Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-09-04 · Byla Nr. ATP-439-309/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-04
Bylos Nr.
ATP-439-309/2012
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00263-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-439-309/2012Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00263-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 48.1.;79.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarimo, kuriuo V. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. administracine 100 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nubausta už tai, kad ji 2012 m. balandžio 1 d. apie 12 val. K. T. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme sukėlė triukšmą, įžeidžiančiais žodžiais vadino L. J., įžeidžiamai kibo prie L. J. ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Savo veiksmais V. J. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str.

V. J. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2012-04-01, 12.00 val., (duomenys neskelbtini) kaime, K. T. kieme sukėlė triukšmą, iškeikė necenzūriniais žodžiais K. T. ir L. J. ir tokiais savo veiksmais pažeidė žmonių rimtį ir padarė veiką, numatytą LR ATPK 174 str.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu L. J. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad nutarimas yra priimtas grubiai pažeidžiant procesines normas bei neteisingai taikant materialines teisės normas. Teigia, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei teismo nutarime nėra nurodyta tiksliai kokiais veiksmais ir kuo pasireiškė jos padarytas pažeidimas. Apeliantės tvirtinimu, atskiri žodžiai: „sukėlė triukšmą“, ,,įžeidžiančiai kybo“ ir t.t., tai atskiros abstrakčios, nieko nepasakančios frazės, kurios neatitinka ATPK 174 str. dispozicijos reikalavimų ir iš tokių kaltinimų negalima suvokti, kokia veika buvo padaryta ir kaip nuo jos galima gintis. Taip pat nurodo, kad teismas, gavęs surašytą teisės pažeidimo protokolą pagal vienas nurodytas aplinkybes, pakeitė jų pažeidimo esmę bei aplinkybes ir nubaudė pagal kitas nusižengimo aplinkybes: buvo - iškeikė necenzūriniais žodžiais, o teismas nubaudė už tai, kad vadino įžeidžiančiais žodžiais, įžeidžiančiai kybo. Tvirtina, kad toks nekonkretus, abstraktus ir neapibrėžtas kaltinimo pateikimas bei nuteisimas už jį yra grubus procesinių normų pažeidimas bei negalėjimas gintis (ATPK 272 str.). Apeliantės nuomone, teismas byloje esančius įrodymus vertino vienašališkai, subjektyviai, palaikė ir vadovavosi vien tik policijos pareigūnų surašytu administracinio teisės pažeidimų protokolu bei K. T. ir L. J. duotais samprotavimais ir išvedžiojimais, kurie, įvykus konfliktui, yra suinteresuoti šio konflikto baigtimi, todėl prikalbėjo ir primelavo nebūtų dalykų. Tvirtina, kad tokie jų aiškinimai ir išvedžiojimai prieštarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylą yra iškelta pagal K. T. parašytą pareiškimą, o pareiškimas L. J. nebuvo pasirašytas, tačiau teisme ji buvo nukentėjusiosios statuse. V. J. mano, kad pareiškimas buvo surašytas ir buvo pasirašytas PK tyrėjo R. Š., kadangi K. T. teisme paaiškino, kad jis nėra baigęs dviejų klasių ir nemoka skaityti. Tai, apeliantės nuomone, parodo, kad tyrėjas, atlikęs administracinio teisės pažeidimo tyrimą, buvo šališkas, neobjektyvus ir suinteresuotas, nes užrašė tai, ko K. T. nesakė. Nurodo, kad tai patvirtina K. T. parodymai teisme, kur jis paaiškino, kad neskaitė ir nepasirašė, jog jis negirdėjo, kad būtų naudojusi keiksmažodžius.

Nurodo, kad ji teisme aiškino, jog 2012-04-01 ji su sūnumi E. J. atvežė­ K. T. grūdus ne savavališkai, ir ten, suprasdama, kad L. J. gali apgauti K. T. ir išvilioti iš jo pinigus, nes yra daug jaunesnė už K. T., papriekaištavo dėl to bei pasakė, kad ją surado praktiškai iš gatvės ir atvežė iš autobusų stoties, dėl to įsižeidė L. J. ir K. T., todėl pradėjo ant jos šaukti, tuomet ji šaukė priešais, visi kalbėjo pakeltu tonu. Tvirtina, kad ji nieko nekoliojo ir neužgauliojo, jokių įžeidžiančių žodžių nekalbėjo. Tvirtina, kad dėl to, jog ji atvežė L. J. K. T., todėl norėjo nuoširdžiai padėti K. T., kad šis nebūtų L. J. apgautas, o pamačiusi, kad susikalbėti negalima, paskambino į policiją ir iškvietė pareigūnus. Nurodo, kad atvykę į įvykį pareigūnai teisme parodė, jog jokio triukšmo kieme nebuvo, niekas nepažeidinėjo viešosios tvarkos ir žmonių rimties.

Teigia, kad teismo nurodyti veiksmai ir žodžiai neatitinka LR ATPK 174 str. dispozicijos ir negali būti traktuojami kaip smulkus chuliganizmas, nes ji atvyko į K. T. sodybą ne savavališkai, o atvežė grūdus, kurių buvo prašęs K. T. ir konfliktas tarp jų įvyko dėl asmeninio pobūdžio priežasčių, aiškinantis asmeninius tarpusavio santykius bei ankstesnius buvusius tarpusavio nesutarimus. Nurodo, kad ji su K. T. buvo pažįstami, konfliktas vyko sodybos kieme, pašaliniai asmenys nematė, tai nebuvo vieša vieta, todėl viešoji tvarka ir žmonių rimtis nebuvo sutrikdyti. Tvirtina, kad tai buvo paprastas buitinis konfliktas ir ji nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiųjų L. J. ir K. T. atstovė advokatė D. Bajorinienė prašo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Tvirtina, kad apeliantės V. J. teiginiai, jog neaiškus ne tik administracinio teisės pažeidimo protokolo, bet ir teismo nutarimo turinys, kad ji negalėjo tinkamai gintis pagal pareikštą kaltinimą, kad ji jokio pažeidimo nepadarė, o konfliktas įvyko dėl asmeninio pobūdžio priežasčių, atmestini. Nurodo, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teismo nutarime V. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo ribos nustatytos aiškiai, nurodyta, kad jos pažeidimas atitinka LR ATPK 174 straipsnio dispoziciją – kad ji K. T. kieme sukėlė triukšmą, įžeidžiančiais žodžiais vadino L. J., įžeidžiamai kibo prie L. J.. Pažymi, jog tai, kad teismas savo nutarime patikslino pažeidimo padarymo vietą nurodydamas, jog viešoji tvarka buvo pažeista K. T. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rajone, kieme, nekeičia pareikšto kaltinimo padarius administracinį pažeidimą esmės. Nurodo, kad V. J. buvimas K. T. kieme buvo leistinas tiek, kiek tai buvo susiję su atvežtų grūdų iškėlimu iš automobilio ir nunešimu į ūkinį pastatą, o V. J. nebuvo gyvenamojo namo savininkė ar bendrasavininkė, todėl jai niekas nesuteikė teisės, atvykus į svetimą kiemą, reikšti pretenzijas pačiam namo savininkui K. T., įžeidžiamai kibti prie K. T. draugės L. J.. Nurodo, kad tai, jog V. J. pradėjo svetimame kieme šaukti, ji pripažino ir pati, o byloje apklausti liudytojai N. B., G. P. paaiškino, kad K. T. pageidavo, jog jam svetimi asmenys - V. J. ir kiti, paliktų sodybą, pasakojo, kad V. J. jį ir L. J. įžeidinėja paskambinusi telefonu, kad jam yra daromas spaudimas, liudytoja I. M., kuri yra K. T. dukra, paaiškino, kad jai nuvykus į tėvo sodybą, matė, jog V. J. barėsi su L. J., norėjo vežti pastarąją atgal į Š., tėvas buvo susijaudinęs, girdėjo, kaip V. J. sakė L. J. „aš tave paėmiau iš gatvės", L. J. verkė, sakė, kad V. J. ją išvadino negražiais žodžiais iš „k" raidės, V. J. kalbėjo pakeltu tonu, sakė, kad reikia iškviesti taksi ir išvežti L. J.. Advokatės tvirtinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad pažeidėja V. J. jau ir anksčiau buvo nepatenkinta K. T. gyvenimu, jo pasirinkta drauge, o atvykusi asmeniniu tikslu pas K. T., pasinaudojo šia galimybe ir savo įtūžį išliejo akivaizdžiai ir viešai. Nurodo, kad dėl V. J. elgesio K. T. ir L. J. buvo priversti kreiptis į policiją, toks V. J. elgesys K. T. namo kieme K. T. bei L. J. paveikė neigiamai, apie tai, kad V. J. įžeidžiamai kimba prie L. J. girdėjo pašalinis asmuo - liudytoja I. M., kuri nesusijusi su L. J. giminystės ryšiais. Nurodo, kad Joniškio rajono apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos medžiagą ir visiškai pagrįstai priėmė nutarimą pripažinti V. J. padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 straipsnio 1 dalyje, ir pagrįstai jai skyrė 100 litų baudą. Nurodo, kad teismas nenustatė, jog protokolas yra surašytas netinkamai, o galiojantys įstatymai administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui, t.y. teismui, numato aktyvią poziciją procese, todėl teismas, išaiškinęs, kad V. J. veiksmais yra padaryta žala ir L. J., visiškai pagrįstai patraukė ją byloje nukentėjusiąją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. V. J. kaltė, padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir skyrė nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes.

V. J. jai inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdama, jog ji į K. T. sodybą atvyko tik dėl to, jog atvežė grūdus, o supratusi, kad L. J. gali apgauti K. T. išviliodama iš jo pinigus, išsakė jai tik priekaištus, o dėl to įsižeidę K. T. ir L. J. pirmi pradėjo ant jos šaukti, o tada šaukti pradėjo ir ji ir visi kalbėjo pakeltu tonu.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką (as), už kurią (s) turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 174 str. nustatyta, jog nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir tai užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 str., pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė betarpiškai pažeidimą stebėjusius asmenis – K. T., L. J., E. J., G. P., N. B., I. M., apklausė ATP protokolą surašiusį pareigūną R. Š., bei pačią V. J.. Visų šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigia apeliantės nurodytą įvykių versija, t.y. kad įvykio dieną ji į K. T. sodybą atvyko tik dėl to, jog atvežti grūdus, o konfliktas tarp jos ir K. T. bei L. J. įvyko tik todėl, kad jie pirmi pradėjo ant jos šaukti.

Nukentėjusysis K. T. teisme parodė, kad balandžio 1 d. atvažiavo V. J. su sūnumi, atvežė grūdus, V. J. puolė, sakė, grasino išvežti L. J., jis tada labai išsigando, pradėjo drebėti, V. J. veržėsi į namus (28 b.l.). Nukentėjusioji L. J. teisme parodė, kad 2012-04-01 ji buvo labai išsigandusi, atvažiavusi į kiemą V. J. ją išvadino ,,šiukšline, savartine“, vadino necenzūriniais žodžiai, ji dėl to labai verkė, pergyveno, 3 dienas buvo strese, tuo metu, kai ji buvo kambaryje, atėjo V. J. ir sakė, kad ,,griebkim tą kurvą už plaukų, kiškim į bagažinę“, po įvykio pablogėjo sveikata, nes labai išsigando (28-29 b. l.). Liudytojas R. Š., dirbantis vyr. patruliu Šiaulių AVPK, Joniškio r. PK, teismo posėdyje nurodė, kad K. T. ir L. J. dar iki tiriamo įvykio skundėsi dėl V. J. elgesio, sakė, kad juos ji užgaulioja ir telefonu, keikia necenzūriniais žodžiais, R. Š. skambino V. J. ir liepė daugiau nevažiuoti pas K. T., susitarė, kad K. T. grūdus nuveš sūnus, tačiau V. J. nuvyko po kelių dienų pas K. T. ir ten įvyko konfliktas (41-42 b. l.). Liudytojas E. J. parodė, kad įvykio dieną jis grūdus pas K. T. nuvežė kartu su mama V. J., iki įvykio pas juos buvo atvažiavusi K. T. dukra I. M., todėl jie norėjo, kad K. T. susitiktų su dukra I. M., po jų atvykimo į sodybą ten atvyko ir K. T. dukra su šeima, gavosi akistata, kilo triukšmas, nes ten buvo 7 žmonės, patvirtino, kad jie kvietė K. T. dukrą, nes norėjo, kad būtų išsiaiškinta dėl šmeižimo, negalėjo numatyti tokio konflikto (30-31 b. l.). Liudytoja I. M. teisme parodė, kad jai paskambino V. J. ir kvietė pas tėvą (K. T.) važiuoti kartu, sakė, kad gal tėvas nebeturi valios net durų atidaryti, V. J. su sūnumi nuvažiavo pirmi pas K. T., po to ji, kai atvyko V. J. barėsi su L. J., L. J. buvo apsiverkusi, sakė, kad V. J. ją negražiai išvadino, abi kalbėjo pakeltu tonu, Laima visą laiką verkė, V. J. sugalvojo iškvieti policiją, nes jai pasirodė, kad reikia gelbėti tėvą (K. T.), nors I. M. taip nepasirodė ir jai atrodė, kad K. T. laimingas, iki policijos atvykimo V. J. siūlė iškviesti taksi, įsodinti L. J., kad važiuotų į Š., V. J. sūnus ramino mamą, tėtis (K. T.) taip pat sakė, kad Laimutę išvadino negražiais žodžiais, V. J. norėjo, kad L. J. išvyktų, tėvas buvo susijaudinęs (50-51 b.l.). Liudytojas policijos vyr. patrulis G. P. parodė, kad vyko į konfliktą, ten vyko žodinis konfliktas, abi pusės kalbėjo pakeltu tonu, sodybos šeimininkas K. T. pageidavo, kad Jonkuvienė ir kiti asmenys paliktų sodybą, nukentėjusieji ginėsi nuo kitų asmenų, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo labai aktyviai reiškė savo įsivaizduojamas teises, sakė, kad atvežtą moteriškę sodybai prižiūrėti dabar nori išvežti (40-41 b. l.). Liudytojas policijos vyr. patrulis N. B. teisme parodė, kad nuvykus į konflikto vietą K. T. sakė, kad juos iškoliojo necenzūriniais žodžiais kiti asmenys, visi kalbėjo pakeltu tonu, vyko šurmulys, susidarė įspūdis, kad V. J. ten šeimininkė, V. J. buvo labai nepatenkinta, kad pas K. T. gyvena L. J., K. T. ir L. J. sakė, jog atvažiavę žmonės juos iškoliojo, vyko šurmulys, visi garsiai kalbėjo, buvo triukšmas (41 b. l.).

Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, o pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantė nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t.y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

Atsakant į apeliantės skundo argumentus, kad į K. T. sodybą ji atvyko tik dėl to, kad norėjo atvežti grūdus, o konfliktą išprovokavo K. T. ir L. J., pažymėtina, kad iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad nors V. J. ir buvo policijos pareigūno paprašyta nesilankyti K. T. sodyboje, tačiau ten vyko, pateisindama savo vykimą galimu noru apsaugoti K. T. nuo L. J. ir siekiu ją išvaryti iš sodybos, o nepavykus tai padaryti, sukėlė triukšmą ir įžeidžiančiais žodžiais vadino L. J. bei prie jos įžeidžiančiai kibo. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog V. J. kėlė triukšmą, įžeidžiančiais žodžiais vadino L. J. ir įžeidžiančiai prie jos kibo viešoje vietoje – K. T. gyvenamojo namo kieme. Tokius neteisėtus jos veiksmus girdėjo bei matė aplinkiniai - K. T. dukros šeima, triukšmą girdėjo ir į įvykio vietą atvykę policininkai, jie, K. T. prašymu, liepė V. J. ir jos sūnui pasišalinti iš kiemo, todėl akivaizdu, kad rimtis V. J. veiksmais sutrikdyta buvo ir administracinio teisės pažeidimo protokolas jai pagal ATPK 174 str. buvo surašytas pagrįstai. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, jog V. J., būdama K. T. pašalinis asmuo, neturėjo jokios teisės kištis į jo asmeninį gyvenimą, savavališkai atvykti į jo namų kiemą ir kelti triukšmą, elgtis svetimoje valdoje kaip šeimininkė ir reikalauti, kad L. J. išvyktų iš K. T. sodybos, kai pats K. T. tokio noro nereiškė. Neabejotina, kad V. J. veiksmai laikytini nepriimtinais ir chuliganiškais, kadangi jie prieštarauja nusistovėjusiems bendros moralės normoms visuomenėje.

Skundo argumentai, kad L. J. nepagrįstai teismo metu buvo pripažinta nukentėjusiąją, kadangi ji nerašė pareiškimo policijai, atmestini. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis matyti, kad pažeidėjos neteisėti veiksmai buvo nukreipti ne tik prieš K. T., bet ir prieš L. J., todėl teisėja pagrįstai ją pripažino nukentėjusiąja.

Dėl apeliantės teiginių, jog pirmosios instancijos teismas nutarime išnagrinėjęs bylą pakeitė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir pakeitė pažeidimo esmę, pažymėtina, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, jog organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Iš šių įstatymo normų akivaizdu, kad teismas yra įgaliotas išsiaiškinti ir nustatyti tikrąsias pažeidimo aplinkybes ir patį pažeidimą, bei priimti sprendimą dėl asmens kaltės. Teismas nepagrįstais laiko apeliantės teiginius, kad jos pažeidimas yra suformuluotas abstrakčiomis, nieko nepasakančiomis frazėmis - ,,sukėlė triukšmą“, įžeidžiančiai kibo“, kadangi iš nustatytų įvykio aplinkybių matyti, kad įvykio metu V. J. garsiai, pakeltu tonu bendravo su sodybos šeimininku K. T. ir L. J., ją vadino necenzūriniais žodžiais, reikalavo, kad L. J. išvažiuotų iš sodybos ir šie veiksmai objektyviai atitinka suformuluotą kaltinimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Kelmės rajono apylinkės teismas 2012-07-11 priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, todėl V. J. apeliacinis skundas netenkintinas ir Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas