Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, Valstybinė miškų tarnyba dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 21R1-141(AG1-107/10-2022) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) pareiškėjos skundą dėl Aplinkos apsaugos Departamento (toliau – ir Departamentas) 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (21.3)-AD5-3739 panaikinimo atmetė.

2. Departamento Vilniaus miškų kontrolės skyrius 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (21.3)-AD5-3739 nutraukė administracinio nusižengimo tyrimą, vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, įpareigojo pareiškėją atkurti mišką per 1 metus, t. y. iki 2023 m. sausio 5 d. nuo neteisėto kirtimo fakto nustatymo, apie šį sprendimą informavo pareiškėją.

3. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Komisijos 2022 m. liepos 8 d. Sprendimą Nr. Nr. 21R1-141(AG1-107/10-2022) ir Departamento 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (21.3)-AD5-3739 bei priteisti iš Departamento pareiškėjos naudai proceso išlaidas.

3.1. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja tapo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininke. Nuosavybės teisę į nurodyto žemės sklypo dalį Pareiškėja įgijo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Pareiškėja 2021 metų liepos mėnesį su kitais žemės bendrasavininkais nusprendė atsidalinti paveldėtą sklypą, tačiau išsitraukę Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenis savininkai nustatė, kad 2021 m. kovo 31 d. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) išraše yra atsiradęs įrašas apie sklype esantį 0.7592 ha miško plotą, nors jų žiniomis, sklype iki tol visada buvo tik 0.3390 ha miško plotas (t. y. tik siauru miško ruožu apaugusi ežero pakrantė). Likęs žemės sklypo plotas visada buvo žemės ūkio paskirties. Pagal šią paskirtį jis ir buvo naudojamas (buvo dirbama žemė). Aiškindamiesi situaciją žemės savininkai sužinojo, kad papildomas miško plotas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis patenka į (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą) galėjo būti suinventorizuotas dar 2008 ar 2009 metais, tačiau dėl neaiškių priežasčių tokie duomenys NTR buvo perduoti praėjus daugiau nei 10 metų, t. y. 2021.

3.2. Pareiškėja, kartu su kitais žemės savininkais, 2022 m. sausio 20 d. pateikė prašymą Valstybinei miškų tarnybai (toliau – ir Tarnyba) dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo žemės ūkio paskirties sklypuose. Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistas atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype 2015 - 2019 metais galimai savavališkai iškirstas miškas, kuris buvo inventorizuotas 2009 metais (10 Bt 22 m.). Patikrinimo metu surašytas 2022 m. vasario 18 d. patikrinimo aktas Nr. A3-2202-23 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akto pagrindu Departamente buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl galimai neteisėtai iškirsto miško. Tyrimo metu pareiškėja kartu su kitais savininkais pateikė paaiškinimus, kuriais prašė administracinę teiseną nutraukti, motyvuodami tuo, kad miško (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype niekada nebuvo, o buvo sužėlę krūmynai, kuriuos 2008 metų pavasarį buvę savininkai išvalė, nes buvo gavę įspėjimą dėl dirbamos žemės nepriežiūros. Departamentas Sprendimu nusprendė administracinę teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukti suėjus senaties terminui, kadangi nustatė, jog pirmas miško kirtimas buvo atliktas 2008 m. pavasarį. Tačiau, įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype nėra išlikusio miško (8 metų baltalksnių jaunuolyno), Departamentas, remdamasis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, nurodė pareiškėjai iki 2023 m. sausio 5 d. mišką atkurti. Nesutikdama su ta Departamento priimta skundžiama Sprendimo dalimi, kuria pareiškėja buvo įpareigota atkurti mišką, pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuriuo prašė panaikinti Departamento Sprendimą. Komisija Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

3.3. Pareiškėjos teigimu, Komisija neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja dėl neteisėto miško įregistravimo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype dar 2022 m. sausio 20 d. kreipėsi į Tarnybą. Sprendimą dėl 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjos pateikto prašymo Tarnyba priėmė 2022 m. birželio 23 d., kuriuo atsisakė tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir vienas iš tokio atsisakymo motyvų buvo tas, kad Departamentas nustatė faktą, jog (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype yra neteisėtai iškirstas miškas ir savininkai įpareigoti jį atkurti. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai Departamentas nurodo neturintis teisės vertinti miškų kadastro duomenų teisingumo ir sprendimą dėl pažeidimo priima vadovaudamasis galiojančiais / nenuginčytais miškų kadastro duomenimis, tuo tarpu Tarnyba nurodo negalinti tikslinti / ištaisyti miškų kadastro duomenų, kadangi Departamentas jau yra priėmęs sprendimą dėl įpareigojimo atkurti mišką. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjai užkertamas kelias ginti pažeistą teisę, t. y. ginčyti neteisėtą miško inventorizavimą jai priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype. Miškas pareiškėjos sklype miškų kadastre buvo įregistruotas remiantis 1997 m. planšeto albumu, 2008 m. miškotvarkos žemėlapiu bei 2009 m. birželio 29 d. Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Kaip matyti, duomenys apie mišką pareiškėjos žemėje buvo įregistruoti ne kokių nors institucijų sprendimų ar aktų pagrindu, tačiau remiantis žemėlapiais ir institucijų tarpusavio procedūriniais dokumentais, kurie, pareiškėjos vertinimu, administracine tvarka negalėtų būti skundžiami. Tai reiškia, jog vienintelė galimybė pareiškėjai apginti pažeistą teisę yra kreiptis į Tarnybą su prašymu ištaisyti klaidas ir patikslinti duomenis miškų valstybės kadastre. Tačiau, kaip paaiškėjo po 2022 m. birželio 23 d. Tarnybos sprendimo, tokie duomenys negali būti tikslinami dėl Departamento jau priimto sprendimo atkurti mišką. Departamentas negalėjo priimti sprendimo, kol Tarnyba neišsprendė 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjos prašymo dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo. Kitaip tariant Departamentas negalėjo priimti sprendimo neįsitikinęs Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų duomenų teisingumu. Tai sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą Departamento sprendimą, atitinkamai naikinti ir Komisijos sprendimą, kuriuo Departamento sprendimas liko nepakeistas.

3.4. Komisijai nekilo abejonių, jog pareiškėjai priklausančioje (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje buvo miškas ir kad pareiškėja buvo teisėtai įpareigota iškirstą mišką atkurti. Pareiškėjos nuomone, Komisija tokių išvadų priėjo neįvertinusi visų byloje aplinkybių ir įrodymų, kurie akivaizdžiai liudijo apie faktų neatitikimus ir duomenų netikslumus. Komisijai nesukėlė abejonių tai, kad duomenys apie (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype esantį papildomą miško plotą buvo įregistruoti tik praėjus 12 metų nuo miško inventorizavimo (2021 m. kovo 31 d.). Atkreipė dėmesį, kad Komisijos Sprendime nustatė neteisingus faktus, klaidingai interpretuodama pareiškėjai priklausančio sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą. Komisija konstatavo, kad miško žemės įregistravimo pagrindas pareiškėjos sklype yra 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019-12-19 įsakymas Nr. 3D-711 (įrašas galioja nuo 2020 m. sausio 2 d.). Sprendime nurodoma, jog Komisija rėmėsi NTR išrašo 9.1 papunkčiu. Tačiau Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad NTR išrašo 9.1 papunktyje yra nurodytas 0.339 ha ploto miško žemės įregistravimo pagrindas, t. y. miško juostos palei pakrantę, kuris patenka į (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo ribas. Dėl šio miško ploto ginčo niekada nebuvo, o ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) taksaciame sklype neva neteisėtai iškirsto miško. Miško plotas, patenkantis į (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą, NTR registre įregistruotas 2021 m. kovo 31 d., o jo įregistravimo pagrindas nėra nurodytas. NTR duomenų bazėje tik nurodoma, kad 2021 m. kovo 31 d. buvo pateikti duomenys apie Miškų valstybės kadastre įregistruotą miško plotą. Tarnyba 2022 m. birželio 23 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad Miškų valstybės kadastre duomenys apie šį mišką (t. y. atnaujinti duomenis) buvo įregistruoti dar 2009 metais. Tai reiškia, kad duomenis apie papildomus miško plotus NTR registrui buvo perduoti praėjus net 12 metų po to, kai jie buvo įregistruoti Miškų valstybės kadastre.

3.5. Pareiškėjai nesuprantama, kaip gali susiklostyti tokia situacija, kai asmuo ilgus metus (12 metų) rūpinasi savo privačiu žemės ūkio paskirties sklypu ir naudoja jį pagal viešajame registre įregistruotą paskirtį (įregistruota kaip ariama žemė), tačiau vieną dieną sužino, kad tie žemės plotai, kuriuos asmuo naudojo pagal NTR įregistruotą paskirtį, prieš 13 metų buvo priskirti miško plotui, tačiau dėl institucijų aplaidumo / klaidų, tokie duomenys nebuvo perduoti NTR, o asmeniui tenka prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes. Taigi, net ir nevertinant miško inventorizavimo teisėtumo šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į aplinkybę, kad vadovaujantis vien viešojo registro NTR duomenimis žemės savininkai jokio pažeidimo nepadarė, nes naudojo žemę pagal viešajame registre įregistruotą paskirtį. Priešingu atveju netenka prasmės teismų praktikoje ne kartą akcentuota taisyklė, kad viešojo registro duomenys laikomi teisingi ir išsamūs, kol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Asmuo negali tapti pažeidėju vien dėl to, kad 12 metų institucijos neapsikeitė duomenimis, t. y. dėl neaiškių priežasčių „nesuvaikščiojo“ duomenys tarp miškų kadastro ir NTR. Pareiškėjai kilo daug abejonių dėl miškų kadastre įregistruotų duomenų teisingumo, tačiau nei Komisija, nei Departamentas į šias abejones nesigilino. Kaip paaiškėjo iš Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. pateiktų dokumentų, pareiškėjos ginčijamo miško egzistavimo faktas buvo pripažintas remiantis vien ortofotografinių žemėlapių duomenimis (t. y., jokie aktai / sprendimai nebuvo sudarinėjami). Tai reiškia, kad siekiant įvertinti miško inventorizavimo duomenų teisingumą, reikia analizuoti tuos pačius ortofotografinius žemėlapius. Iš surinktų ortofotografinių žemėlapių buvo aiškiai matyti, kad nei 1997 m., nei 2005-2006 metais (duomenys neskelbtini) taksasaciniame sklype miško augimo požymių nebuvo, o 2008 metais miško ribos yra išplečiamos toje teritorijoje, kur 2005-2006 metais matomos pievos (pateikiame 1997 m., 2005-2006 m. ir 2008 m. duomenų palyginimą). Tą pareiškėja akcentavo kreipdamasi su skundu į Komisiją, tačiau Komisija šių pareiškėjos argumentų neįvertino. Pareiškėjos nuomone, klaidos ir netikslumai inventorizuojant miškus galėjo atsirasti dėl to, kad laikotarpiu nuo 1997 iki 2008 tose apylinkėse dėl neaiškių priežasčių buvo pakeisti taksacinių sklypų numeriai ir jiems priskiriami plotai. Kaip matyti iš Tarnybos 2022-06-23 pateiktų dokumentų, vietoj 1997 metais buvusio (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo atsirado (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas, o (duomenys neskelbtini) taksaciniam sklypui buvo priskirtas naujas plotas. Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas buvo perkeltas į tą vietą, kurioje miško 1997 metais akivaizdžiai nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ten kur 1997 metais buvo aiškiai matomas didelis miško plotas ((duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas), 2008 metais šis miško plotas beveik išnyko. Tai matyti iš pateikiamo 1997 m., 2005-2006 m. ir 2008 m. duomenų palyginimo.

3.6. Spręsdama dėl pareiškėjos pateikto skundo Komisija visiškai neanalizavo aktualiu ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatų. Komisija neanalizavo, ar apskritai įmanoma tokia situacija, kai privačioje žemėje yra inventorizuojamas miškas be savininkų žinios. Kadangi ginčo sklypuose niekada nebuvo vykdomas dirbtinis miško įveisimas, miško inventorizavimą atlikusių institucijų nustatytas miško požymių atsiradimas paaiškinimas tik savaiminukų apaugimu. Savaiminukų įtraukimą į miško apskaitą reguliavo tuo metu galiojusi Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 371/237 patvirtinta tvarka, kuri numatė savaiminukų aukštį, rūšį bei kiekį hektare, kaip sąlygą, kuomet galima inventorizuoti juos kaip mišką (žr, tvarkos 3.1, 3.2 punktus). Šios tvarkos 3.5 punktas numatė, kad ne miško žemė, apaugusi krūmais, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir aukščio, mišku neinventorizuojama, kas iš esmės atitiktų nagrinėjamos situacijos aplinkybes, kad 2008 metais buvo atliekamas krūmynų valymas. Minėtoje tvarkoje nenumatyta procedūra, kad privačioje žemės ūkio paskirties žemėje miškas galėtu būti įveisiamas be savininko žinios ir sutikimo. Ginčui aktualiu laikotarpiu net nebuvo teisinio pagrindo inventorizuoti mišką privačioje žemėje be miško savininko valios ir žinios. Tokia galimybė atsirado tik 2012 metais, kuomet įsigaliojo Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 patvirtintas Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, kuris numato, kad savaiminukais apaugęs ne miško plotas inventorizuojamas kaip miškas, kai vidutinis savaiminukų amžius ne mažesnis kaip 20 metų (nepriklausomai nuo to, ar savaiminukai inventorizuoti privačioje, ar valstybinėje žemėje). Komisija net neanalizavo, ar apskritai buvo teisinis pagrindas tokiam miško inventorizavimui. Negali būti laikomas teisėtu ir pagristu Departamento sprendimas įpareigoti pareiškėją atkurti mišką, jeigu iš situacijos yra akivaizdu, kad šis miškas buvo inventorizuotas nesant tam teisinio pagrindo.

3.7. Aukščiau aptartos institucijų klaidos šiuo metu lemia duomenų neatitikimą NTR ir sudaro kliūtis pareiškėjai laisvai disponuoti nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu NTR esančius žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, bendras žemės sklypo plotas yra 1.7134 ha, tačiau jį sudarančių naudmenų plotas yra 2.1336 ha (t. y., 1.3392 ha žemės ūkio naudmenos, 0.7592 ha miško plotas ir 0.0352 ha kelių plotas). Taigi, pagal šiuo metu esančius NTR registro duomenis pareiškėjai priklausančių žemės sklypo naudmenų plotas viršija bendrą žemės sklypo plotą. Tuo pačiu, minėti neatitikimai reiškia, kad šiai dienai pagal oficialius viešo registro duomenis tas pats pareiškėjai priklausantis žemės plotas yra priskirtas tiek žemės ūkio naudmenoms, tiek miško žemei. Akivaizdu, kad tokia situacija negalima ir ji tik dar kartą parodo institucijų klaidas įregistruojant duomenis viešajame registre.

3.8. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

4. Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškina, kad Departamentas Komisijai pateiktame atsiliepime į pareiškėjos teiginius, kad miško jos sklype niekada nebuvo, išanalizavęs turimą medžiagą, pateikė savo argumentus pagal turimą informaciją ir duomenis, kad miškas nuo 2019 m. registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip pareiškėjos paveldėto Sklypo dalis. Iš Nekilnojamojo turto registro (su istorija) matyti, kad miško žemės plotas Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas nuo 2006 m. sausio 26 d., įregistravimo pagrindas - Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-516-81. Iš Tarnybos Departamentui 2021 m. gruodžio 30 d. pateikto rašto Nr. R2-3491 matyti, kad Tarnyboje buvo gautas bendrasavininkų A. P. ir E. I. pranešimas apie ketinimą 2022 m. sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype) kirsti 45 vnt. baltalksnių, 15 vnt. juodalksnių ir 5 vnt. beržų. Rašte nurodyta, kad pagal Kadastro, bei www.geoportal.lt, 2012-2013, 2015-2017 ir 2017-2019 metų ortofotonuotraukas matyti, kad (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype miškas galimai savavališkai iškirstas laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2019 m. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad faktiškai miškas neegzistavo, paneigia Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, 2012-2013 m. fiksuoti duomenys, akivaizdžiai patvirtinantys miško egzistavimą - ortofoto nuotraukos skirtingų laikotarpiu iš kadastro ir www.geoportal.lt, o Nekilnojamojo turto registro išrašai (su istorija) patvirtina, kad miško žemės plotas Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) egzistavo ir buvo įregistruotas nuo 2006 m. sausio 26 d., įregistravimo pagrindas - Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-516-81; nuo 2020 m. sausio 2 d. įregistruotas 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 ir 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-711 pagrindu. Tarnyba 2022 m. sausio 25 d. pateikė paaiškinimą Nr. R6-480, kad miško ir žemės ūkio plotai, priskirti (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniam miško sklypui, buvo registruoti 2009 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Tarnybos surinkti bei pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo teritorijoje - (duomenys neskelbtini) RP (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype 0,9274 ha plote (504 kadastro Nr. - 0,4202 ha ir 505 kadastro Nr. - 0,5072 ha) nėra išlikusio miško, kuris buvo inventorizuotas remiantis 2008 m. duomenimis bei vadovaujantis tuo metu galiojusio Miškų įstatymo 2001 m. balandžio 10 d. Nr. IX-240 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Miškas (8 metų baltalksnių jaunuolynas, pagal inventorizacijos duomenis apie sklype augusių medžių rūšį) yra neteisėtai iškirstas, todėl vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, turi būti atkurtas per 1 metus nuo neteisėto kirtimo fakto nustatymo.

4.1. Pasisakant dėl Komisijos argumento, kad pareiškėja dėl inventorizacijos teisėtumo turėtų kreiptis į inventorizaciją atlikusią įstaigą, pažymi, jog turėdama tikslą gauti dokumentus, kurių pagrindu pareiškėjos sklype 2009/2008 metais buvo suinventorizuotas miškas, pareiškėja iki Departamento sprendimo kreipėsi Tarnybą, prašydama pateikti tokius dokumentus. Iš Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. pateiktų dokumentų matyti, kad miškas pareiškėjos sklype miškų kadastre buvo įregistruotas remiantis 1997 m. planšeto albumu, 2008 m. miškotvarkos žemėlapiu bei 2009 m. birželio 29 d. Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Kaip matyti, duomenys apie mišką pareiškėjos žemėje buvo įregistruoti ne kokių nors institucijų sprendimų ar aktų pagrindu, tačiau remiantis žemėlapiais ir institucijų tarpusavio procedūriniais dokumentais, kurie, pareiškėjos vertinimu, administracine tvarka negalėtų būti skundžiami. Tai reiškia, jog vienintelė galimybė pareiškėjai apginti pažeistą teisę yra kreiptis į Tarnybą su prašymu ištaisyti klaidas ir patikslinti duomenis miškų valstybės kadastre. Tačiau, kaip paaiškėjo po 2022 m. birželio 23 d. Tarnybos sprendimo, tokie duomenys negali būti tikslinami dėl Departamento jau priimto sprendimo atkurti mišką. Departamentas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais, kadangi priimant skundžiamą Sprendimą, Departamentais vadovavosi Tarnybos pateikta informacija ir įrodymais bei kadastro duomenimis. Tarnyba 2022 m. kovo 3 d. pranešimu informavo sklypo bendrasavininkio M. N. atstovą - advokatą N. B., kad prašymo nagrinėjimą sustabdo iki Departamente bus baigta administracinių nusižengimų teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsniu, ir išaiškino tokio sprendimo apskundimo tvarką. Nei pareiškėja, nei kiti bendrasavininkiai (E. I., A. P. ir M. N., kurių skundai šiuo buvo išnagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijose ir šiuo metu paraleliai skundžia Komisijų sprendimus teismui) šia tvarka nepasinaudojo ir pasirinko kitą teisių gynimo būdą - ginčą su Departamentu dėl įpareigojimo pagrįstumo. Skundžiamu Departamento sprendimu pareiškėja buvo informuota, kad administracinio nusižengimo tyrimas dėl miško kirtimo nutraukiamas. Nagrinėjamu atveju Departamentas sprendė tik dėl administracinės nuobaudos taikymo dėl miško iškirtimo ir tai netrukdė Tarnybai nagrinėti pareiškėjos prašymą, o skundžiamas Departamento Sprendimas dėl miško atkūrimo nepanaikina Tarnybai galimybės tikslinti kadastrą. Tarnybai patikslinus duomenis ir apie tai informavus Departamentą, išnyktų pagrindas ginčijamo Departamento Sprendimo vykdymui. Pareiškėjai praleidus terminą skųsti Tarnybos sprendimą dėl procedūros sustabdymo, ginčas buvo nukreiptas ne tam atsakovui, kadangi Departamentas neturi įgalinimų tikslinti kadastro duomenų ir naudojasi nenuginčytais kadastro duomenimis. Departamentas negali įpareigoti kitų tarnybų atlikti kadastro duomenų tikslinimą.

4.2. Nors Pareiškėja ginčija Sprendimą, kuriuo ji įpareigota iki 2023 m. sausio 5 d. atkurti mišką (duomenys neskelbtini), Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype (toliau – ir Sklypas), kuris nekilnojamojo turto registre įregistruotas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš esmės ginčas yra kilęs dėl miško inventorizavimo, už kurį Departamentas nėra atsakingas. Visi su bylos nagrinėjimu susiję klausimai yra Tarnybos kompetencijoje, kadangi Departamentas nenagrinėja kadastro duomenų teisingumo. Miškų įstatymas nenumato Departamentui pareigos užtikrinti kadastro duomenų teisingumą, nes būtent Tarnyba yra kadastro tvarkytoja ir visi pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl, jos manymu, miškų kadastre neteisingai įregistruotų duomenų, išskirtinai susiję su Tarnybos ir VĮ Valstybinės miškų urėdijos kompetencija.

4.3. Esant nenuginčytiems kadastro duomenims, Departamentas palaiko skundžiamą Komisijos Sprendimą įvertinus tai, kad Komisija dėl ginčo tarp pareiškėjos ir Departamento detaliai išanalizavo visą pateiktą medžiagą, pasisakė dėl visų argumentų ir įrodymų bei konstatavo, kad miško savininkui pareiga atkurti mišką kyla iš įstatymo (Miškų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). O nagrinėjamoje byloje iš esmės negali būti nagrinėjamas ginčo Sklypo įrašymo į Miškų valstybės kadastrą ar jo inventorizavimo teisėtumas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Komisija akcentavo, kad Departamentas neatlieka miškų inventorizacijos ir Miškų valstybės kadastro valdytojo funkcijų, o tik, atlikdamas tyrimą rėmėsi oficialiais Miškų tarnybos pateiktais duomenimis. Tokiu atveju, dėl pareiškėjos argumentų, kad Sklype galėjo būti neteisėtai suinventorizuotas sklypas, atsakovas atlikti tyrimo negalėjo, o aplinkybę, kad miškas buvo ginčo sklype, grindė oficialiais ir nenuginčytais duomenimis. Dėl miško registracijos pareiškėja turi teisę atitinkamai kreiptis į Tarnybą, o dėl inventorizacijos - į inventorizaciją atlikusią įstaigą (Institutą), dabar - VĮ Valstybinių miškų urėdiją.

4.4. Departamentas papildomai pažymi, kad Departamentas, veikdamas pagal suteiktą kompetenciją, priėmė Sprendimą, atsižvelgiant į kadastro duomenis bei pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad yra neatitikimas tarp kadastrų, nes sklype Nr. (duomenys neskelbtini) NTR duomenimis registruota - 0,3390 ha miško žemės plotas, o miškų kadastre - 0,7592 ha. Tačiau kaip jau buvo minėta - Departamentas nevertina kadastro duomenų teisingumo, kadangi tai nėra Departamento kompetencijoje. Pareiškėjai ginčijant aplinkybę dėl miško buvimo (inventorizacijos / registravimo), pareiškėja pirmiausia turėtų nuginčyti kadastro duomenų pagrįstumą bei teisėtumą. Pareiškėjai papildomai išsiaiškinus pagal šiuo metu esančius NTR registro duomenis pareiškėjai priklausančių žemės sklypų naudmenų plotai viršija bendrą žemės sklypo plotą, Departamentas į tai nieko negali argumentuoti, kadangi nėra atsakingas už kitų institucijų klaidas ir įrašų viešajame registre teisingumą. Pasikartojant - tai nėra šios bylos ginčo dalykas.

4.5. Departamentas neatlieka miškų inventorizacijos ir Kadastro valdytojo funkcijų, o atlikdamas tyrimą rėmėsi oficialiais Tarnybos pateiktais duomenimis. Tokiu atveju dėl pareiškėjos argumentų, kad ginčo sklype galėjo būti neteisėtai suinventorizuotas sklypas, Departamentas atlikti tyrimo negalėjo ir aplinkybę, kad miškas buvo ginčo Sklype, grindžia oficialiais ir nenuginčytais duomenimis. Taigi dėl miško registracijos teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėja turi teisę atitinkamai kreiptis į Tarnybą, o dėl inventorizacijos - į inventorizaciją atlikusią įstaigą (Institutą), kuris šiuo metu - VĮ Valstybinių miškų urėdija. Pareiškėjos pateikti argumentai bei įrodymai dėl Kadastro duomenų teisingumo, miško inventorizacijos, Tvarkos taikymo ir atitinkamai pranešimo apie Sklypo įrašymą į Kadastrą byloje negali būti vertinami iš esmės, kaip nepatenkantys į ginčo turinį Departamento atžvilgiu. Šioje byloje negali būti nagrinėjamas ginčo Sklypo įrašymo į Kadastrą ar jo inventorizavimo teisėtumas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

4.6. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

5.1. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis miško žemės sklypas, kuris patenka į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini), mišku buvo inventorizuotas 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos (toliau – ir Inventorizacija) metu, vadovaujantis Miškotvarkos paslaugų atlikimo 2008 m. birželio 30 d. sutartimi Nr. SBMURP8-2-VP (toliau – ir Sutartis). Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija susideda iš paruošiamųjų, lauko ir kameralinių darbų. Bendras visų darbų ciklas - 2,5 metų. Paruošiamieji darbai, įskaitant aerofotografavimą, vykdomi pirmaisiais metais ir antrųjų metų pradžioje. Po paruošiamųjų darbų antraisiais metais vykdomi lauko darbai, kurie užbaigiami iki antrųjų metų pabaigos. Kameraliniai darbai vykdomi užbaigus lauko darbus, jie baigiami iki trečiųjų metų birželio 30 d. Pakartotinė sklypinė miškų inventorizacija atliekama po 10 metų. Esant reikalui, tarpinventorizacinis periodas gali būti sutrumpinamas arba pailginamas iki 5 metų. Sklypinės miškų inventorizacijos pagrindu parengiami valstybinių miškų miškotvarkos projektai. Inventorizacijos metu, remiantis miškų aerofotografavimo medžiaga, lauko ir kameralinių darbų duomenimis, miškas suskirstomas kvartalais, o kvartaluose - taksaciniais sklypais. Taksacinių sklypų formavimo pagrindas - vienodas žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai. Sklypas yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas. Kiekviename taksaciniame sklype aprašomos kiekybinės ir kokybinės charakteristikos, įvertinama miško būklė, nustatoma miško augavietė (dirvožemis), suprojektuojamos miško ūkinės priemonės. Kiekviena miškų inventorizacija vykdoma nustatytu tikslumu, kurį lemia naudoti miškų inventorizavimo metodai bei technologijos (pvz., medyno rodikliams nustatyti - vizualinis, instrumentinis ar kt., medyno riboms - aerofotonuotraukų dešifravimas, geodezinis matavimas ar kt.). Keičiant ankstesnės miškų inventorizacijos duomenis būtina vadovautis principu, kad tiksliau nustatyti duomenys turi prioritetą prieš mažesnio tikslumo duomenis.

5.2. Atkreiptinas dėmesys, jog visi duomenys, kurie buvo nurodyti abrisuose ar fotoabrisuose, taksacinėse kortelėse buvo perkelti į duomenų bazes ir perduoti LR Aplinkos ministerijai, kuri duomenų saugojimo ir tvarkymo funkcijas delegavo Valstybinei miškotvarkos tarnybai (šiuo metu tai Valstybinė miškų tarnyba). Įsteigus Kadastrą ir vadovaujantis Kadastro nuostatais, Tarnyba Kadastre įregistravo visus miško masyvus pagal sklypų duomenų bazės įrašus, suformuotus valstybinių miškų inventorizacijų duomenų pagrindu, tarp jų ir 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu inventorizuotus miško žemės plotus, patenkančius į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Miškų įstatyme nėra nustatyta, kad Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus atitinkančius žemės plotus įtraukiant į valstybinę miškų apskaitą privaloma būtų derinti su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, tame tarpe ir su rajonų bendraisiais planais bei su žemės sklypų savininkais.

5.3. Tiek Urėdija atlikusi Inventorizaciją, tiek Tarnyba, Miškų kadastre įregistruodama minėtame sklype užaugusį ir inventorizacijos metu Urėdijos inventorizuotą mišką, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Be to, Urėdija neturi duomenų, kad Inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad Inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Visi duomenys apie Miškų kadastre registruotus miškų plotus yra vieši, per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikyti teisingais. Urėdija neturi duomenų, kad 2008 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija, kurią atliko Urėdija, teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Pareiškėja deklaratyviai užsimena, kad žemės sklype, kadastro Nr (duomenys neskelbtini), 2008 m. miškas / miško žemė inventorizuota, o vėliau Miškų valstybės kadastre registruota tiek dėl inventorizaciją, tiek dėl registraciją atlikusių asmenų klaidų. Tačiau kaip matyti iš to, kas išdėstyta, inventorizacija buvo atlikta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir laikantis juose įtvirtintų reikalavimų. Esant nenuginčytiems kadastro duomenims, Urėdija palaiko skundžiamą Komisijos Sprendimą įvertinus tai, kad Komisija dėl ginčo tarp pareiškėjos ir Departamento detaliai išanalizavo visą pateiktą medžiagą, pasisakė dėl visų argumentų ir įrodymų bei konstatavo, kad miško savininkui pareiga atkurti mišką kyla iš įstatymo.

5.4. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti.

6.1. Atkreipia dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose, administracinėje byloje Nr. eI3-8256-402/2022, nagrinėjamas pareiškėjų A. R., M. N., E. I., A. P. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. R2- 1715 ir įpareigoti Tarnybą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Šioje byloje nagrinėjamas ginčo sklypo įrašymo į Kadastrą ar jo inventorizavimo teisėtumas.

6.2. Į pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantis (duomenys neskelbtini) r. p. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis miško žemės sklypas (toliau - Ginčo teritorija) 2009 m. liepos 6 d. buvo registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, vadovaujantis 2009 m. birželio 29 d. Duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Tarnyba 2022 m. birželio 23 d. raštu Nr. R2-1715 „Dėl kadastro duomenų patikslinimo“, nurodydama visas faktines aplinkybes, teisės normas ir motyvus, kuriais remiantis buvo atsisakyta tikslinti Kadastro duomenis ir išregistruoti mišką žemės sklypuose kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), informavo pareiškėjų atstovą B. B. dėl teisinio pagrindo nebuvimo tenkinti pareiškėjų prašymą.

6.3. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad faktiškai miškas neegzistavo, paneigia Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, 2012-2013 m. fiksuoti duomenys, akivaizdžiai patvirtinantys miško egzistavimą - ortofoto nuotraukos skirtingų laikotarpiu iš kadastro ir www.geoportal.lt, o Nekilnojamojo turto registro išrašai (su istorija) patvirtina, kad miško žemės plotas Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) egzistavo ir buvo įregistruotas nuo 2006 m. sausio 26 d., įregistravimo pagrindas - Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-516-81; nuo 2020 m. sausio 2 d. įregistruotas 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 ir 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-711 pagrindu. Ginčo teritorijoje - (duomenys neskelbtini) RP (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype 0,9274 ha plote (504 kadastro Nr. -0,4202 ha ir 505 kadastro Nr. - 0,5072 ha) nėra išlikusio miško, kuris buvo inventorizuotas remiantis 2008 m. duomenimis bei vadovaujantis tuo metu galiojusio Miškų įstatymo 2001 m. balandžio 10 d. Nr. IX-240 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Miškas (8 metų baltalksnių jaunuolynas, pagal inventorizacijos duomenis apie sklype augusių medžių rūšį) yra neteisėtai iškirstas, todėl vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, turi būti atkurtas per 1 metus nuo neteisėto kirtimo fakto nustatymo.

6.4. Nagrinėjamoje byloje iš esmės negali būti nagrinėjamas ginčo sklypo įrašymo į Miškų valstybės kadastrą ar jo inventorizavimo teisėtumas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Komisija akcentavo, kad Departamentas neatlieka miškų inventorizacijos ir Miškų valstybės kadastro valdytojo funkcijų, o tik, atlikdamas tyrimą rėmėsi oficialiais Miškų tarnybos pateiktais duomenimis. Tokiu atveju, dėl pareiškėjos argumentų, kad Sklype galėjo būti neteisėtai suinventorizuotas miškas, atsakovas atlikti tyrimo negalėjo, o aplinkybę, kad miškas buvo ginčo sklype, grindė oficialiais ir nenuginčytais duomenimis. Dėl miško registracijos pareiškėja turi teisę atitinkamai kreiptis į Tarnybą, o dėl inventorizacijos - į inventorizaciją atlikusią įstaigą (Institutą), dabar – Urėdiją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėja įpareigota atkurti mišką iki 2023 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) RP (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype 0,4202 ha plote, teisėtumo ir pagrįstumo.

7.1. Nustatyta, kad pareiškėjai paveldėjimo teisės pagrindu nuo (duomenys neskelbtini) priklauso Sklypo dalis, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla b. l. 7–9).

7.2. Tarnyba Departamentui 2021 m. gruodžio 30 d. pateikė raštą Nr. R2-3491 ,,Dėl galimai padaryto pažeidimo“, kuriuo informavo, jog miškas galimai iškirstas laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2019 m. Leidimų kirsti mišką privačioje miško valdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Tarnyba nėra išdavusi ir pranešimų apie ketinimus kirsti mišką nebuvo gauta. Taip pat informavo apie galimai savavališkai iškirstą mišką ir prašė pagal kompetenciją atlikti tyrimą bei apie jo rezultatus informuoti Tarnybą (Komisijos byla b. l. 40).

7.3. Departamento 2022 m. sausio 1 d. apžiūros akte nustatyta, kad natūroje yra 0,37 ha ploto (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas. Tai apie 20 m pločio (duomenys neskelbtini) ežero pakrantė apaugusi savaiminės kilmės baltalksniais <...> Jokie kirtimai šiame sklype nevykdyti. Taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje, apie 0,53 ha plote galimai sunaikintas miškas, dabar čia yra suarta žemė. Dėl galimai sunaikinto miško (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype bus pradėtas administracinis tyrimas (Komisijos byla b. l. 41–42), pridėta fotolentelė (Komisijos byla b. l. 43).

7.4. Departamentas 2022 m. sausio 20 d. raštu Nr. (21.3)-AD5-1108 kreipėsi informacijos į Tarnybą dėl atsakymų į suformuluotus klausimus bei papildomų duomenų pateikimo (Komisijos byla b. l. 44).

7.5. Tarnyba 2022 m. sausio 25 d. raštu Nr. R6-480 pateikė informaciją Departamentui dėl minėto sklypo registracijos Miškų valstybės kadastre, pateikė 2009 m. birželio 29 d. Duomenų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo perduoti 2008-2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys, pažymėjo, kad tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas neįtvirtino reikalavimo, kai 2009 m. (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miškų inventorizacijos duomenys būtų įregistruoti Miškų valstybės kadastre (Komisijos byla b. l. 45–46).

7.6. Tarnyba 2022 m. kovo 3 d. raštu Nr. R2-571 informavo D. B., kad prašymo dėl kadastro duomenų tikslinimo nagrinėjimas sustabdomas iki Departamentas baigs administracinių nusižengimų teisenos procedūrą, kadangi atlikus patikrinimą vietoje ir surašius 2022 m. vasario 18 d. duomenų patikrinimo akte, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype 2015-2019 metais galimai buvo iškirstas ir sunaikintas miškas (Komisijos byla b. l. 47). Pridėtas Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktas (Komisijos byla b. l. 48) ir planas (Komisijos byla b. l. 49).

7.7. Pareiškėja Departamento 2022 m. kovo 25 d. šaukimu buvo kviečiama atvykti dėl galimai neteisėto pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausančio miško kirtimo (Komisijos byla b. l. 50–52, 112).

7.8. Pareiškėja kartu su A. P. ir M. N. Departamentui 2022 m. balandžio 6 d. pateikė paaiškinimą, kuriame akcentavo, kad nei ankstesniam savininkui, nei pareiškėjui nebuvo žinoma apie dalies žemės ūkio sklypo dalies pakeitimą į miško paskirtį. 2021 m. liepos mėn. buvo nuspręsta atsidalinti Sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį parduoti. Susipažinus su Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, jog yra papildomas miško plotas pagal Miškų tarnybos duomenis. Pabrėžė, kad nebuvo informuoti apie tokį pakeitimą. Prašė administracinę teiseną nutraukti (Komisijos byla b. l. 77).

7.9. Departamentas Sprendimu pareiškėją informavo, kad Tarnyba perdavė Departamentui informaciją apie galimai neteisėtai iškirstą mišką pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Urėdijos (duomenys neskelbtini) RP (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype. Nurodė, kad Departamento pareigūnams atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, kad Sklype yra ariama žemė ir dėl galimo pažeidimo buvo pradėtas administracinis tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad pirmasis miško kirtimas buvo atliktas 2008 pavasarį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsniu, numatančiu, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, administracinio nusižengimo tyrimas nutraukiamas. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytą faktą, kad (duomenys neskelbtini) RP (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype 0,9274 ha plote ((duomenys neskelbtini) kadastro Nr. – 0,4202 ha ir (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. – 0,5072 ha) nėra išlikusio miško (8 metų baltalksnių jaunuolynas) yra neteisėtai iškirstas, bei, vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu miškas turi būti atkurtas per 1 metus nuo neteisėto iškirtimo fakto nustatymo. Pareiškėja informuota, kad mišką turi atkurti iki 2023 m. sausio 5 d. (Komisijos byla b. l. 72). Departamentas pateikė ir kitiems Sklypo savininkams priimtus individualius sprendimus jų atžvilgiu (Komisijos byla b. l. 70, 74).

7.10. Komisija Sprendimu pareiškėjos skundą dėl Departamento Sprendimo panaikinimo atmetė, argumentuodama, kad pareiškėja pagal paveldėjimo teisę įgydama nuosavybę, kaip sąžininga ir atidi turto įgijėja, turėjo pareigą domėtis taikytinais nuosavybės teisės ribojimais, todėl surinktų duomenų visuma patvirtina apie buvusį mišką Sklype, o dėl kadastro duomenų teisingumo, miško inventorizacijos, Tvarkos taikymo ir atitinkamai pranešimo apie Sklypo įrašymą į Miškų kadastrą byloje nebuvo vertinami, kaip nepatenkantys į keliamo ginčo turinį.

8. Miškų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad miškas turi būti atkurtas ir įveistas miško sodmenimis, kurių kilmė ir kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus. Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

9. Pareiškėja skunde pažymi, kad Departamentas negalėjo priimti Sprendimo, kol Tarnyba neišsprendė 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjos prašymo dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo.

9.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjos įgaliotas asmuo B. B. 2022 m. sausio 20 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl Sklypo kadastro duomenų tikslinimo. Pateiktame prašyme nurodoma, jog patikrinus vietoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kv. (duomenys neskelbtini) skl., kurio plotas 1,1 ha (pagal miškotvarkos duomenis), neatitinka Miškų įstatyme numatytų miško žemės reikalavimų. Miškų valstybės kadastre pagal natūroje patikslintus duomenis iš miško žemės sklypo būtina išjungti 0,9 ha plotą, kuris įregistruotas Miškų valstybės kadastre (2021 m. kovo 31 d.) pagal medžių rūšių inventorizavimo planą (M 1:2500) bei medžių inventorizavimo žinialapį. Miško žemės plotas turi būti 0,7 ha.

9.2. Tarnyba 2022 m. birželio mėn. raštu informavo pareiškėjos įgaliotą asmenį, jog Tarnyba neturi duomenų, kad 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, kurios metu buvo inventorizuota Nagrinėjama teritorija ir kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija), teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad 2008 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir/ar pripažinti netekusiais galios. Informavo, kad pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (duomenys neskelbtini) miškų urėdija (dabar – (duomenys neskelbtini) regioninis padalinys) (duomenys neskelbtini) girininkija (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis miško žemės sklypas inventorizuoti 10 metų baltalksnynu. Nagrinėjamoje teritorijoje miškas galimai keitėsi dėl žmonių ūkinės veiklos, gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsniu, miško žeme laikoma apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė) plotas. Atsižvengiant į tai, kad Departamentas nustatė faktą, kad Nagrinėjamoje teritorijoje esantis miškas neteisėtai iškirstas ir savininkai įpareigoti jį atkurti ir į tai, kad nei vieno iš Miškų valstybės kadastro nuostatų 30 ir 33 punktuose nurodytų pagrindų Tarnyba nenustatė, pagal pateiktus duomenis ir dokumentus tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neturi teisinio pagrindo.

9.3. Visų pirma teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja Departamento Sprendimo ir Komisijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ginčija iš esmės tuo aspektu, kad Sklypo dalis kadastre pažymėta kaip miško sklypas, tačiau nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas tokių duomenų įrašymo į Miškų valstybės kadastrą teisėtumas. Nustatyta, kad Tarnyba atsakymą į pareiškėjos įgalioto asmens 2022 m. sausio 20 d. prašymą pateikė po ginčijamo Sprendimo priėmimo. Pareiškėjos teigimu, Departamentas negalėjo priimti Sprendimo, kol Tarnyba nebuvo išsprendusi klausimo dėl miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo, tačiau teismas nesutinka su šiais pareiškėjos skundo argumentais. Iš į bylą pateikto NTR išrašo matyti, jog pareiškėja pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu paveldėjo sklypą kartu su kitais bendrasavininkais. Miško plotas įregistruotas Miškų valstybės kadastre – 0,7592 ha, duomenų apie Miškų valstybės kadastre įregistruotą miško plotą pateikimo data 2021 m. kovo 31 d. (išrašo 2,1 ir 4,3 papunkčiai). Nurodytas miško žemės įregistravimo pagrindas 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 3D-711, įrašas galioja nuo 2020 m. sausio 2 d. (išrašo 9.1 papunktis) (Komisijos byla b. l. 78–79). Kaip matyti, Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi galiojančiais miškų valstybės kadastro duomenimis, todėl nebuvo pagrindo nepriimti ginčijamo Sprendimo bei laukti, kol Tarnyba įvertins pareiškėjos įgalioto asmens pateiktą prašymą. Be to, ginčijamu Sprendimu buvo vertinamas administracinio nusižengimo padarymas, o ne tai, ar Sklype egzistavo miškas. Tai reiškia, kad tokiu būdu nebuvo užkirstas kelias Tarnybai nagrinėti pareiškėjos įgalioto asmens prašymą bei nustačius, jog miškų valstybės kadastro duomenys turi būti patikslinti, juos pakeisti.

10. Pareiškėjos teigimu, duomenys apie Sklype esantį miško plotą buvo įregistruoti NTR praėjus 12 metų nuo miško inventorizavimo, todėl jai nebuvo žinomi, kadangi žemė buvo įregistruota kaip ariama. Iš ortografinių žemėlapių matyti, jog 2005-2006 metais Sklype miško augimo požymių nebuvo.

10.1. Nors pareiškėja skunde teigia, kad jai nebuvo žinomi duomenys apie buvusį mišką, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Sklype miškas egzistavo bei buvo sunaikintas. Vien ta aplinkybė, jog miško plotas Sklype buvo įregistruotas po 12 metų nuo miško inventorizavimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog įpareigojimas atkurti mišką yra neteisėtas. Be to, įgijusi Sklypą paveldėjimo teisės pagrindu, pareiškėja prisiėmė visas iš to kylančias teises bei pareigas.

11. Pareiškėjos manymu, Komisija nevertino, ar įmanoma situacija, kai privačioje žemėje yra inventorizuojamas miškas be savininkų žinios, nors Sklype nebuvo vykdomas dirbtinis miško įveisimas.

11.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Sklype miškas buvo inventorizuotas Instituto (dabar – Urėdija) remiantis 2008 m. duomenimis, o Tarnyba atliko įregistravimą Miškų kadastre. Šiuo atveju Komisija neturėjo pareigos vertinti, ar miškas Sklype buvo inventorizuotas be savininkų žinios, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju vertinamas Departamento Sprendimo ir Komisijos Sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Kaip minėta, ginčijamu Sprendimu, buvo sprendžiama dėl administracinės nuobaudos taikymo pareiškėjai, tačiau nebuvo vertinamas kadastro duomenų teisingumas bei aplinkybė, ar Sklype egzistavo miškas. Komisijos Sprendimas priimtas vertinant Departamento priimtą Sprendimą, tačiau taip pat jame nebuvo vertinamas miškų kadastro duomenų įrašymo teisingumas, kadangi tokie duomenys nėra įrengistruojami ar inventorizuojami Departamento. Komisija, įvertinusi tai, kad Departamento Sprendimas apsiriboja ties administracinės nuobaudos taikymu, vertino ir Patikrinimo akto duomenis, ortofotonuotraukas, 2022 m. balandžio 6 d. paaiškinimus bei kitus duomenis, tačiau nustatė, kad jokie duomenys nepaneigia Miškų valstybės kadastro ir NTR duomenų. Komisija Sprendime pabrėžė, jog Departamentas negalėjo atlikti tyrimo dėl suinventorizuoto sklypo bei nurodė, į kurias institucijas pareiškėja turi kreiptis dėl kadastro duomenų teisingumo.

11.2. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisija neturėjo pareigos vertinti, ar įmanoma situacija, kai privačioje žemėje yra inventorizuojamas miškas be savininkų žinios, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Komisija išaiškino pareiškėjai į kurias institucijas ji turi teisę kreiptis dėl kadastro duomenų teisingumo bei nurodė, kad Departamentas neatlieka kadastro duomenų tikslinimo ar jų teisingumo vertinimo, jis priima Sprendimą vadovaudamasis oficialiais ir nenuginčytais duomenimis.

12. Pareiškėja skunde ginčija NTR duomenų teisingumą, tačiau teismas plačiau dėl šių skundo argumentų nepasisakys, nes, kaip nurodyta aukščiau, tokių duomenų teisingumas šiuo metu nėra nuginčytas, o teismas šioje byloje nevertina NTR duomenų teisingumo ar pagrįstumo. Pareiškėjai Komisijos Sprendimu išaiškinta, jog ji turi teisę kreiptis į Urėdiją ir/arba į Tarnybą, siekdama tikslinti miškų valstybės kadastro duomenis, ar paneigti miško egzistavimą. Teismas pastebi, kad prievolė atkurti mišką yra numatyta Miškų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, todėl pareiškėjos sąžiningumas paveldint Sklypą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, susijęs su teisiškai reikšmingų aplinkybių apie paveldėtą daiktą sužinojimu pareiškėjai, nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

13. Pareiškėjos manymu, jai yra užkertamas kelias ginčyti neteisėtą miško inventorizavimą jai priklausančiame žemės ūkio paskirties Sklype, kadangi Departamentas nurodo neturintis teisės vertinti miškų kadastro duomenų teisingumo, o Tarnyba nurodo negalinti tikslinti / ištaisyti miškų kadastro duomenų, kadangi Departamentas jau yra priėmęs sprendimą dėl įpareigojimo atkurti mišką.

13.1. Nesutiktina, jog pareiškėjai yra užkertamas kelias ginčyti miško inventorizavimą jai priklausančiame sklype, nes Tarnyba 2022 m. birželio mėn. raštu atsisakė tikslinti miškų valstybės kadastro duomenis pagal pareiškėjos pateiktus duomenis ir dokumentus. Aplinkybė, jog Departamentas neatlieka kadastro duomenų tikslinimo, nereiškia, jog pareiškėjai užkertamas kelias kreiptis dėl šių duomenų tikslinimo. Pareiškėja kreipėsi į Tarnybą dėl minėtų duomenų tikslinimo, į juos atsisakyta patikslinti įvertinus pačios pareiškėjos pateiktus dokumentus, bet ne tuo pagrindu, jog Departamentas yra priėmęs ginčijamą Sprendimą. Teismo vertinimu, minėtas Tarnybos 2022 m. birželio mėn. raštas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas nagrinėjamu atveju nevertina atsisakymo tikslinti kadastro duomenų teisingumą.

14. Patikrinimo akto pagrindu priimtas ginčijamas Departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėja, vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, įpareigota per vienerius metus atkurti mišką, t. y. iki 2023 m. sausio 5 d. Departamentas vadovavosi Patikrinimo aktu bei nenuginčytais Miškų valstybės kadastro duomenimis, kuriais nustatė, kad Sklype miškas yra neteisėtai iškirstas. Nagrinėjama byla neapima Miškų valstybės kadastro ar NTR duomenų įrašymo teisingumo Sklype, ginčijamu Sprendimu buvo sprendžiama dėl pareiškėjai taikytinos administracinės nuobaudos vadovaujantis galiojančiais duomenimis, nustatytomis aplinkybėmis bei įpareigojimo atkurti iškirstą mišką. Komisijos Sprendime taip pat nevertintas tokių duomenų teisingumas, todėl spręsta, jog pareiga atkurti mišką kyla iš Miškų įstatymo nuostatų, nes pareiškėja turi naudoti Sklypą kaip registruota Miškų valstybės kadastre bei NTR.

15. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad ginčijami Komisijos ir Departamento Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti pareiškėjos skunde nurodomais, ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

16. Teismui atmetus pareiškėjos skundą nėra pagrindo priteisti jai teismo išlaidas.

15. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. R. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.