Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2008-02-26 · Civilinė byla Nr. 2-124-267/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Data
2008-02-26
Bylos Nr.
2-124-267/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Tikra Teisėja
Ieškovas
D. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros
Advokatai
Gvidas Armanavičius
Civilinė byla Nr. 2-124-267/2008Procesinio sprendimo kategorija 24. 3; 44.2.4.2; (S)
Šiauliai, 2008 m. vasario 26 d.
Šiaulių apygardos teismo teisėja Danutė Burbulienė,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,dalyvaujant ieškovui D. J., jos atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos atstovui Teisės valdybos vyriausiajam specialistui Egidijui Šiaudiškiui,

trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros atstovei Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei Ritai Dabužinskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. J. 2007-09-13 ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 318 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2001-09-07 Radviliškio rajono policijos komisariate buvo iškelta baudžiamoji byla Nr.81-1-915-01 pagal požymius nusikaltimo, numatyto 1961 m. LR BK 271 str. 2 d. dėl V. A. priklausančio 865 Lt vertės turto pagrobimo 2001-09-06 Radviliškio rajono Valatkonių kaimo teritorijoje. Ieškovas teismui pateiktuose paruošiamuosiuose dokumentuose nurodo, kad 2001-09-07 buvo sulaikytas dėl šio nusikaltimo, o Sidabravo policijos nuovados pareigūnas Vaidutis Kazlauskas 2001-09-06 vakare Baisogaloje, Mokyklos gatvėje, už geležinkelio pervažos, lengvajame automobilyje panaudojo prieš jį (D. J.) fizinį smurtą: laužė rankas, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, pririšo prie bėgių. Taip, sukeldamas fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, išgavo ieškovo prisipažinimą. Atsakovo kaltė dėl jam (ieškovui) padarytos neturtinės žalos, D. J. teigimu, pasireiškė ne vien tik smurto panaudojimu, bet ir neteisėtu sulaikymu, kurį lydėjo kiti neteisėti veiksmai. Kad prisipažinimas ir parodymai buvo gauti neteisėtai ir neleistinai ieškovas įrodinėja 2004-10-28 Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Pužaitienės nutarimu nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 81-1-915-01, kuriame konstatuota, kad D. J. buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui, nors byloje buvo duomenų, kad dėl psichinių trūkumų apklausiamas negali pats pasinaudoti teise į gynybą, tuo iš esmės pažeidžiant 1961 m. LR BPK 56 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Ieškinį D. J. grindžia LR CK 6.272 straipsniu, nurodydamas, kad dėl neteisėto ir nepagrįsto apkaltinimo vagyste bei panaudoto smurto, dėl to patirtų dvasinių pergyvenimų ir jaudinimosi jam paaštrėjo bronchinė astma, atsirado minusinė tachikardija, paūmėjo psichinė liga, norėjo nusižudyti, dėl to buvo gydomas Šiaulių psichoneurologinio dispanserio ūmių būsenų skyriuje, jam buvo nustatyta trečia invalidumo grupė (b. l. 30,31,62, 63).

Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovas D. J. ir jo atstovas advokatas Gvidas Armanavičius, vadovaudamiesi LR CK 1.131 str. 2 d., pateikė teismui prašymą dėl praleisto ieškinio senaties termino atstatymo. Paaiškino, jog D. J. negalėjo laiku kreiptis dėl žalos atlyginimo, nes dėl neteisėtais pareigūnų veiksmais jam padarytos žalos ilgą laiką buvo gydomas Rokiškio, Šiaulių ir Utenos psichiatrijos ligoninėse, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tik 2007-10-11 ekspertizės aktu buvo konstatuota, kad jis (D. J.) neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir gali būti apklausiamas teisme. Todėl prašė pripažinti, kad sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti (b. l. 152-153). Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad neturtinę žalą įvertina 318 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (ir tripliku) atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog policijos pareigūnai jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus – prokuratūros ar teismo nekonstatuota, kad policijos pareigūnai ieškovo atžvilgiu būtų atlikę neteisėtus veiksmus. CPK 178 str. nustato pareigą šaliai įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai. Byloje nepateikta tokių įrodymų, o tenkinti ieškinį, remiantis vien subjektyvia ieškovo nuomone apie patirtus išgyvenimus, nėra pagrindo. Taip pat atsakovas prašė taikyti pareikštam reikalavimui sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 50, 51, 135, 136).

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas E. Šiaudiškis prašė netenkinti ieškovo pareikšto prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nes terminas, jo vertinimu, praleistas be svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į ieškinį prašė pareikštus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 36, 37). Procesiniame dokumente – triplike tretysis asmuo plačiau argumentavo savo atsikirtimus ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad D. J. baudžiamoji byla buvo iškelta teisėtai ir pagrįstai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie smurto panaudojimą jo atžvilgiu baudžiamojo proceso metu, o 2006-02-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi konstatuota, kad smurtas D. J. atžvilgiu nebuvo panaudotas. Laikinas sulaikymas D. J. tiek pagal nacionalinės teisės nuostatas, tiek ir pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą buvo teisėtas. LR Generalinė prokuratūra savo atsikirtimuose akcentavo tai, kad civilinę atsakomybę pagal LR CK 6.272 straipsnį užtraukia ne bet kokie veiksmai, o tik tie, kurie numatyti minėtame įstatyme. Todėl ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, patirtą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, apklausiant jį 2001-09-07 be gynėjo, negali būti tenkinamas. Tretysis asmuo pareikštam reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad apie teisių pažeidimą D. J. sužinojo pažeidimo dieną 2001-09-06. Tai patvirtina jo paties veiksmai – 2001 m. rugsėjo 10 d. pareiškimas, rašytas Radviliškio rajono apylinkės prokuratūrai. Todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2001-09-07 ir pasibaigti 2004-09-07 (b. l. 71-134). Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Rita Dabužinskienė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, netenkinti prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Akcentavo, kad galima pateisinti tik 1 metų 8 mėnesių laiką, kurį ieškovas buvo gydomas ligoninėse, bet ne trejus metus, kaip prašo D. J. ir jo atstovas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20, 30, 31 straipsniai, LR CK 1. 5 str. 3d., 4 d., 250 str., 6.272 str.).

CK 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinio prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šios įstatymo normos esmė yra ta, kad žala atlyginama tuo atveju, jeigu ji padaryta neteisėtais paminėtų pareigūnų ir teismo veiksmais. Paminėto straipsnio 3 dalis numato, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 5 dalį asmuo, kuris yra sulaikymo, suėmimo ar kalinimo pažeidžiant šio straipsnio nuostatas auka, turi teisę į nuostolių atlyginimą. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė pagal nurodytas teisės normas atsiranda esant jos pareigūnų neteisėtiems procesiniams veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui.

Ieškovas prašo apginti jo pažeistas teises, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtais Radviliškio rajono ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais 2001 metų rugsėjo 6-8 dienomis jam padarytą neturtinę žalą, t. y. neteisėtą sulaikymą, smurtą ir prievartą bei baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimą, apklausiant kaltinamuoju, nedalyvaujant advokatui. Dėl šių neteisėtų pareigūnų veiksmų, ieškovas nurodo nesugebėjęs apsiginti, apkalbėjo save prisipažindamas kaltu dėl vagystės, kurios nepadarė. Dėl patirtų dvasinių pergyvenimų ir jaudinimosi paūmėjo psichinė liga, bandė nusižudyti. Dėl to ilgą laiką buvo gydomas Šiaulių psichoneurologinio dispanserio ūmių būsenų skyriuje - jam nustatyta trečia invalidumo grupė. Už patirtus dvasinius išgyvenimus, skausmą ir sveikatos sutrikdymą D. J. prašo priteisti 318 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 269,67 Lt kelionės išlaidų.

Teismas pasisako dėl kiekvieno ieškinyje nurodyto reikalavimo ir faktinio pagrindo:

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas ir tretysis asmuo pareikštam ieškiniui reikalauja taikyti LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį, netenkinant ieškovo pareikšto prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Mano, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs 2004-09-07, tačiau ginčo šalys nesutaria ar prašyme dėl termino atstatymo nurodytas priežastis, trukdžiusias D. J. laiku pareikšti ieškinį, galima pripažinti svarbiomis. Teismas, remdamasis byloje esančiais medicinos dokumentais, ekspertų išvadomis, nustatė, kad D. J. dėl psichinės ligos nesugebėjo laiku pareikšti ieškinį teisme. Artimų asmenų, kurie galėtų juo pasirūpinti ir pareikšti ieškinį per atstovą, D. J. neturėjo. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo D. J. priimtas tik 2007-01-26. Ieškovo psichinė būklė pagerėjo tik 2007 metų pabaigoje, tai patvirtina 2007-10-11 ekspertizės išvados. Psichinę ligą teismas vertina, kaip nuo ieškovo valios nepriklausančią priežastį, kuri realiai trukdė D. J. laiku pareikšti ieškinį. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir atnaujina ieškovo praleistą terminą (LR CK 1.131 straipsnio 2 d.).

Dėl smurto panaudojimo ieškovo atžvilgiu.

D. J. kaip vieną iš faktinių neturtinės žalos atlyginimo pagrindų nurodė tai, kad 2001 m. rugsėjo mėn. 6 dieną Radviliškio rajono policijos komisariato darbuotojas V. K. pavartojo prieš jį smurtą: mušė, laužė rankas, pririšo prie geležinkelio bėgių, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Priešingai, byloje yra duomenys, kad pareigūnų veiksmai buvo patikrinti atliekant tyrimą medžiagoje Nr. 111/01 pagal 2001-09-10 D. J. pareiškimą, kuriame ieškovas tvirtino, kad jį sulaikę pareigūnai laužė rankas ir mušė Baisogalos nuovadoje, bei pasisavino asmeninius daiktus. 2001-10-02 Radviliškio rajono apylinkės prokuroro nutarimu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą dėl D. J. pareiškime nurodytų faktų (prijungta medžiaga Nr. 111/01 b. l. 11). Tyrimas šioje medžiagoje buvo nutrauktas konstatavus, jog D. J. pareiškime nurodyti faktai yra išgalvoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tuoj po sulaikymo rašytame pareiškime prokuratūrai D. J. neminėjo smurto veiksmų, susijusių su geležinkelio bėgiais. Tokie teiginiai atsirado jo pareiškimuose, rašytuose tik po ketverių metų Radviliškio rajono prokuratūrai (prijungta prašymo nagrinėjimo byla Nr.1.23-122 b. l. 1). 2005-07-12 Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl D. J. skundo, konstatavus, kad skunde nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi. 2006-02-23 nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad D. J. skunduose nurodyti faktai apie jo atžvilgiu vartotą smurtą yra akivaizdžiai neteisingi. 2006-03-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininkas, išnagrinėjęs D. J. skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties peržiūrėjimo, prokurorų nutarimus įvertino kaip teisėtus ir pagrįstus (prijungta skundo byla Nr.(IK)-2-132/2006 b. l.1,19,44,47). Todėl galima daryti išvadą, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai nagrinėjamu atveju smurto D. J. atžvilgiu nenaudojo. Todėl šioje reikalavimo dalyje pareikštas ieškinys dėl 106 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.272 str. 1 d.).

Dėl D. J. sulaikymo teisėtumo, kaltinimo pareiškimo ir apklausos, nedalyvaujant advokatui.

Sulaikymas ir suėmimas gali būti pripažinti teisėti tik tuo atveju, jeigu jie buvo teisėti tiek nacionalinės teisės, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto požiūriu. Dėl to ieškovo sulaikymo teisėtumas tikrintinas įvertinant procesinius teisinius aktus ne tik pagal BPK normas, bet ir pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencijos) 5 straipsnio 1 dalies c punktą, kuriame nustatyta, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip įstatymo nustatyta tvarka, kai asmuo teisėtai sulaikomas ar suimamas, kad būtų pristatytas kompetentingam teismo pareigūnui, pagrįstai įtariant padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą, arba manoma, kad jis gali pabėgti. Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 81-1-915-01 ieškovas buvo sulaikytas 2001 m. rugsėjo 7 d. 1 val. 30 min. kaip asmuo galintis trukdyti atskleisti tiesą baudžiamojoje byloje (baudžiamoji byla Nr. 81-1-915-01 b. l. 43). Baudžiamasis procesas šioje byloje buvo pradėtas remiantis nukentėjusio asmens V. A. pareiškimu (baudžiamoji byla Nr. 81-1-915-01 b. l.19), kuriame nurodyta, kad 2001-09-06 iš jam priklausančio automobilio buvo pagrobta piniginė su joje buvusiais 800 litų, ir 2001-09-07 D. J. prisipažinimu (baudžiamoji byla Nr. 81-1-915-01 b. l. 42). Vadovaujantis 1961 m. LR BPK 440-442, 446 straipsniais D. J. buvo iškelta baudžiamoji byla sumarinio proceso tvarka. Teisiniai pagrindai tokiam procesui pradėti ir sulaikyti įtariamą D. J. buvo: padarytas nusikaltimas, numatytas 1961 m. LR BK 271 str. 2 d., buvo priskirtas nusikaltimų grupei, tiriamai sumarinio proceso tvarka; nusikaltimas buvo akivaizdus, nes buvo asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą, rasti aiškūs nusikaltimo pėdsakai, užfiksuoti poėmio ir daiktinių įrodymų apžiūros protokoluose (baudžiamoji byla Nr. 81-1-915-01 b. l. 33, 34,35-38). Teismas atsižvelgia į tai, kad sulaikant įtariamą asmenį, skiriant kardomąją priemonę ar atliekant kitus procesinius veiksmus asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama tik į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus, trukdys procesui ir t. t. Šia nuostata reikalaujama sulaikyti asmenį pagal baudžiamajame procese įtvirtintas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant jį padarius inkriminuojamą nusikaltimą, o ne teisėto pripažinimo kaltu. Todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad baudžiamosios bylos nutraukimas jo atžvilgiu yra jo (D. J.) kaltumo konstatavimo nebuvimas, kaip viso baudžiamojo proceso rezultatas, kuris reiškia, jog tokio kaltumo nebuvo ir bylos iškėlimo bei sulaikymo metu, dėl ko nebuvo pagrindo taikyti jo atžvilgiu baudžiamojo proceso veiksmus.

Dėl to teismas, atsižvelgdamas į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų sulaikant ieškovą bylos iškėlimo stadijoje, o nesant veiksmų neteisėtumo, negalima patenkinti ieškovo reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nors ieškovo D. J. sulaikymas 2001-09-07 teisės požiūriu buvo teisėtas, t.y. atitiko Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, vėlesni ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai, t. y. kaltinimo pateikimas ir apklausa, nedalyvaujant gynėjui, yra neteisėti. Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Pužaitienė 2004-10-28 nutarimu, kuriuo buvo nutraukta baudžiamoji byla įtariamajam D. J., nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, konstatavo, kad D. J. apklaustas, nedalyvaujant gynėjui, nors byloje buvo duomenų, kad jis dėl psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą. Tuo iš esmės pažeistas 1961 m. BPK 56 str. 1 d. 2 p. reikalavimas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Minėtu nutarimu konstatuotas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumas.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardinti veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais. Toks išvardijimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolę atlyginti tokio pobūdžio žalą, netaikė bendrosios taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padaręs kam nors žalą, sukurią prievolę ją atlyginti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 metų rugpjūčio 19 d. Nutarimo 3, 5 punktuose pažymėjo, kad, saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Todėl įstatymų leidėjo diskrecijos, kuria jis gali naudotis reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais asmeniui padarytos materialinės ir moralines žalos atlyginimu, negalima interpretuoti kaip apimančios jo laisvą nuožiūrą nustatyti kokį nors išsamų (baigtinį) sąrašą atvejų, kuriais tokia žala turi būti atlyginama, arba nustatyti, kad tam tikrais atvejais neteisėtais veiksmais padaryta žala gali būti neatlyginama. Minėto nutarimo II dalies 5 punkte pažymėta, kad „...asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.“.

Todėl atmestini trečiojo asmens teiginiai, kad pagal LR CK 6.272 straipsnį civilinę atsakomybę užtraukia ne bet kokie neteisėti pareigūnų veiksmai, o tik šiame įstatyme numatyti procesiniai veiksmai. Negalima sutikti ir su atsakovo teiginiais, kad 2002-09-07, apklausiant ieškovą kaltinamuoju, baudžiamojoje byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad jis turi psichinių trūkumų ir dėl to negali pasinaudoti savo teise į gynybą. Tai paneigia pirmieji kaltinamojo apklausos sakiniai, kai D. J. parodė, kad sirgo psichikos liga ir gydėsi Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, buvo sutrenktos smegenys (prijungta baudžiamoji byla Nr. 81-1-915-01 b. l. 46, 47).

Po sulaikymo D. J. neturėjo jokių teisinės gynybos priemonių, kurias jam garantuoja ne tik nacionaliniai įstatymai ( Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis,1961 m. BPK 56 str. 1 d. 2 p.), bet ir Konvencijos 5, 6 straipsniai, Psichinėmis ligomis sergančiųjų teisių apsaugos principai, įtvirtinti 1991 m. gruodžio 17 d. Generalinės Asamblėjos Rezoliucija 46/119 (18, 20 principai). Teismo vertinimu tai yra grubus ieškovo pilietinių teisių pažeidimas, sąlygojęs nepagrįstai ilgą D. J. sulaikymo trukmę. Ieškovas buvo sulaikytas 2007-09-07 1 val. 30 min (naktį). Sulaikymo motyvas – gali trukdyti atskleisti tiesą baudžiamojoje byloje, kaip jau pasisakyta šioje nutartyje, pagrindžia D. J. sulaikymo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau tik iki tam tikro laiko. Ieškovo apklausą kvotos poskyrio jaunesnysis inspektorius G. Poškus pradėjo 2007-09-07 16 val. ir baigė 17 val. D. J. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 271 str. 2 d. kaltu visiškai prisipažino. Iki to laiko buvo atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai (poėmis, įvykio vietos apžiūra), tačiau kaltinamajam laisvė buvo atimta dar 23 valandas iki 2001-09-08 16 val. Teismo vertinimu, po apklausos D. J. sulaikymas buvo tęsiamas be jokio teisinio pagrindo, nes jokie procesiniai veiksmai byloje nebuvo atliekami. Nutarime paleisti laikinai sulaikytą D. J. nurodytas motyvas, kodėl laikinai sulaikytasis paleidžiamas,- D. J. nevengs kvotos. Akivaizdu, kad pagrindas sulaikyti ieškovą išnyko po to, kai jis prisipažino padaręs nusikaltimą – 2001-09-07 17 val. Todėl teismas mano, kad D. J. suėmimas laikotarpiu nuo 2001-09-07 17 val. iki 2001-09-08 16 val. tikslo, kurio buvo siekiama sulaikymo trukme, požiūriu buvo nesuderinamas su Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Apie D. J. sulaikymą nebuvo pranešta artimiesiems (sulaikymo protokole nurodyta „nėra kam pranešti“, nors byloje yra duomenys apie sulaikytojo sesers gyvenamąją vietą), apklausos metu nedalyvavo advokatas. Dėl psichinės ligos, visiškos izoliacijos, D. J. nesugebėjo gintis pats. Dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti advokato pagalba. Dėl to jis apkalbėjo save, prisipažindamas kaltu dėl nusikaltimo, kurio nepadarė, o jo teisė į laisvę buvo ribojama nepateisinamai ilgai. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 5 straipsnį, yra nurodęs, kad valstybė, norėdama pateisinti suėmimo trukmę, privalo pateikti reikšmingas ir pakankamas priežastis, dėl kurių suėmimas turėjo tęstis būtent tokį laiką. 2000-07-31 sprendime byloje Jėčius v. Lietuva nurodyta, kad „besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris (interesas), įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Pagrįsto įtarimo, kad sulaikytas asmuo padarė nusikaltimą, buvimas yra būtina besitęsiančio suėmimo teisėtumo sąlyga, bet praėjus tam tikram laiko tarpui ji nebėra pakankama“.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovo sulaikymas tęsėsi neprotingai ilgai, todėl Konvencijos 5 straipsnio prasme turi būti vertinamas kaip neteisėtas.

Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo D. J. atžvilgiu baudžiamasis procesas vyko pažeidžiant jo pilietines teises į gynybą, tai sąlygojo ir neteisėtą laisvės apribojimą ilgiau nei buvo būtina pagal bylos procesą ir padarė ieškovui žalą (CK 6. 272 str. 1,3 dalys).

Neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais ieškovui D. J. buvo padaryta neturtinė žala, kadangi kalbama apie pagrindinių konstitucinių žmogaus teisių – teisės į laisvę, gynybą, taip pat teisės turėti advokatą – ribojimą. D. J. dėl to patyrė dvasinį sukrėtimą – bandė žudytis, susirgo ir buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje. Nors byloje yra duomenys, kad D. J. turi psichikos sutrikimų nuo vaikystės, tačiau negalima paneigti, jog dėl nustatytų neteisėtų pareigūnų veiksmų ieškovas giliai išgyveno ir jo liga paaštrėjo.

Žala teisės moksle apibūdinama kaip teisės saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas ar pakenkimas neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška.

Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio nuostatas yra padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų sukėlimu.

Todėl teismas, nustatęs visas tris būtinąsias sąlygas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti šioje reikalavimo dalyje (neteisėti pareigūnų veiksmai, žala ir priežastinis ryšis) laiko iš dalies pagrįstu ir tenkintinu ieškovo reikalavimą atlyginti jam neturtinę žalą.

Ieškovas pateikė teismui prašomos priteisti 318 000 Lt neturtinės žalos paskaičiavimą, kuriame nurodytos prašomos priteisti sumos šioje reikalavimo dalyje: 50 000 Lt už dvasinius išgyvenimus, 50 000 už tai, kad papuolė į psichiatrijos ligoninę, 100 000 Lt už pavojų gyvybei, 50 000 Lt už laisvės atėmimą ir 140 000 už teisių į gynybą pažeidimą ir sveikatos sutrikdymą (b. l. 25).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 K. R. v. Lietuvos Respublika pažymėjo, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nusprendžiant dėl piniginės kompensacijos už konstitucinės vertybės - laisvės neliečiamumo - pažeidimą, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra suformuluoti atitinkami kriterijai dėl neturtinės žalos dydžio ( LAT 2001 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-334/2001; 2001 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-155/2001; nutartys paskelbtos biuletenyje Teismų praktika Nr. 15 p. 169-177, Nr. 16 p. 16-23; 2001 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. Teisingumo ministerija, bylos Nr.3K-3-75/2001; 2001 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Teisingumo ministerija, bylos Nr.3K-3-301/2001;2002 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-537/2002; 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-51/2005). Šiose bylose ieškovams priteistas neturtinės žalos atlyginimas, priklausomai nuo bylos aplinkybių, yra nuo 3500 Lt iki 7000 Lt.

Atsižvelgdamas į Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, įvertinęs pažeistas vertybes ir sukeltas pasekmes, valstybės ekonominę ir jos piliečių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas mano esant teisingu priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą – 5000 Lt(CK 1.5 str. 3 d.).

Likusioje reikalavimo dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 4, 00 Lt (CPK 88 str., 93 str.).

Vadovaujantis LR CPK 265-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Valstybės ieškovui D. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) 5000 Lt (penkis tūkstančius Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Valstybės ieškovui D. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) 4,00 Lt (keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Danutė BurbulienėTikraTeisėjaD.Burbulienė