Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-173-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
AN2-173-594/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02469-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Albinas Antanaitis (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-173-594/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02469-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 19.11; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. (toliau – A. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. vasario 6 d. nutarimo A. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarimu A. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 18 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), plūdosi, įžeidinėjo policijos pareigūną, įžūliu elgesiu ir provokuojančiais veiksmais įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. B. buvo paskirta 90 (devyniasdešimties) eurų bauda.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. A. B. teigimu tarp jo ir policijos pareigūno įvykęs konfliktas neturėtų būti vertinamas kaip pareigūno garbės ir orumo įžeidimas. Nors jis sutinka, kad išvestas iš pusiausvyros dėl netinkamo pareigūno elgesio kalbėjo nemandagiai ir grubiai, tačiau tai tebuvo vienintelė gynybos nuo spaudimo ir žeminimo jo atžvilgiu priemonė. Tyrėjas M. B. jį apklausinėjo policijos komisariate dėl įvykio kai buvo paliktas šuo pririštas prie parduotuvės, o jis, kaip apsaugos darbuotojas, susitarė su viena moterimi, kad ši priglaus šuniuką, jie apsikeitė telefono numeriais, tačiau policijai nepavykus susisiekti su ta moterimi, jis buvo iškviestas apklausai kaip liudytojas. Vykstant jo apklausai, prie jo priėjo civiliai apsirengęs jaunuolis ir pakeltu tonu pradėjo grasinti, kad pasodins už savivaldžiavimą. Jis nežinojo, kad tai policijos pareigūnas, nes šis neprisistatė, nedėvėjo uniformos ir neparodė tarnybinio pažymėjimo. Jis liepė minėtam jaunuoliui pasitraukti į savo vietą ir netrukdyti, o jo išsakyta frazė, kad „tu į kelnes dar myžai, kai aš nešiojau uniformą“ tebuvo skirta pabrėžti amžiaus skirtumą tarp jų ir atkreipti dėmesį į pagarbos rodymą vyresnio amžiaus žmonėms. A. B. teigimu, jis nei vienu žodžiu nepažemino M. S. nei fizinių, nei profesinių, protinių ar kokių kitų savybių. Priešingai, būtent minėtas asmuo pažemino jo profesinius sugebėjimus, leidęs suprasti, kad areštinėje dirba tik neišmanėliai, nors jis niekada areštinėje nėra dirbęs.

2.2. Skunde pabrėžiama, kad A. B. išsakyta frazė, o ypatingai vienas žodis, susijęs su nepralaimėtomis bylomis teisme, neturėtų būti laikomas kaip keiksmažodis, juolab, kad žodis “(duomenys neskelbtini)“ yra vartojamas šnekamojoje kalboje. Pažymėtina, kad nei M. B., nei M. S., apklausiami apylinkės teisme negalėjo nurodyti konkretaus klausimo, sukėlusio konfliktą. Iki šios dienos A. B. nėra apklaustas liudytoju dėl tiriamo įvykio su šuniuku. Apklausos metu M. B. jam nurodė, kad yra užstrigusi ROIK sistema, tuo tarpo po 10 min. šioje sistemoje jam jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už pareigūno įžeidimą. Nors jis ir kreipėsi į Policijos imuniteto valdybą dėl netinkamo pareigūno elgesio, tačiau jokių pažeidimų aišku nebuvo nustatyta. Atkreipiamas dėmesys, kad apie jam inkriminuoto administracinio nusižengimo perkvalifikavimą iš ANK 507 straipsnio į ANK 508 straipsnį, sužinojo tik apylinkės teisme.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į A. B. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato viršininkas E. P. prašo atmesti skundą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarimą palikti galioti. Apylinkės teismas įvertino visas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius parodymus, ir priėmė pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde A. B. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 508 straipsnį. Jis ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. B. padarius ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. A. B. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma: liudytojų M. S. ir M. B. parodymais, tarnybiniais pranešimais (administracinio nusižengimo byla, b. l. 3-6) ir kita rašytine bylos medžiaga (administracinio nusižengimo byla, b. l. 7). Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir aukštesnės instancijos teismas.

7. Nors apeliaciniu skundu A. B. nepripažįsta savo kaltės ir teigia, kad konfliktas su policijos pareigūnu neturėtų būti vertinamas kaip pastarojo garbės ir orumo įžeidimas, nes jis tik sukritikavo prie jo priėjusio asmens nepagarbų elgesį, kadangi pastarasis pakeltu tonu kalbėjo, grasino pasodinti už savavaldžiavimą ir laikė rankas kišenėje, tačiau aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Apelianto teiginį paneigia apylinkės teisme liudytoju apklausto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo M. S. parodymai, kai jis išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes ir nurodė, kad buvo pavedęs vyresniajam tyrėjui M. B. atlikti A. B. apklausą policijos komisariato patalpose. Minėtas asmuo kėlė įvairias versijas apklausiamas, o priėjus jam ir norėjus patikslinti įvykio aplinkybes, uždavus papildomą klausimą, A. B. pradėjo reikšti nepasitenkinimą, įžeidinėjo jį sakydamas „tu čia į kelnes myžai, kai aš policininkas buvau“, vartojo necenzūrinius žodžius, „b*** ne tau čia aiškinti“, atsisakė pasirašyti protokolą ir kėlė konfliktą. Šiuos liudytojo parodymus patvirtino ir apylinkės teisme apklaustas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresnysis tyrėjas M. B., nurodęs, kad jam buvo pavesta liudytoju apklausti A. B., kuris į apklausą įsiterpus M. S., pradėjo reikšti nepasitenkinimą, aiškinti pastarajam, kad „tu čia į kelnes myžai, kai aš policininkas buvau“, vartojo necenzūrinius žodžius. Byloje nėra jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog minėti liudytojai yra suinteresuoti melagingai apkalbėti A. B. bei apkaltinti jį padarius nebūtą administracinį nusižengimą, todėl apylinkės teismas neturėjo jokios priežasties šių liudytojų parodymais netikėti. Juolab, kad iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir šių liudytojų tarnybiniuose pranešimuose (administracinio nusižengimo byla, b. l. 3, 6). Aplinkybes dėl konfliktiško ir įžeidžiančio A. B. elgesio pareigūno atžvilgiu ir necenzūrinių žodžių vartojimo taip pat patvirtino ir (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėja V. Š. savo tarnybiniame pranešime nurodžiusi, kad M. S. priėjus prie A. B. ir pradėjus su juo bendrauti, pastarasis pradėjo elgtis neadekvačiai, pakeltu tonu ir nepagarbiai kalbėti, „ką tu čia man aiškini aš buvęs policininkas, tu dar į kelnes myžai kai aš policijoje dirbau, keiktis, vartoti tokius žodžius: “b*** ne tau čia aiškinti, aš ne pas tave atėjau“, “B. tai aišku, kad policininkas, o kas tu per su***tas“ ir pan.“ M. S. paprašius nustoti plūstis, A. B. atsisakė tai padaryti ir atsakė “nu ir rašyk ką čia man aiškini, imk dokumentą ir rašyk“, „aš per dvidešimt metų nei vienos bylos nesu pra**sęs“ (administracinio nusižengimo byla, b. l. 5). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. B. policijos pareigūnui M. S. išsakyti žodžiai ir frazės, priešingai nei tai apeliaciniame skunde nurodo pažeidėjas, visuomenėje yra suprantami kaip neigiami, žeminantys asmenį, taip pat ir policijos pareigūną konkrečiai, sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas. Netinkamų, įžeidžiančių žodžių vartojimas statutinio pareigūno atžvilgiu vertintinas kaip jo garbės ir orumo pažeminimas ir atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje sudėtį, todėl apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad aukščiau nurodytais veiksmais A. B. tarnybinėse policijos komisariato patalpose, girdint ir kitiems policijos pareigūnams įžeidinėjo policijos pareigūną M. S. bei pažemino jo garbę ir orumą. Vien tai, kad M. S. uždavė tam tikrus klausimus, siekdamas išsiaiškinti tiriamo įvykio aplinkybes, nelaikytina netinkamu pareigūno elgesiu, kadangi toks pareigūno reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

8. Manyti priešingai aukštesnės instancijos teismui neleidžia ir apeliacinio skundo teiginys, kad A. B. nesuprato, jog prie jo priėjęs civiliai apsirengęs asmuo yra policijos pareigūnas. Kaip matyti iš bylos duomenų A. B. buvo apklausiamas policijos komisariato patalpose, būtent jose prie jo priėjo M. S. ir paprašė patikslinti tam tikras įvykio, apie kurį jis buvo apklausiamas, aplinkybes. Be to, nei tyrėjas M. B., nei tyrėja V. Š. nei žodžiu, nei veiksmais neleido suprasti A. B., kad prie jo priėjo visiškai pašalinis asmuo, o ne policijos komisariato darbuotojas, neprašė civiliai apsirengusio asmens netrukdyti vykdomos apklausos, palikti patalpas, nesivelti į konfliktą ar panašiai. Nors A. B. skunde nurodo, kad M. S. jam neprisistatė, o tai, kad jis policijos pareigūnas sužinojo tik gavęs administracinio nusižengimo protokolą, tačiau, kaip matyti iš tyrėjos V. Š. tarnybinio pranešimo A. B. pasiteiravus kas toks yra M. S., pastarasis jam prisistatė (administracinio nusižengimo byla, b. l. 5). Įvertinus visas šias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. B. suprato, kad į jį dėl tiriamo įvykio aplinkybių kreipėsi prie jo priėjęs policijos pareigūnas, o ne koks nors pašalinis asmuo.

9. Nors apeliaciniame skunde A. B. pažymi, kad apie jo veiksmų kvalifikavimo pakeitimą iš ANK 507 straipsnio į ANK 508 straipsnį, jis sužinojo tik apylinkės teisme, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju pažeidėjo veiksmus kvalifikavo pagal ANK 508 straipsnį ir ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Kaip matyti iš bylos duomenų 2019 m. gruodžio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. buvo surašytas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, t. y. dėl valstybės pareigūno garbės ir orumo pažeminimo, tačiau apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apklausęs liudytojus, nustatė, kad A. B. policijos komisariato patalpose įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, įžūliu elgesiu pažemino policijos pareigūno, t. y. statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą, todėl A. B. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnį, t. y. kaip statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas. Pažymėtina, kad apie A. B. veiksmų kvalifikavimą pagal ANK 508 straipsnį yra nurodyta Institucijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo byla buvo perduota nagrinėti teismui (b. l. 1b). Be to ir apelianto skunde pripažįstama, jog apie galimybę jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnį, jis sužinojo pirmo teismo posėdžio metu, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, vyko 2020 m. sausio 14 d. ir kurio metu bylos nagrinėjimas nebuvo baigtas – byloje buvo paskelbta pertrauka iki 2020 m. sausio 28 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista A. B. teisė į gynybą, juolab, kad faktinės inkriminuoto nusižengimo aplinkybės iš esmės nepakito.

10. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Esant šių duomenų visumai, A. B. apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis