Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės S. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Panevėžio m. sav., Lietuva, teistas: 1) 1994-01-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, dėl amnestijos atleistas nuo bausmės; 2) 1994-09-30 pagal BK 90 str. 3 d., BK 146 str. 2 d., BK 225 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-0501) 3 m. laisvės atėmimo; 3) 1995-02-17 pagal BK 225 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 4 m. laisvės atėmimo, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su 1994-09-30 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 4 m. laisvės atėmimo; 4) 2002-06-25 pagal BK 272 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 4 m. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu; 5) 2002-10-29 pagal BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu, ši bausmė subendrinta su 2002-06-25 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė 4 m. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu; 6) 2011-01-28 pagal BK 180 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 3 m., bausmės vykdymą atidedant 3 m.; 7) 2015-06-26 pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn.; 8) 2015-10-05 pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.; 9) 2016-03-23 pagal BK 140 str. 2 d. 9 mėn. laisvės atėmimo, 2017-04-13 bausmę atlikęs; teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2020 m. birželio 20 d. apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), antro aukšto namo virtuvėje smurtavo prieš buvusią sutuoktinę J. B., tai yra tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį J. B. į kairės pusės galvos sritį, rankomis sugriebė J. B. ir tąsė už plaukų, ko pasekoje nukentėjusioji galva atsitrenkė į sieną, pargriuvo ant grindų, po to jis, sudavė kumščiu J. B. ne mažiau dviejų smūgių, į nugarą ir kairį žastą, o J. B. bandant laiptais nubėgti į pirmą aukštą, pasivijęs ją, kumščiu sudavė vieną smūgį į lūpą ir alkūne sudavė vieną smūgį į nosį, taip smurtaudamas padarė J. B. nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, viršutinės lūpos odoje kairėje pusėje, dešiniame smilkinyje, kairiame petyje, kairiame žaste, nugaros kairėje, taip padarė J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

K. S. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020-06-20 apie 13.40 val. jis smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę J. B., kuri nėra jo sugyventinė, tiesiog ji iš geros valios leido jam pagyventi savo mamos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jis 2020-06-20 nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus, namuose buvo vienas. Po kurio laiko gal apie 13 val. iš kažkur grįžo J. B., ji atėjo pas jį į kambarį, tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko - jis dėl girtumo nepamena. Po to jis apie 13.40 val. pamatė J. B. virtuvėje, tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, dėl ko - tiksliai pasakyti negali, nes buvo stipriai neblaivus. Pamena tik tai, kad jis naudojo smurtą prieš J. B., tai yra tampė J. B. už plaukų, po to ranka keletą kartų sudavė į veido sritį, kur tiksliai pataikė nežino, nes nežiūrėjo, kuria ranka - nepamena, sudavė kumščiu ir alkūne, matė, kad jai stipriai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Vėliau J. B. jam sakė, kad ji buvo pargriuvusi ir tuomet jis jai keletą kartų dar sudavė kumščiu į nugarą, žastą, šių aplinkybių jis neatsimena, tačiau galėjo suduoti, nes, kaip ir minėjo, buvo stipriai neblaivus ir labai tiksliai visko neatsimena. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl to, kad jis smurtavo prieš J. B., jis labai gailisi, praėjus kuriam laikui po įvykio jis J. B. atsiprašė, ji jam atleido, sakė, kad neturi jokių pretenzijų. Padarytą žalą ligonių kasai jis sumokėjo (1 tomas, b.l. 191-194, 2 tomas, b.l. 1-3).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra medinis gyvenamasis namas, namas dviejų aukštų. Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (1 tomas, b.l. 10-16).

Iš vyr.patrulės I. L. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo J. B. paaiškino, jog buvęs vyras S. B. ranka jai trenkė į nosį, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Atvykusi medikų brigada išsivežė J. B. į ligoninę. S. B. nustatytas 1,85 prom. Girtumas (1 tomas, b.l. 17-19).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti patrulių BODY kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašai iš įvykio vietos, viso trys failai: peržiūrimas pirmas failas pavadinimu (duomenys neskelbtini), kairiame kampe užrašas 14:30:28. Matyti, nuosavo namo kiemas, stovintis medikų automobilis, prie namo pareigūnus pasitinka medikas, kartu nueina į namo vidų, vonioje veidą prausia moteris, šalia jos stovi medikė. Matyti, kad moters veidas, lupos patinę, iš nosies bėga kraujas. Moteris nurodo, kad vyras ją sumušė, ir kad jis šiuo metu antrame aukšte. Pareigūnai nueina į antrą aukštą, kambaryje, esantis vyriškis, kalba neaiškiai, nurodo, kad moteris girtauja, pati kabinėjasi prie jo. Pareigūnai nustato vyriškio asmenybę, tai S. B., tikslinasi įvykio aplinkybes, tačiau vyriškis nieko konkretus nepaaiškino. Tuomet pareigūnai grįžta prie moters ir ją klausinėja, moteris, nurodo, kad vyras jai iš ranka, iš alkūnės davė į nosį, kalba nerišliai, neaiškiai, verkia. Pareigūnai išsiaiškina jos anketinius duomenis, tai J. B.. Tyrimui vertingos informacijos nėra. Įrašo trukmė 5 min. 30 sek. Peržiūrimas antras failas pavadinimu (duomenys neskelbtini), kairiame kampe užrašas 14:35:37. kambaryje stovi moteris J. B., kuriai pareigūnai nustato girtumą 2,42 prom. Pareigūnai klausia ar rašysit pareiškimą, moteris atsako, kad rašys. Medikai bendrauja su moterimi, nurodo, kad ją veš į ligoninę. Tyrimui vertingos informacijos nėra. Įrašo trukmė 5 min. Peržiūrimas trečias failas pavadinimu (duomenys neskelbtini), kairiame kampe užrašas 14:40:55. Pareigūnai bendrauja su moterimi kambaryje, tačiau J. B. kalba tyliai, neaiškiai. Tuomet pareigūnas nueina į antrą aukštą, nurodo, vyriškiui S. B. rengtis ir vykti kartu su jais. Vyriškis eina kartu su pareigūnais į kiemą, pasodinamas į tarnybinį automobilį ir vežamas į komisariatą. Tyrimui vertingos informacijos nėra. Įrašo trukmė 4 min. 12 sek. (1 tomas, b.l. 19-21).

Iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, kuris perklausytas, surašytas apžiūros protokolas. Garso įraše girdėti, kaip J. B. prisistačiusi verkianti moteris praneša, jog neblaivus jos buvęs vyras ją sumušė, adresas: (duomenys neskelbtini), prašo greitosios, nes jai iš nosies kraujuoja, kraujas bėga iš visur, nes daužė gi (1 tomas, b.l. 34-36).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad J. B. padaryta nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, viršutinės lūpos odoje kairėje pusėje, dešiniame smilkinyje, kairiame petyje, kairiame žaste, nugaros kairėje, paveikus kietais bukais daiktais, dešimties smūgių pasekoje, iki patekimo į ligoninę, t.y. iki 2020-06-20 14:51. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatytas nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b.l. 41-42).

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad su sutuoktiniu S. B. santuoką nutraukė prieš septynis metus. Ji gyvena jos motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Motina gyvena pirmame aukšte, o ji gyvena antrame aukšte. Kai nutraukė santuoką, buvęs sutuoktinis jų namuose gyvena tarpais. Kadangi paskutiniu metu jis neturėjo kur prisiglausti, maždaug prieš porą mėnesių vėl atsikraustė gyventi. Kai buvęs sutuoktinis grįžo gyventi, tai ji iš antro aukšto persikėlė gyventi į pirmą aukštą pas mamą. 2020 m. birželio 20 d. apie 10 val. buvęs sutuoktinis S. B. grįžo į namus. Jis grįžo labai girtas ir buvo antrame aukšte. Maždaug apie 13.40 val. ji išgirdo, kad jis antrame aukšte kažką mėto. Išsigando, kad gali sugadinti sūnaus aparatūrą, todėl užėjo pasižiūrėti. Jis ją pamatęs pradėjo užgaulioti įžeidžiančiais žodžiais, vadindamas „žertva, padla“ ir taip toliau. Ji jam nieko nesakė, norėdama išvengti konflikto. Tada jis jai liepė eiti gaminti jam valgyti. Kadangi aliejaus nebuvo, liepė eiti į parduotuvę nupirkti. Jis davė pinigų. Nuėjusi nupirko aliejų. Kai parnešė į namus, jis pradėjo priekaištauti, kad nupirko per brangų aliejų. Kai į keptuvę įpylė aliejų, jis stovėdamas šalia jai pradėjo sakyti, kad tuoj keptuvėje kaip mėsą pakeps jos snukį. Jis tada rankos kumščiu smogė jai vieną kartą į galvos kairę pusę. Ji pasakė, kad jeigu jam netinka kaip ji gamina, ji išeis. Tada jis sugriebė jai už plaukų ir sakė, kad užmuš. Ji labai išsigando ir bandė bėgti į pirmą aukštą. Ant laiptų jis ją pasivijo ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veidą. Po to smūgio, dar vieną kartą rankos alkūne smogė į nosį. Nuo smūgio iš nosies jai pradėjo smarkiai bėgti kraujas. Ji paskubomis lipo laiptais. S,B.sugriebė ją už plaukų ir ėmė tampyti. Ištrūkusi iš jo nubėgo ir iškvietė policiją. Dėl suduotu smūgių ir plaukų tampymo juto stiprų fizinį skausmą. Ligoninėje jai nustatė nosies kaulo lūžimą, 2,42 prom. girtumą. Byloje civilinio ieškinio ji nereikš. Buvęs sutuoktinis smurtauja ne pirmą kartą (1 tomas, b.l. 53-56).

Papildomai apklausta nukentėjusioji J. B. parodė, kad duotus parodymus prisimena ir juos tvirtina, tačiau nori patikslinti kai kurias įvykio aplinkybes. Tai yra kaip ir minėjo ji su S. B. yra išsiskyrusi prieš septynerius metus, buvęs sutuoktinis S. B. turėjo darbą ir darbo reikalais daug laiko praleisdavo užsienyje, kartu jie negyveno. Tačiau kai grįždavo į Lietuvą, ateidavo aplankyti sūnaus K. B.. Kartu su juo ji jau negyveno, jokio bendro ūkio nevedė, palaikė ryšius tik dėl sūnaus K. reikalų. Neseniai, tai yra 2020 m. gal kovo ar balandžio mėnesį pas ja vėl atvyko buvęs sutuoktinis S. B., jis pasakė, kad neturi kur gyventi ir paprašė jį laikinai priimti į namus, tai yra į jos motinai priklausantį namą adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji gyveno su sūnumi namo antrame aukšte, ten yra du kambariai ir virtuvė. Tuomet ji pasakė, kad laikinai pagyvens su mama pirmame aukšte, o jis gali pagyventi antrame aukšte. Ji jokio bendro ūkio su buvusiu sutuoktiniu nevedė, nei jam duodavo pinigų, nei jis jai duodavo, ji jam negamino maisto, jis viską pats darydavosi, kaip ir minėjo jokių bendrų reikalų ji su juo neturėjo. Jis nėra jos sugyventinis. Kadangi sūnus neprieštaravo, kad tėvas gyventų kartu su juo antrame aukšte, tai ir leido jam ten pagyventi. Jis jai nemokėjo nei už patarnavimus, nei už gyvenimą, galvojo, kad gyvens trumpai, kol susras kitą bustą ir išeis. Kurį laiką S. B. alkoholinių gėrimų nevartojo, todėl jokių problemų jai su juo nekilo. Tačiau 2020-06-20 jos mama su sūnumi išvažiavo į kapines, o ji liko namie, kai apie 10.00 val. į namus grįžo labai girtas S. B.. Po kurio laiko, maždaug apie 13.40 val. išgirdo antrame namo aukšte triukšmą, bildesį, nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Kambaryje ant sofos sėdėjo neblaivus S. B., jis tik mane pamatęs pradėjo užgaulioti, vadinti necenzūriniais žodžiais, liepė daryti valgyt, nupirkti aliejaus, davė pinigų. Nors ji jam nedarydavo valgyti, bet pamačiusi, kad jis agresyvus, o namie buvo viena, sutiko jam nupirkti, nes galvojo, kad grįš mama su sūnumi ir tuomet viskas bus gerai. Nupirkusi aliejaus, grįžo namo, nuėjo iki antrame aukšte esančios virtuvės, pamanė, kad reikia iškepti jam mėsos, nes sūnus dar nebuvo grįžęs. Pamanė, kad S. B. gavęs valgyti nurims, o ir sūnus tada sugrįš. O prie sūnaus S. B. nieko daugiau jai įžeidžiamo ir nesakys. Jai pilant aliejų į keptuvę atėjo į virtuvę S. B. ir pradėjo reikšti pretenzijas, sakyti, kad mėsą pakeps kaip jos snukį, ir kumščiu sudavė vieną smūgį į galvos kairę pusę, kuria ranka nepamena, jai skaudėjo, apie tai jau minėjo pirminėje apklausoje. Ji jam atsakė, kad išvis negamins ir išeis, tuomet jis abejomis rankomis sugriebė už plaukų ir pradėjo tąsyti į šonus. To tampymo metu ji nuo jo tąsymo, galva, atsitrenkė į sieną, juto skausmą, vėliau toje vietoje, tai yra dešiniame smilkinyje atsirado kraujosruva. Ji buvo šoke, dideliame strese, išsigando, todėl tiksliai sunku nurodyti visus S. B. suduotus jai smūgius, pamena, jog kažkuriuo momentu nuo tąsymo pargriuvo ant grindų, tuomet juto kaip S. B. suduoda kumščiu, kurios rankos nežino, jai keletą smūgių į kairės pusės nugaros sritį, kairį žąstą, mano sudavė ne mažiau dviejų smūgių, juto skausmą. Vėliau tose vietose atsirado kraujosruvos. Tuomet ji atsistojo ir bandė nubėgti į pirmą aukštą, ant laiptų, S. B. ją pasivijo ir sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, tiksliau į lupos sritį, juto didelį fizinį skausmą, vėliau pradėjo tinti veidas ties lupomis, atsirado kraujosruva, tuomet S. B. rankos alkūne, kurios rankos nežino, sudavė labai stiprų vieną smūgį į nosį, iškart jai pradėjo bėgti kraujas, juto didžiulį fizinį skausmą, po to pastebėjo, kad nosis ištino, nubrozdinta, akies vokai su kraujosruvomis. Tuomet ji vistiek bandė pasiekti laiptais pirmą aukštą, o S. B. ranka, kuria nežino, pačiupo už plaukų ir dar ją tąsė į šonus. Jai pavyko kažkaip išsisukti ir ji bėgdama nuo jo pirmame aukšte atsitrenkė kairės pusės petimi į durų staktą, juto skausmą,vėliau ten pastebėjo kraujosruvą. Pamatė, kad S. B. jos nebesiveja, tuomet paskambino 112 ir paprašė medikų bei policijos pagalbos. Įvykio metu ji buvo neblaivi, nes prieš tai būnant namuose išgėrė degtinės, tačiau įvykio aplinkybes nurodė teisingas. Atvykę pareigūnai sulaikė S. B., o ją medikai išsivežė į ligoninę, kur jai nustatė kūno ir veido sumušimus, nosies lūžį. Nedarbingumo ji neėmė, nes tuo metu buvo registruota užimtumo tarnyboje ir ieškojosi darbo. Po kurio laiko ji buvo nuvykusi pas teismo med.ekspertus kur ją apžiūrėjo, daugiau pas gydytojus ji niekur nesikreipė. Nori pasakyti, kad praėjus kuriam laikui po įvykio S. B. jos atsiprašė, ji jokių civilinių ieškinių nereikš (1 tomas, b.l. 57-60).

Liudytojas D. P. parodė, kad 2020 m. birželio 20 d. dirbo su vyriausiąja patrule I. L.. Apie 14.11 val. iš Panevėžio apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini)kur pranešėją sumušė neblaivus vyras. Moteriai kraujuoja iš nosies. Minėtu adresu jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Pranešėja paaiškino, kad ją sumušė buvęs vyras, užsimojo ranka ir trenkė alkūne į nosį. Moteris buvo akivaizdžiai sužalota, jai iš nosies bėgo kraujas. Kraujo buvo visame name, miegamajame, vonioje, virtuvėje, ant laiptų. Moteris buvo susijaudinusi, verkė. Ją apžiūrėjo atvykę medikai. Daugiau smulkių įvykio detalių moteris neaiškino. Pranešėjos nei vardo nei pavardės dabar nepamena. Jų asmens duomenys nurodyti tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kurį užpildė kolegė. Moters vyras buvo namo antrame aukšte, jis elgėsi ramiai. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Vyras įvykio aplinkybių neaiškino. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas (1 tomas, b.l. 77-79).

Liudytoja I. L. parodė, kad 2020 m. birželio 20 d. dirbo su vyriausiuoju patruliu D. P.. Apie 14.11 val. iš Panevėžio apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) kur pranešėją sumušė neblaivus vyras. Moteriai kraujuoja iš nosies. Nuvyko nurodytu adresu. Į įvykio vietą buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Pranešėja paaiškino, kad ją sumušė jos buvęs vyras. Užsimojo jai ranka ir trenkė alkūne į nosį. Moteriai iš nosies bėgo kraujas. Kraujo buvo vonioje, virtuvėje, ant laiptų, miegamajame. Daugiau smulkių įvykio detalių moteris neaiškino. Moterį apžiūrėjo atvykę medikai. Moteris buvo susijaudinusi, verkė. Pranešėjos nei vardo nei pavardės dabar nepamena. Jos asmens duomenys nurodyti tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kurį ji užpildė. Sužalojimus pažymėjo minėtame tarnybiniame pranešime. Moters vyras buvo namo antrame aukšte. Vyras elgėsi ramiai, buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Vyras įvykio aplinkybių neaiškino. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas. Pranešėją greitoji medicinos pagalba išvežė į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę (1 tomas, b.l. 82-85).

Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje nukentėjusiosios J. B. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Šie jo parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios, liudytojų parodymuose bei policijos pareigūnės I. L. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, apžiūrų protokolų duomenimis, specialisto išvada bei kitais bylos duomenimis. Aukščiau išvardintų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios J. B. atžvilgiu ir kaltinime nurodytais savo veiksmais padarė J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nėra abejonių, kad S. B. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, jo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, be to, jis savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į dvi jo atsakomybę lengvinančias ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. S. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje yra duomenys, kad kaltinamasis nuo 2016 m. registruotas Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (1 tomas, b.l. 152), tačiau 2020-10-12 gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 tomas, b.l. 156).

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam S. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo trukmę, įvertinus papildomai teismo nustatytą antrą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatant mažesnę nei galimas vidurkis.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą teismas nenustatė, nes, kaip minėta, byloje esantys aukščiau nurodyti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys neleidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar asmeniui atlikus tik jos dalį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas S. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 20 d. 14.24 val. iki 2020 m. birželio 22 d. 13.30 val. (2 paros) (1 tomas, b. l. 176-179).

Taip pat kaltinamajam, be kita ko įvertinus ne pirmą kartą jo atliekamus tyčinius smurtinius veiksmus, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintinos.

Byloje 56,40 eurų civilinį ieškinį buvo pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (1 tomas, b.l. 88-98), kuri 2020-12-08 pateikė raštą, kad ieškinio atsisako, nes S. B. padarytą žalą atlygino (1 tomas, b.l. 104-105). Atsižvelgiant į tai procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. B. galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.

Vadovaujantis 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti S. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 20 d. 14.24 val. iki 2020 m. birželio 22 d. 13.30 val. (2 paras).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

S. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 56,40 eurų civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti S. B., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį adresu Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 8(41)435502. Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir šį teismo baudžiamąjį įsakymą. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti S. B., kad atlikdamas arešto bausmę jis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Išaiškinti S. B., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.