėl to paties įvykio administracinėn atsakomybėn patvirtina, kad buvo įvykdytas pažeidimas ir asmuo siekia išvengti administracinės atsakomybės.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš ištirtųjų aplinkybių visumos galima konstatuoti, jog G.Ž. 2009 m. rugpjūčio 21 d. 13:15 val. Jurbarko rajone, Viešvilės miestelyje, vairavo automobilį Ford Mondeo, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo.

Kelių eismo taisyklių 202 punktas numato reikalavimą važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, juos užsisegti. ATPK 134 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimus, o šio straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę kai tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą. Minimo pažeidimo įvykdymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui. G.Ž. veika kvalifikuota pagal ATPK 134 straipsnio 2 dalį teisingai, nes kaip matyti iš KET suvestinės (b.l.23-29) ir 2008 m. spalio 14 d. nutarimo (b.l.35) G.Ž. administracinė tvarka pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį jau buvo baustas 2008 m. spalio 8 d. ir pažeidimo įvykdymo metu nuobauda buvo galiojanti (ATPK 36 straipsnis).

Pasisakant dėl paskirtosios nuobaudos būtina pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjantis administracinę bylą pareigūnas nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš KET pažeidimų suvestinės (b.l.23-29) nustyta, kad G.Ž. apart pažeidimo, kuris yra kaip kvalifikuojantis požymis, iki 2009 m. rugpjūčio 21 d., t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimo, už kurį ginčijamu nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn, administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimus jau buvo baustas eilę kartų ir paskirtosios administracinės nuobaudos pažeidimo įvykdymo metu buvo galiojančios.

Proporcingumo principas reikalauja, kad griežtesnė iš įstatyme alternatyvių nuobaudų būtų skiriama tada, jei bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti pritaikius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui švelnesnę nuobaudą ir ją atitinkamai individualizavus. Šiuo tikslu būtina įvertinti ir anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, paskirtų nuobaudų įvykdymą, pažeidėjo elgesį, kitas svarbias aplinkybes. Kaip jau minėta nutartyje, iš KET pažeidimų suvestinės nustatyta, kad G.Ž. iki 2009 m. rugpjūčio 21 d., kai buvo įvykdytas teisės pažeidimas, administracinėn atsakomybėn jau buvo patrauktas apie 20 kartų. Iki šiol G.Ž. už kelių eismo taisyklių pažeidimus taikytos administracinės nuobaudos – baudos, tinkamo prevencinio poveikio neturėjo, tuo nebuvo pasiekta administracinės nuobaudos taikymo tikslų, todėl būtinas tokių administracinių nuobaudų taikymas, kuriomis būtų pasiekti administracinės nuobaudos taikymo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent tokia nuobauda ir yra paskirta Tauragės apskrities VPK 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimu ir asmuo, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda turi suvokti, kad eilę kartų taikius administracines nuobaudas – baudas ir nepasiekus administracinės nuobaudos taikymo tikslų, įstatymų leidėjas yra numatęs kitos administracinės nuobaudos rūšies taikymą, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones.

2009 m. rugsėjo 15 d. Tauragės apskrities VPK nutarimu administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, nutarimas yra argumentuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utarė:

2009 m. rugsėjo 15 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 227866 palikti nepakeistu ir G.Ž. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.