Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Daiva Valčiukienė Baudžiamoji byla 1 A – 191 – 350 / 2013

2013 m. gegužės 29 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M., E. V. ir J. K. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas :

- pagal LR BK 228 str. 1 d. 70 MGL - 9100 litų bauda; taikant BK 67 str. 1 d., 42 str. 6 d., 68² str. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas vieneriems metams.

- pagal BK 227 str.4 d. 20 MGL – 2600 litų bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta 70 MGL - 9100 litų bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas vieneriems metams.

E. V. pagal BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 1 d., išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

E. V. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikinai nušalintas nuo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pareigų.

V. M. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. ir nuteistas 60 MGL – 7800 litų bauda. Į bausmės laiką įskaityta viena para išbūta laikinajame sulaikyme ir nustatytas galutinis baudos dydis 7540 Lt.

J. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. ir nuteistas 60 MGL – 7800 litų bauda. Į bausmės laiką įskaitytos dvi paros išbūtos laikinajame sulaikyme ir nustatytas galutinis baudos dydis 7280 Lt.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. K., V. M. ir E. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai padarė nusikalstamą veiką:

J. K. būdamas kaltinamasis ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui, pareikšti įtarimai dėl netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo, apgaulingo bei aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir didelės vertės - 2 706 649,92 Lt, turto pasisavinimo, 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM Šiaulių apskrities VMI tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliai, prašydamas sukurstė vykdytoją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM Šiaulių apskrities VMI viršininką E. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kad E. V. sukurstytų Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą E. A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, tai yra, kad E. A. kaip ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)organizuojantis ir vadovaujantis prokuroras, atliktų neteisėtus veiksmus, dėl kurių būtų pakeista jo, J. K., procesinė padėtis ir jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės;

V. M. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau, nei iki 2011-11-03 vykusių susitikimų su E. V. metu, bei 2011-11-01, 14 val. 04 min. vykusio telefoninio pokalbio su E. V. metu, prašydamas kurstė E. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kad E. V. nueitų pas prokurorą E. A., E. V. patardamas, kad pas prokurorą E. A. reikia eiti vienam asmeniui, kad su E. A. reikia susitikti kavinėje ar kitoje vietoje, tuo V. M. sustiprindamas kurstytojo J. K. jau suformuotą nusikaltimo vykdytojo E. V. pasiryžimą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kad E. V. sukurstytų Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą E. A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, tai yra, kad E. A., kaip ikiteisminį tyrimą Nr. 40-2-095-10 organizuojantis ir vadovaujantis prokuroras, atliktų neteisėtus veiksmus, dėl kurių būtų pakeista įtariamojo J. K. procesinė padėtis ir J. K. išvengtų baudžiamosios atsakomybės;

Kaltinamasis E. V., vykdydamas bendrą nusikalstamą susitarimą, būdamas valstybės tarnautoju - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM Šiaulių apskrities VMI viršininku, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nesilaikydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo Elgesio kodekso 8.1, 9.1 ir 15,4 punktų reikalavimų nesinaudoti savo tarnybine padėtimi siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, jei tai gali sukelti interesų konfliktą, saugoti nepriekaištingą valstybės tarnautojo reputaciją, savo tarnybines pareigas eiti nepriekaištingai, būti nepaperkamu ir nepapirkinėti kitų asmenų, taip pat, pažeisdamas valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principus, 2011-11-03, laikotarpyje nuo 11:01 val. iki 11:08 val., atvyko į Šiaulių apygardos prokuratūrą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kabinetą Nr. 104, pas prokurorą E. A. ir užuominomis prašydamas kurstė prokurorą E. A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi - ikiteisminiame tyrime Nr. 40-2-095-10 atliekant neteisėtus veiksmus, dėl kurių būtų pakeista įtariamojo J. K. procesinė padėtis ir J. K. išvengtų baudžiamosios atsakomybės;

Tuo pačiu laiku ir vietoje, be J. K. ir V. M. žinios, kaltinamasis E. V., išeidamas iš susitarimo ribų, valstybės tarnautojui – Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui E. A. davė kyšį - 99,99 litų vertės alkoholinį gėrimą „Fridtjof NANSEN COGNAC X.O“ ir 14,99 litų vertės skardinę lašišinių žuvų grūdėtųjų raudonųjų ikrų „Lemberg Lachskaviar“ už pageidaujamą prokuroro E. A. neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus dėl kurių ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)būtų pakeista įtariamojo J. K. procesinė padėtis ir J. K. išvengtų baudžiamosios atsakomybės;

dėl bendrų J. K., V. M. ir E. V. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes buvo iškraipyta valstybės tarnautojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR VRM Šiaulių apskrities VMI viršininko tarnybos esmė ir turinys, pažemintas ir sumenkintas valstybės institucijos – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR VRM autoritetas ir diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

V. M. apeliaciniu skundu prašo 2012-11-12 nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų.

Teigia, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Neneigia, kad buvo susitikęs su E. V., kalbėjo, kad J. K. reikia padėti rasti advokatą, tačiau jokios kalbos apie kurstymą nebuvo. Atliekant operatyvinius veiksmus, buvo užfiksuotas jo ir E. V. pokalbis telefonu, kurio metu tęsė ankstesnio susitikimo metu pradėtą pokalbį. Teismas nepagrįstai padarė išvada, kad šio pokalbio metu jis įtakojo E. V., nes teismui nebuvo žinomas jų pokalbio ankstesnis turinys – apie pagalbą J. K. ieškant advokato. Teismas į jo aiškinimus teisme nekreipė dėmesio ir vienpusiškai traktavo kaip poveikį E. V., nors tokio vertinimo, perklausius minimo pokalbio įrašą, net negalima būtu padaryti. Teismas be jokio įrodyminio pagrindo nurodė, kad jo veiksmai pasireiškė prašymu eiti pas E. A., susitikti vienam su juo kavinėje, tuo sustiprindamas J. K. jau suformuotą E. V. pasiryžimą nusikalsti piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, nes nėra jokių duomenų, kad jis (apeliantas) žinojo apie J. K. ir E. V. pokalbį, byloje nėra jokių įrodymų, kad J. K. ar jis būtų prašę E. V. paveikti prokurorą E. A.. Proceso metu E. V. parodė, kad pas prokurorą nuėjo savo iniciatyva, o prokuroras nepatvirtino, kad jis buvo siekiamas paveikti jo (apelianto) per E. V.. teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir tuo padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, ko pasėkoje priėmę neteisėtą nuosprendį.

Nurodo, kad teismas nuteisdamas jį už bendrininkavimą ­kurstymą - piktnaudžiaujant tarnyba neteisingai suvokė ir plečiamai aiškino bendrininkavimo institutą ir jo požymius, bendrininkų rūšis ir jų aprašymą baudžiamajame įstatyme, plečiamai aiškino ir neteisingai taikė piktnaudžiavimo tarnyba nusikalstamos veikos sudėtį, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas. Pažymi, kad jis nesitarė veikti bendrai nusikalstamai nei su J. K., nei su E. V., joks susitarimas byloje nėra nustatytas, byloje esantys duomenys nerodo, kad būtų buvę tartasi dėl kokių nors neteisėtų veiksmų arba piktnaudžiavimo.

Nurodo, kad kurstymas padaryti nusikaltimą turi pasireikšti konkrečiais veiksmais ar žodžiais, išsakomais konkrečiam vykdytojui. Šiuo atveju bendro pobūdžio teiginio, pasiteiravimo – ar E. V. galėtų pakalbėti su prokuroru, negalima traktuoti kaip kurstymo. Be to, kurstytojas turi žinoti, kad vykdytojas pajėgus atlikti atitinkamą veiksmą. Šiuo atveju jo (apelianto) žinojimas, kad E. V. dirba mokesčių inspekcijoje, neduoda pagrindo manyti, kad jis gali įtakoti prokurorą, kuris nėra pavaldus nei E. V., nei mokesčių inspekcijai.

Šiuo atveju jam pareikštas kaltinimas nekonkretus, jis buvo nuteistas už „kurstymą kurstyti“, nesant jokio susitarimo bendrininkauti ir kurstymo tikslo, aiškios tyčios veikti bendrai su kitais asmenims ir grindžiamas prielaidomis. Toks jo veiksmų vertinimas yra perteklinis kaltinimas, kriminalizuojant veiką, kuri neaprašyta įstatymo.

Pažymi, kad piktnaudžiavimas tarnyba yra tarnybos panaudojimas priešingais nei teisės aktuose numatytais tikslais, kai tarnautojas neteisėtai panaudoja tarnybos įgaliojimus ir teikiamas galimybes asmeniniais ar kitais savanaudiškais interesais. Piktnaudžiavimas neapima to, ką tarnautojas atlieka dėl savo įvaizdžio, pažinčių, autoriteto. Piktnaudžiavimo sudėtis negali būti aiškinama plečiamai, kaip šiuo atveju aprašyta nuosprendyje – kad mokesčių inspekcijos tarnautojas padarys poveikį prokuratūros prokurorui, veikiančiam nepriklausomai. Tokiu atveju galima paryti klaidingą išvadą, kad bet koks valstybės tarnautojo kontaktas su kitos įstaigos tarnautoju gali būti piktnaudžiavimas. Tai, kad E. V. darbo metu nuvyko į prokuratūrą pas prokurorą E. A., dar nereiškia, kad jis piktnaudžiavo tarnyba. Pabrėžtina ir tai, kad piktnaudžiavimas turi sukelti didelę žalą valstybės tarnybai, asmeniui ar organizacijai. Skundžiamame nuosprendyje teismas nesigilino ir neįrodinėjo piktnaudžiavimo padarytos žalos. Teismas tinkami neįvertino, ar E. V. nuvykimas darbo metu pakalbėti pas prokurorą buvo nusikaltimas, padaręs didelę žalą, nes realios didelės žalos nebuvimas piktnaudžiavimą daro ne nusikaltimu, o drausminiu pažeidimu.

Pirmiausia atkreipia dėmesį, kad byloje buvo padaryta daug BPK pažeidimų. Pradėjus ikiteisminį tyrimą jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d. nenustačius ir nenurodant kyšio dalyko vertės, nors šis kriterijus yra būtinas veikos kvalifikavimui. Vėliau buvo nustatyta, kad perduotų prokurorui daiktų vertė 114,98 Lt, (neviršija 1 MGL) todėl ikiteisminis tyrimas pagal BK 227 str. 2 d. buvo nutrauktas ir tyrimas tęsiamas pagal BK 227 str. 4 d.. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 str. 1 d., nurodant, jog jo veikloje yra nusikalstamos veikos numatytos BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 1 d. požymiai. Prokuroras kreipėsi į teismą dėl jo (apelianto) laikino nušalinimo nuo pareigų, prokuroro prašymas buvo tenkintas, nutartyje nurodant, jog jis įtariamas pagal BK 227 str. 2 d., tačiau teisėjai, sprendžiant iš nutarties, nebuvo pateikti duomenys apie tikrąją kyšio dalyko vertę, be to, nutartyje nekonstatuota, kad kyšio davimas sąlygotas tarnybinės padėties.

2011-11-11 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., 227 str. 4 d., tačiau šiame įtarime nebuvo nurodyta, jog jis piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ar viršijo įgaliojimus. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismas nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalino vos teisme gavus prokuroro prašymą nagrinėti šią bylą pagreitinto proceso tvarka, nors byla teismui dar nebuvo pateikta, o proceso dalyviai savo nuomonės BPK 58 str. 1 d. 4 p. nustatyta tvarka nerealizavo. Teismas priėmė procesinį sprendimą nesant teismo žinioje baudžiamosios bylos, t.y. esmingai pažeidžiant BPK numatytą bylų nagrinėjimo teisme procedūrą, ignoruojant proceso dalyvių (tarp jų - ir jo) procesines teises. Šiaulių apygardos teismas perduodamas bylą nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui ne tik įteisino neprocesinę apylinkės teismo veiklą, bet ir pats tą padarė. Bylos perdavimas šiuo atveju ne tik kad neteisėtas, bet neabejotinai sukūrė šališkumo galimybes nagrinėjant bylą Kelmės rajono apylinkės teisme.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2012-09-21 prokuroras R. Pačebutas pateikė teismui rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., 227 str. 4 d., faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 1 d., 227 str. 4 d. tai apeliantas vertina taip pat kaip BPK pažeidimą.

Teismo išvados apie jo apsilankymo pas prokurorą E. A. tikslą, pokalbio pobūdį bei apimtį nėra pagrįstos. Byloje nėra jokių duomenų išvadai, kad jo veiksmai buvo nukreipti į J. K. procesinės padėties pakeitimą ir išvengimą baudžiamosios atsakomybės ikiteisminiame tyrime, kurio kontrolę vykdė E. A.. Byloje yra duomenys tik apie tai, kad jis (apeliantas) teiravosi apie baudžiamąją bylą, kurioje įtariamasis yra J. K. ir ką galima padaryti, kad J. K. nebūtų nuteistas. Šių duomenų niekaip negalima vertinti, kaip prokuroro kurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Akivaizdu, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados grindžiamos liudytojo E. A. nurodyto pokalbio su apeliantu turinio iškraipymu, kaltinimui palankiu interpretavimu ir prielaidomis.

Nuosprendyje nurodyta, kad jo (apelianto) „apsisprendimą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi sustiprino 2011-11-01 V. M. telefoninis pokalbis su juo (t. 1,1. 27-31) kurio metu V. M. prašė, kad jis susitiktų su prokuroru E. A., nurodydamas, kad „būtinai reikia susitikti su A", nes jis „labai stipriai laužia Jono reikalą" ir reikia, kad „užsimerktų ir mažiau ... kabinėtųsi". Šis pokalbio turinys visiškai nereiškia, kad reikia paveikti prokurorą, kad jis pakeistų J. K. procesinę padėtį. Tokios teismo išvados tėra prielaidos, kuriomis draudžiama grįsti nuosprendį.

Be to, nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apsilankymą pas prokurorą E. A. sąlygojo, įtakojo kokiu nors kitokiu būdu apsprendė jo tarnybinė padėtis. Apsilankymas buvo išimtinai asmeninio pobūdžio, jam įvykti nebuvo būtinas tarnybinės padėties panaudojimas, todėl jo veiksmai negali būti laikomi piktnaudžiavimu.

Daiktus - butelį konjako ir dėžutę ikrų nupirko prieš eidamas pas prokurorą E. A. iš draugiškumo jam, bet ne kaip kyšį už kokius nors šio prokuroro veiksmus, o tikėdamasis kartu juos suvartoti ir šie jo parodymai nėra paneigti bylos duomenimis.

BK 24 str. 1 d. nurodyta bendrininkavimo samprata. Remiantis šiuo straipsniu, turi būti įrodyta, kad J. K. ne tik susitarė, tačiau ir dalyvavo šiame nusikaltime. Tačiau nuosprendžiu nėra pripažinta, kad J. K. dalyvavo kartu su E. V. šiam piktnaudžiaujant tarnyba arba paperkant pareigūną. Tokios aplinkybės ir įrodyti neįmanoma, nes piktnaudžiauti tarnyba gali tik tas, kuris turi atitinkamus valdingus įgaliojimas pagal įstatymą arba užimamas pareigas. J. K. negalėjo prašyti E. V. piktnaudžiauti savo tarnyba. Bylos medžiaga rodo, kad J. K. neprašė E. V. kurstyti prokuroro E. A. nei panaudojant Valstybinės mokesčių inspekcijos autoritetą, nei viršijant turimus valdingus įgaliojimus, nei darant spaudimą savo visuomeniniu autoritetu. J. K. ir E. V. pokalbis buvo visiškai kito pobūdžio, nei sugalvojo prokuroras R. Pačebutas ar prokuroras E. A..

Byloje J. K. inkriminuojamas susitarimas ir su V. M.. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys buvo susitikę konkrečioje vietoje konkrečiu laiku ir tarėsi dalyvauti darant nusikalstamą veiką. V. M., kaip ir J. K. nebuvo kaltinamas, kad kartu su E. V. dalyvavo pastarajam piktnaudžiaujant tarnyba arba paperkant prokurorą. Teismas V. M. pripažino kurstytoju ir veiką kvalifikavo analogiškai, kaip J. K.. Jei jie veikė bendrai, išeitų, kad J. K. susitarė su V. M. kurstyti E. V. papirkti prokurorą. Net jei ir būtų įrodytas - toks susitarimas nėra susitarimas dalyvauti darant nusikalstamą veiką. Aplinkybė, kad V. M. ir J. K. abu pažinojo E. V., rodo jų santykį su pastaruoju asmeniu, tačiau ne bendrą veikimą.

Atkreipia dėmesį ir į dar vieną esminį bendrininkavimo aspektą - lenkimą daryti konkrečią arba bent rūšiniais požymiais apibūdintą nusikalstamą veiką. Prokuroras E. Pačebutas, keisdamas kaltinimą privalėjo pateikti ne tik J. K., tačiau ir teismui, įrodymus, kad J. K. kursto E. V. atlikti konkrečią nusikalstamą veiką. Kaltinime prokuroras rašo, kad J. K. sukurstė E. V. piktnaudžiauti tarnyba, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Šiuo atveju kaltinimas grindžiamas tik E. A. pasvarstymais apie tai, ko iš jo norėjo E. V.. Jei būtų nenuginčijamų įrodymų apie tai, kad J. K. prašė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko panaudoti savo tarnybinius įgaliojimus prokuroro E. A. paveikimui, būtų suprantama, kad buvo kurstymas piktnaudžiauti tarnyba, tačiau šioje byloje tokių duomenų nėra.

Pažymi ir tai, kad nuosprendis nenuoseklus, prieštaringas, prieštaravimai nėra pašalinti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčytinai patvirtinančias kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Asmens kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar abejonių keliančiais duomenimis. Skundžiamas nuosprendis neatitinka šių reikalavimų, nuosprendyje nėra vardijami ir vertinami įrodymai, kurias grindžiama jo kaltė. Išvada apie apelianto ryšį su nustatytomis pasekmėmis daroma remiantis vien E. V. parodymais arba įrodymais apie pastarojo telefoninius pokalbius ir veiksmus. Teismas net neanalizavo J. K. ir E. V. parodymų sutapimo ar nesutapimo, J. K. parodymų santykio su kita bylos medžiaga, todėl nedaro jokių išvadų apie jų nuoseklumą ir patikimumą. Viso to pasėkoje ir buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.

Teismo posėdyje apeliantai ir jų gynėjai prašo nuteistųjų skundus tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

J. K. ir V. M. apeliaciniai skundai tenkinami, E. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 228 str. taikymo

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantai nuteisti už tai, kad nusikaltimo bendrininkai – kurstytojai J. K. ir V. M. sukurstė nusikaltimo vykdytoją valstybės tarnautoją – apskrities mokesčių inspekcijos viršininką E. V. piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, po ko E. V., būdamas sukurstytas J. K. ir V. M., piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi kurstė ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimas buvo pareikštas J. K., kontroliavusį prokurorą piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi – pakeisti įtariamojo J. K. procesinę padėtį, kad pastarasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo savo tarnybinės padėties, jam ryšium su einamomis pareigomis teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ar įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingais tarnybai interesais. Šios nusikalstamos veikos mechanizmą sudaro tai, kad valstybės tarnautojas išoriškai atlieka jam paskirtas pareigas, t.y. įgyvendina jam pavestas funkcijas, tačiau iš tikrųjų jo veikimas ar neveikimas yra priešingas tarnybos interesams. Vadinasi, išvadą, kad valstybės tarnautojas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi galima padaryti tik nustačius, kad toks asmuo nusikalstamai pasinaudojo jam kaip pareigūnui įstatymo ar kitų norminių aktų suteiktais specialiais įgaliojimais, kokių neturi asmuo, neinantis atitinkamų pareigų, t.y. kad būtent užimamos pareigos buvo būtina sąlyga nusikalstamai veikai padaryti.

Nagrinėjamu atveju pripažinti E. V. piktnaudžiavus savo – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko tarnybine padėtimi BK 228 str. prasme negalima būtent dėl to, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. V. dėl savo einamų pareigų turėjo jam pareigybės suteiktus įgaliojimus įtakoti prokuroro E. A. sprendimus jo kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime. Dėl to daroma išvada, kad E. V., vykdamas pas prokurorą, veikė ne kaip valstybės tarnautojas ir jokiais savo tarnybiniais įgaliojimais jis šiuo atveju nesinaudojo ir pasinaudoti negalėjo.

Tai, kad vizitą pas prokurorą E. V. padarė darbo metu, kaip ir tai, jog toks jo poelgis galimai prieštarauja tarnybinės etikos principams, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, nes, priešingu atveju – jei šios aplinkybės lemtų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 str. atsiradimą, bet kokio valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens, padariusio bet kokią nusikalstamą veiką, tuo pačiu aiškiai pažeidžiant ir valstybės tarnautojo etiką, veika turėtų būti kvalifikuojama ne tik pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už konkrečią nusikalstamą veiką, bet ir kaip sutaptis pagal BK 228 str. ir taip būtų kriminalizuojamas visuomenėje priimtų moralės normų nesilaikymo faktas.

Taigi, E. V. veikoje akivaizdžiai nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. sudėties.

Tuo pačiu, nesant jokių duomenų apie tai, kad J. K. ir V. M., prašydami ar siūlydami E. V. pasikalbėti su prokuroru E. A., žinojo, kad E. V. ryšium su užimamomis pareigomis turi galios daryti įtaką prokuroro sprendimams ir siekė, kad prašomą veiksmą jis atliktų būtent kaip valstybės tarnautojas, nėra pagrindo ir išvadai, kad J. K. ir V. M. kurstė valstybės tarnautoją E. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

Dėl to J. K. ir V. M. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. sudėties.

Esant šioms aplinkybės, Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl J. K. ir V. M. nuteisimo, taip pat dėl E. V. nuteisimo pagal BK 228 str. 1 d. naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Išteisinant J. K. ir V. M., t.y. tenkinant jų apeliacinius skundus aukščiau nurodytais motyvais, kitų jų apeliaciniuose skunduose keliamų nuosprendžio pagrįstumo klausimų kolegija nebenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Dėl BK 227 str. taikymo

Skundžiamu nuosprendžiu E. V. taip pat nuteistas už mažesnės nei 1 MGL vertės kyšio – butelio alkoholinio gėrimo ir indelio su žuvų ikrais – davimą prokurorui.

E. V. savo kaltę neigia motyvuodamas tuo, kad nurodytus daiktus jis iš tikrųjų prieš eidamas pas prokurorą įsigijo ir ten nusinešė, tačiau ne ketindamas juos prokurorui E. A. duoti kaip kyšį, o ketindamas kartu su E. A. šiuos produktus suvartoti, tačiau to nepadarius, išeidamas pasiimti pamiršo.

Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl E. V. nutesimo pagal BK 227 str. 4 d. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl E. V. apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. V. pas prokurorą E. A. ėjo pakalbėti, o atėjęs ir kalbėjo apie bylą, kurioje atliekamą ikiteisminį tyrimą, E. A. kontroliavo ir kurioje buvo pareikšti įtarimai E. V. pažįstamam J. K.. Taip pat apeliaciniame skunde neginčijama skundžiamu nuosprendžiu nustatyta aplinkybė, kad E. V. su E. A. iki nagrinėjamo įvykio buvo pažįstami tik iš matymo ir jokių asmeninių santykių nepalaikė. Byloje taip pat nustatyta, kad E. V. E. A. kabinete lankėsi apie 11 val. ryto ir ten užtruko ne daugiau kaip 7 minutes.

Iš šių duomenų, taip pat atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, kad E. V. iki prokuratūros atvyko automobiliu, kad tiek E. V., tiek E. A. įvykio diena – 2011 m. lapkričio 3-ioji – buvo darbo diena, E. V. parodymai apie ketinimą tokiu laiku ir tokiomis aplinkybėmis – iš esmės su nepažįstamu pareigūnu jo darbo vietoje darbo laiku vartoti alkoholį, po to per kelias minutes pamiršti pasiimti atsineštus, specialiai vizitui įgytus daiktus, atmetami kaip nelogiški ir, kolegijos nuomone, šiuo atveju E. V. parodymus visiškai paneigia aukščiau nurodytų įrodymų visetas. Esant šioms aplinkybėms visiškai įrodyta, kad E. V. perdavė prokurorui E. A. kyšį. Pažymėtina, kad asmens, kuriam siūlomas ar duodamas kyšis reakcija bei situacijos suvokimas duodančio kyšį asmens veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl šiuo atveju E. A. parodymai, ar jis matė ką į jo kabinetą atsinešė E. V. ir kaip elgėsi E. A. E. V. išeinant, E. V. veikos kvalifikavimui taip pat neturi reikšmės.

Už šią veiką E. V. paskirta švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei įstatymo nustatytas vidurkis, todėl jos laikyti aiškiai per griežta ir mažinti, kolegija neturi jokio pagrindo.

Dėl kitų E. V. apeliacinio skundo motyvų

Taip pat E. V. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo atliekamas tendencingai ir nepagrįstai jam buvo taikoma procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų, taip pat byla ne pagal galiojančius įstatymus buvo persiųsta į teismą ją nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, kad kaltinimas teisme buvo pakeistas pažeidžiant BPK garantijas.

Kadangi, kaip minėta, E. V. šiuo nuosprendžiu išteisinamas iš kaltinimo pagal BK 228 str. 1 d., o būtent šioje dalyje jam teisme buvo keičiamas kaltinimas, pastaroji procedūra, t.y. tai, kad kaltinimas buvo keičiamas ir kaip tai buvo daroma, kolegijos sprendimui jokios reikšmės neturi, todėl šio klausimo kolegija detaliau nesvarsto ir dėl jo nepasisako.

Dėl to, kad byla, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, teismui buvo perduota bendra tvarka, t.y. prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, veiksmai, atlikti iki tol perduodant bylą pagreitinto proceso tvarka skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui jokios įtakos neturi, todėl bylos perdavimo pagreitinto proceso tvarka aplinkybės taip pat nėra šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjančios kolegijos tikrinimo objektu, todėl nepasisakoma ir šiuo klausimu.

Procesinių prievartos priemonių taikymo apskundimui baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta speciali tvarka, apeliantas E. V. ja pasinaudojo, šis klausimas buvo išspręstas neskundžiamomis nutartimis, todėl dar kartą tai svarstyti, t.y. revizuoti neskundžiamą nutartį, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka kolegija neturi įgalinimų.

Rezoliucinė dalis

nuspr endė:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį dėl E. V. nuteisimo pagal LR BK 228 str. 1 d., V. M. ir J. K. nuteisimo pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

E. V. pagal LR BK 228 str. 1 d., V. M. pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. ir J. K. pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. išteisinti jiems nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Panaikinti E. V. pagal BK 227 str. 4 d. paskirtos bausmės bendrinimą LR BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p. pagrindu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.