Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-07 · Administracinė byla Nr. I-4266-764/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-07
Bylos Nr.
I-4266-764/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03227-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
E. I. J.
Atsakovas
Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4266-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-03227-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos E. I. J. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. I. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-06-11 sprendimą Nr. 1D-4393(11) ir įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjai 9 974,46 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikytų Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų.

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad nuo 2010-01-01 jai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. nuostatomis, todėl pareiškėjai kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta pensija. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjais paskirta pensija, prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos pensijos perskaičiavimas pagal šias teisės aktų nuostatas yra neteisėtas, todėl ji įgijo teisę į susidariusią 9 974,46 Lt pensijos nepriemoką.

Teismui pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą trejų metų terminą skundui paduoti.

Atsiliepimas

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 29–3) su juo nesutiko ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad, mokėdama pareiškėjai perskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, atsakovė veikė teisėtai ir vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu atsakovė neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti jai susidariusį pensijos skirtumą. Į teismą pareiškėja kreipėsi praleidusi trejų metų terminą skundui paduoti. Pateiktame prašyme nėra nurodyta jokių objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių sukliudžiusių jai laiku paduoti skundą, todėl terminas negali būti atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2012 metais, taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjai E. I. J. nuo 1999-11-16 neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 22).

Pareiškėja 2014-05-29 Vidaus reikalų ministerijai pateikė prašymą, prašydama išmokėti jai 9 974 Lt dydžio neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį (b. l. 23–24).

Vidaus reikalų ministerija 2014-06-11 sprendimu Nr. 1D-4393(11) paaiškino, kad pareiškėjai paskirta valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki šiol yra ribojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, o prašymo dalį išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo, nagrinėti atsisakė, motyvuodama tuo, kad pareiškėja praleido Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytą 6 mėnesių terminą, kuris skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-09-21 (b. l. 25–26).

Pareiškėja prašo panaikinti nurodytą Vidaus reikalų ministerijos sprendimą ir įpareigoti Lietuvos valstybę išmokėti jai laikotarpiu nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką (b. l. 1–3).

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.

Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis a. b. Nr. AS525-575/2010). Bylose dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobūdį, pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTĮ 4 str. 6 d.). Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui. Iš esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą.

Nenukrypdama nuo nurodytos praktikos, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje a. b. Nr. A444-2232/2013, pateikė nagrinėjamam ginčui aktualių kreipimosi į teismą termino taikymo ir šio termino eigos skaičiavimo aiškinimą ir nurodė, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos. Teismas taip pat išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką.

Nustatyta, kad pareiškėjai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio, buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatomis. Pirmoji pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. perskaičiuota pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį, skundas paduotas 2014-06-25, t. y. praleidus ginčui taikytiną trejų metų procesinį kreipimosi į teismą terminą.

Teismas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir 2014-08-18 nutartimi (b. l. 17–18) jį tenkino. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad E. I. J. turi teisę teisme reikalauti pašalinti jos teisių pažeidimą, susijusį su visa neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemoka.

Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 str. yra nustatyta 107 str. 1 d. įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 str. 1 d. nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynima, turi taikyti Konstitucijos 110 str. nustatytą išimtį iš 107 str. 1 d. įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. Išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, bet ir tuomet, kai asmuo į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. Priešingu atveju, būtų pažeistas Konstitucijos 29 str. įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Tai taip pat nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiškėjos valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21, taip pat tai, kad į teismą pareiškėja kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, perskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 turi būti taikoma ne Konstitucijai prieštaraujanti Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostata, pagal kurią pensijos ribojamos 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, o pensija ribojama taikant 1,5 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydį (2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A756-844/2013). Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2014-03-24 pažyma Nr. 11DP(P)-1729 tvirtina, kad pareiškėjos pensiją ribojant 1,3, o ne 1,5 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, ginčui aktualiu laikotarpiu jai buvo neišmokėta 2 888,30 eurų (9 974,46 Lt) dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Dėl nurodytos sumos byloje ginčo nėra. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, visos pensijos nepriemokos priteisimas yra veiksmingas pareiškėjos teisių gynimas, visiškai pašalinantis dėl padaryto pažeidimo kilusias pasekmes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogišką administracinę bylą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad nors ABTĮ 48 str. 2 d. nuostatų prasme atsakove tokio pobūdžio bylose laikytina Vidaus reikalų ministerija, t. y. institucija, kuri yra įgaliota mokėti valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d.), pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalį pareiškėjai įpareigotina išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos.

Teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi būti apibrėžti terminais, todėl įvertinęs ginčo pobūdį, pareiškėjai priteistos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustato atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėja prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-06-11 sprendimo Nr. 1D-4393(11) dalį, kuria buvo atsisakyta nagrinėti jos prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo.

Remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo bei teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2014-06-11 sprendimo Nr. 1D-4393(11) dalį dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas, išmokėjimo, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Vis dėlto, atsakovė nepagrįstai atsisakė prašymą nagrinėti vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nuostatomis, nes, kaip nurodyta anksčiau minėtose LVAT nutartyse, ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialios teisės normos, o kreipimosi į teismą terminas nustatomas pagal analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas. Vadinasi, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, atsakovė netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė iš esmės neapgrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurio dalis naikintina Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Teismas taip pat pažymi, kad nors Vidaus reikalų ministerijos sprendimo dalies panaikinimas realiai pareiškėjos teisių neapgina, tačiau situacija, kai jis nebūtų pašalintas iš teisės sistemos, prieštarautų teisėtumo principui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos E. I. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-06-11 sprendimo Nr. 1D-4393(11) dalį, kuria buvo atsisakyta nagrinėti jos prašymą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas, išmokėjimo.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti E. I. J. 2 888,30 eurų (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 30 euro centų) (9 974,46 Lt)

dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikytų Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis