- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-22
- Bylos Nr.
- 1-242-269/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52598-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kaltinamasis
- S. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, našlys, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, teistas du kartus, paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2003-05-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą 14 metų laisvės atėmimo bausme ir 2015-08-07 iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleistas atlikus bausmę, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
jis, 2018 m. lapkričio 02 d., apie 13.29 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kam priklausantį automobilį „S. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė, turtas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3.11 promilės etilo alkoholio), (b.l. 46, 52).
Kaltinamasis S. M. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino ir paaiškino, kad turi automobilį „S. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-11-02 ryte minėtu automobiliu blaivus nuvažiavo pas pažįstamą O. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kur remontavo savo automobilį. Beremontuojant, kartu su O. K. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Baigę tvarkyti automobilį, dienos metu, tikslaus laiko nurodyti negali, pas O. K. į kiemą atėjo pažįstamas A. B.. Pritrūko detalių, todėl sustabdė remontą, nusprendė važiuoti atvežti dalių. Už vairo atsisėdo A. B., jis sėdėjo keleivio vietoje. Jie važiavo netoli nuo (duomenys neskelbtini) g. iki A. B. namų. Atstumas nuo 150 iki 200 metrų. Niekur nebuvo sustoję, niekas jų nestabdė. Jie privažiavo prie A. B. namų, ir A. B. nuėjo namo papietauti ir paimti detalių, o kaltinamasis stovėjo prie mašinos. Tuo metu, kai privažiavo policijos pareigūnai, jie stovėjo šalia automobilio, išėjo parūkyti . Nežino, ar kažkas važiavo iš paskos, nematė, tik matė kaip atvažiavo policijos pareigūnai ir sustojo prie jų automobilio. Policijos pareigūnai kalbėjo su juo ir kurie klausė ar jis vairavo automobilį, atsakė, kad jis ne vairavo ir nežino, kas vairavo. Jis yra nekaltas, automobilio nevairavo, prašo jį išteisinti (b.l. 47, 53, 93).
Liudytojas A. T. (A. T.) paaiškino, kad 2018-11-02 apie 13.25 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai (duomenys neskelbtini). sankryžoje pastebėjo žalios spalvos automobilį „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas manevravo automobiliu po visą kelio plotį, buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą ir vos nekliudė atvažiuojančio kito automobilio. Visą laiką važiavo minėtam automobiliui iš paskos iki tol, kol automobilis nesustojo ties (duomenys neskelbtini) Visą vairavimo laiką sekė jam iš paskos bei pranešinėjo bendruoju pagalbos centro telefonu (toliau-BPC) 112 apie jo buvimo vietą. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Vairuotojas tam tikrą laiką buvo salone, bet vėliau lipo iš mašinos pradėjo eiti. Jis bandė jį sekti su savo mašina, važiuodamas iš paskos. Jis apsisukto ir bandė eiti link jo, tada liudytojas įjungė atbulinį ir važiavo atgal. Vėliau sulaukė pareigūnų. Kol policija važiavo, vairuotojas buvo išlipęs. Faktiškai tik jis matė, kad vairuotojas išlipo iš automobilio. Buvo savaime aišku, kad vairuotojas išgėręs (b.l. 32, 90, 94-95).
Liudytojas A. S. parodė, kad dirba Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2018-11-02 d. nuo 06.00 val. dirbo Vilniaus apskrityje kartu su vyriausiuoju patruliu A. B., tarnybiniu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-11-02 d. apie 13.25 val. Vilniaus AVPK budėtojas pranešė, kad (duomenys neskelbtini) važinėja žalios spalvos automobilis „Skoda“, kaip įtariama vairuotojas neblaivus, jam iš galo važiuoja pranešėjas, kuris seka minėtą automobilį. Automobilis „Skoda“ sustojo (duomenys neskelbtini) Tai pranešė, kaip vėliau paaiškėjo, pranešėjas A. T. , kuris visą laiką važiavo paskui automobilį „Skoda“ ir telefonu pranešinėjo sekamo automobilio buvimo vietą bendruoju pagalbos telefonu. Atvykus į nurodytą vietą, pranešėjas A. T. nurodė, jog automobilį vairavo šalia automobilio „Skoda“ stovintis pilietis, kaip po to nustatė S. M., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, pats vairuotojas sunkiai galėjo pastovėti ant kojų, todėl buvo nuspręsta patikrinti jo blaivumą. Su vairuotoju neįmanoma buvo susišnekėti, nes vairuotojas buvo visiškai girtas. Patys pareigūnai nematė, kad kaltinamasis vairavo automobilį. Matė tik pranešėjas A. T. (b.l. 27, 91, 95).
Liudytojas A. B. parodė, kad gerai atsimena įvykį. 2018-11-02, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, pavojingai manevruoja, o apie tai pranešinėja jam iš paskos važiuojantis liudytojas, kaip po to nustatė A. T.. A. T., kuris važiavo įtariamam asmeniui iš paskos, jiems atvykus jau stovėjo iškvietimo vietoje. Tas liudytojas parodė, kad būtent teismo salėje esantis kaltinamasis vairavo automobilį. Buvo dvi mašinos, gale stovėjo pranešėjo, o priekyje įtariamo neblaivaus vairuotojo. Abu buvo prie savo automobilių. Policijos pareigūnas priėjo, įtariamas asmuo atrodė labai neblaivus, o pranešėjas nurodė, kad pastarasis buvo išlipęs iš automobilio ir visą laiką stebėjo neblaivų vairuotoją. Pranešėjas, liudininkas sakė, kad keleivių automobilyje nebuvo, tik vairuotojas. Automobilis stovėjo kelkraštyje užvažiavęs kamputyje. Praeiviai nebuvo priėję, gal viena moteris praėjo, bet tai tik pėstieji nesusiję su dalyku. Įtariamas asmuo pareigūnus prašė pastarojo paleisti. Vairuotojas buvo stipriai neblaivus, tai matėsi iš jo elgesio, bendravimo ir kažką minėjo apie autoservisą, iš pradžių vieną dalyką minėjo, po to kitą, kaitaliojo savo paaiškinimus. Vairuotojas aiškino, kad jam į darbą reikia nuvažiuoti, bet nesakė su kuo girtuokliavo ir kiek išgėrė, pareigūnai to jo ir neklausė. Vairuotojas buvo pristatytas jį į policijos komisariatą pas tyrėjus, o jo automobilį išvežė į priverstinai sulaikytų automobilių stovėjimo aikštelę (b.l. 105, 107-108).
Liudytojas A. B. (A. B.) parodė, kad kaltinamasis S. M. yra pažįstamas. Nepamena, galimai 2018-11-02 buvo užėjęs pas O. K. ir S. M., kurie buvo garaže, remontavo automobilį ir kurie jo paprašė pažiūrėti, kas atsitiko su automobiliu. Jis apžiūrėjus automobilį pastebėjo, kad yra sulaužytas amortizatorius. O. K. su S. M. vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę, alų. Jis pasakė O. K., kad lygtai turėjo tokį amortizatorių. O. K. paprašė nuvažiuoti namo ir pasižiūrėti, ar turi tokį amortizatorių. S. M. tuo metu jau miegojo ant automobilio Škoda Fabia galinės sėdynės ir tada jis atsisėdo už vairo ir nuvažiavo, taip pat važiavo S. M., kuris miegojo automobilyje. Jis dar užvažiavo į parduotuvę, po to dar užsuko į automobilių plovyklą, norėjo, kad išplautų automobilio sėdynes. Kadangi S. M. jau miegojo, jis pats nusprendė išplauti, kadangi pats dažnai tuo automobiliu naudojasi. Po to apsisuko ir nuvažiavo namo. Automobilį pastatė tarp savo ir kaimynų namų, raktelius ištraukė, įdėjo ar įmetė į automobilio daiktadėžę ir nubėgo namo. S. M. taip ir miegojo galinėje sėdynėje, nes buvo labai girtas. Namo jo negalėjo pasiimti, nes jo mama labai barasi, nemėgsta girtų. Nuėjus namo jis pavalgė, nematė, kad S. M. būtų išlipęs iš automobilio ir nematė, kad policija būtų atvykusi. Išėjus vėliau mašinos jau nebuvo. S. M. jis pabandė paskambinti, nes pagalvojo, kad gal pastarasis nuvažiavo, nes automobilio raktai buvo palikti. Skambino pastarajam, bet telefonas buvo išjungtas. A. M. jam skambino ir sakė, kad reikės paliudyti, kad pastarasis automobilio nevairavo. Jo manymu S. M. buvo tiek girtas, kad negalėjo vairuoti automo- bilį. Jis nežino, kodėl pranešėjas nurodė, kad S. M. neblaivus vairavo automobilį (b.l. 106, 108-109).
Liudytojas O. K. parodė, kad pažįstą kaltinamąjį S. M.. Praėjusių metų rudenį, lapkričio pradžioje jis kreipėsi į jį dėl automobilio remonto. Kaltinime nurodytą dieną S. M. atvažiavo automobiliu. Liudytojas apžiūrėjo jo automobilį, aptiko gedimą dėl amortizatoriaus. Po to sėdėjo su kaltinamuoju ir gėrė degtinę ir prisigėrė. Po to atėjo A. B.. Liudytojas jam pasakė, kad reikia keisti amortizatorių, su bamperiu dar kažkas buvo. Po to S. M. atsisėdo į galinę automobilio sėdynę, o A. B. nuvažiavo ieškoti detalių. Paskutinį kartą su S. M. bendravo, kai jis buvo atvažiavęs ir paprašė jobūti liudytoju apie aplinkybes, kaip jie įvykio dieną išsiskirstė. S. M. su A. B. iš jo namų išvažiavo, jis nieko negaliu pasakyti, kas po to buvo (b.l. 104, 109-110).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2018-11-05 specialisto išvadoje Nr. T-A 10938/2018(01) nurodyta, kad S. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3.11 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 36).
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad 2000-07-03 pirmos registracijos Lietuvos Respublikos 1397 cm ³ variklio tūrio ir variklio 50 kw galios automobilio „S. F.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas yra savininkas S. M. (b. l. 9).
Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad automobilio „S. F. 1.4 Combi“ 1397 cm ³ variklio tūrio ir variklio 50 kw galios su PVM vertė yra 1170 eurų, be (duomenys neskelbtini) Eur (b.l. 10).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 6-7, 11, 28-29, 30, 33-34, ).
Nors kaltinamasis S. M. savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo neigia, teismas laiko ją pilnai įrodyta.
Teismas kaip įrodymais vadovaujasi liudytojo A. T. bei liudytojais apklaustų pareigūnų A. S. ir A. B. parodymais, nes jie yra nuoseklūs, logiški ir sudaro vieningą visumą. Jų nurodytos aplinkybės pilnai patvirtinamos bylos rašytiniais įrodymais. Liudytojas A. T. parodė, kad 2018-11-02 apie 13.25 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu BMW, kai Vilniaus r. sav. Nemėžyje pastebėjo automobilį „Skoda“, kurio vairuotojas jo manymu buvo akivaizdžiai neblaivus, nes automobilio vairuotojas manevravo po visą kelio plotį, buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą ir vos nekliudė atvažiuojančio automobilio. Visą laiką važiavo minėtam automobiliui iš paskos iki tol, kol automobilis nesustojo. Visą vairavimo laiką sekė jam iš paskos bei pranešinėjo BPC paskambinus telefono Nr.112 apie automobilio judėjimo kryptį. Minėtam automobilis sustojus, iš jo išlipo visiškai girtas vyriškis, kurį vėliau sulaikė atvykę policijos pareigūnai. „Skodą“ automobilį vairavęs asmuo galėjo vos pastovėti ant kojų, visą laiką ramstėsi į savo automobilį. Su minėtu vairuotoju daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Vairuotojas buvo vienas ir tai buvo kaltinamasis S. M.. Policijos pareigūnai, liudytojai A. S. ir A. B. patvirtino, kad 2018-11-02 apie 13.25 val. Vilniaus AVPK budėtojas pranešė, kad Vilniaus r. Nemėžyje važinėja automobilis „Skoda“, kaip įtariama vairuotojas neblaivus, jam iš galo važiuoja pranešėjas, kuris seka minėtą automobilį. Atvykus į nurodytą vietą, pranešėjas A. T. nurodė, jog automobilį vairavo šalia automobilio „Skoda“ stovintis S. M., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, pats vairuotojas sunkiai galėjo pastovėti ant kojų, todėl buvo nuspręsta patikrinti jo blaivumą. A. S. M. buvo nustatytas 2,84 promilės girtumas. Vairuotojas kažką minėjo apie autoservisą, iš pradžių vieną dalyką minėjo, po to kitą, kaitaliojo savo paaiškinimus. Jis aiškino, kad jam į darbą reikia nuvažiuot, prašė jį paleisti. Vairuotojas automobilyje buvo vienas, kitų žmonių jame nebuvo. Po įvykio automobilis buvo nugabentas į saugomą stovėjimo aikštelę, esančią adresu Minsko plentas 21, Vilniuje. Vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centą, kuriame buvo paimtas kraujo tyrimas girtumui nustatyti. Teismas netikėti šiais liudytojais neturi jokio pagrindo, nes nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį. Kaltinamojo versijos, kad jo automobilį vairavo ir jį vežiojo A. B., nepatvirtina nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų. Jo nematė nuoseklius parodymus davę liudytojas A. T., kuris visą laiką važiavo minėtam automobiliui iš paskos iki tol, kol automobilis nesustojo, o automobiliui sustojus, iš jo išlipo visiškai girtas vyriškis, kurį vėliau sulaikė atvykę policijos pareigūnai ir tas vyriškas paaiškėjo buvo kaltinamasis. Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamasis buvo tiek girtas, kad miegojo automobilyje, o jis vairavo automobilį, o atvažiavus prie namų paliko miegantį kaltinamąjį ir nuėjo namo pavalgyti. Automobilio raktelius ištraukė, į automobilio daiktadėžę. Išėjus vėliau mašinos jau nebuvo, S. M. jis pabandė paskambinti, nes pagalvojo, kad gal jis nuvažiavo, nes automobilio raktai buvo palikti. Skambino jam, bet jo telefonas buvo išjungtas. Tai tik įrodo, kad galimai A. B. ir vairavo iki savo namų automobilį, tačiau kaip buvo toliau jis nežino, jis išėjo ir nerado automobilio, iškarto pagalvojo, kad gal jis nuvažiavo, tačiau prisiskambinti kaltinamajam nepavyko.
Kaltinamojo parodymais kaip įrodymais teismas nesiremia, nes jo ir liudytojų O. K. ir A. B. parodymus vertina kaip siekimą kaltinamąjį nepatraukti baudžiamojo atsakomybėn už kaltinamajam inkriminuotą nusikaltimą, o šio liudytojo parodymai galimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (melagingi parodymai), todėl jų parodymai atmestini (b.l. 73, 106, 108-109).
Tokiu būdu, ištirtų įrodymų pagrindu, teismas laiko, kad S. M. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo pilnai ir neginčytinai įrodyta, jo veika atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalies sudėtį ir kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą (b. l. 58-59), teistumas neišnykęs ir todėl yra nusikaltimo recidyvas, baustas administracine tvarka (b. l. 60-61), našlys, bedarbis, todėl teismas daro išvadą, jog šiuo metu kaltinamajam recidyvistui netikslinga skirti švelniausios bausmės rūšies – baudos ar arešto. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, kaltinamajam parinktina prokuroro pasiūlyta bausmė – laisvė atėmimas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos minimalų dydį. Kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui (BK 75 straipsnis), (b.l. 58-61, 93-95).
Į bausmės laiką įskaitytinas išbūtas sulaikymo nuo 2018-11-02 iki 2018-11-03 laikas (b.l. 38-39).
Kaltinamasis vairavo transporto priemonę turėdamas teisę vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 3.11 promilių sunkaus laipsnio neblaivumas. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę nepripažino, praeityje nebuvo teistas ir baustas už KET pažeidimus ir tame tarpe už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė– uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams (b.l. 56-57).
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį, todėl transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam priklausančios transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo vairavimui esant neblaiviam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas (b.l. 18-25).
Dėl kitų procesinių klausimų
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas iki kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (b.l. 57).
Kardomoji priemonė – dokumento, turinčio reikšmės bylai tirti ir nagrinėti (vairuotojo pažymėjimo išduotą S. M. vardu) paėmimas – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ši dokumentas perduotinas VĮ „Regitra“ (b.l. 28-29, 55-56, vokas prie bylos viršelio).
Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas automobiliui (b. l. 12-17) paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl turto konfiskavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,-
nusprendžia:
S. M. (S. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Į bausmės laiką įskaityti S. M. (S. M.) išbūtą sulaikymo nuo 2018-11-02 iki 2018-11-03 laiką.
Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8, 10 punktų pagrindais S. M. (S. M.) paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo skirti pareigas: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Paskirti S. M. (S. M.) BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti S. M. (S. M.) nuosavybės teise priklausantį automobilį „S. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus 2018-11-07 nutarimu ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018-11-08 protokolu bei turto apyrašu laikiną nuosavybės teisių apribojimą pritaikytą automobiliui „S. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o įvykdžius šį apribojimą panaikinti.
Kardomąją priemonę - dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtą kardomąją priemonę-dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00588472) paėmimą panaikinti ir šį dokumentą saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti paskirto bausmės vykdymo atidėjimą, panaikinti.
Vadovaujantis BPK 257 straipsniu pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorui, kad liudytojas A. B. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (melagingi liudytojo parodymai).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.