- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-63-198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Automera“
- Atsakovas
- G. M., G.
- Trečiasis asmuo
- A. Š.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 63 – 198 / 2011
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7399-452/2009 pagal ieškovo UAB „Automera“ ieškinį atsakovui G. M., trečiajam asmeniui A. Š. dėl išlaidų už automobilio nuvežimą ir saugojimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Automera“ prašė priteisti iš atsakovo G. M. 5 990,46 Lt išlaidų už automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008-08-16 iki 2009-04-17, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdydamas 2007-01-10 Transporto priemonių priverstinio nuvežimo sutartį, pasirašytą su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, iš įvykio vietos paėmė ir priverstinai nuvežė į UAB „Automera“ saugojimo aikštelę automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį G. M.. Į raginimus atsiimti automobilį ir sumokėti išlaidas atsakovas nereagavo. Teismui priėmus įsakymą, atsakovas pareiškė prieštaravimą ir nurodė, kad jis nėra automobilio savininkas, tačiau įrodymų, kad jis nėra automobilio savininkas nepateikė, todėl jis privalo atlyginti automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo 5 990,46 Lt skolos už laikotarpį nuo 2008-08-16 iki 2009-04-17, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2009-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2008-08-16 į UAB “Automera” saugojimo aikštelę buvo transportuotas ir joje saugomas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Š.. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis įregistruotas atsakovo G. M. vardu. CK 1.75 str. 1 d. numatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad automobilio pirkimo – pardavimo sandorio nebuvo įregistravę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remiantis kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.), o į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Teismo nuomone, neturi reikšmės tai, kad atsakovas nebuvo faktinis automobilio naudotojas ir valdytojas. Jam, kaip automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, tenka pareiga atlyginti automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas neišnagrinėjo reikšmingų bylos aplinkybių, tuo pažeisdamas civilinio proceso taisykles. Atsakovas nėra automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ar teisėtas valdytojas, o teisėtu valdytoju ir savininku yra A. Š.. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 57 d. ir 61 d. transporto priemonės savininku gali būti ir transporto priemonės valdytojas, jeigu jis ją valdo ir naudoja nuosavybės pagrindu. A. Š. valdė ir naudojo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis, t. y. būdamas savininku. Pagal Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintą Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (automobilio nuvežimo iš įvykio vietos metu 2008-08-16 galiojusią redakciją) 72 punktą, nebuvo nustatytas terminas įregistruoti transporto priemonės valdytojo pasikeitimą, o 73 punktu nebuvo kategoriškai įpareigotas tik atsakovas, kaip buvęs automobilio savininkas, kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl valdytojo pasikeitimo įregistravimo. Šios taisyklės imperatyviai neįpareigojo atsakovo pakeisti duomenų VĮ „Regitra“. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas vieninteliu faktu, kad VĮ „Regitra“ duomenimis ginčo automobilis registruotas atsakovo vardu, bet neįvertinta, jog tretysis asmuo A. Š. prisipažįsta esąs automobilio savininkas. Tokiu būdu, A. Š. privalo būti atsakovu šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, teismas, priteisdamas iš atsakovo 5 990,46 Lt skolos už automobilio pasaugą laikotarpiui nuo 2008-08-16 iki 2009-04-17, taikė 20 Lt tarifą už kiekvieną pasaugos parą. Tačiau pasaugos santykiai tarp atsakovo ir ieškovo šiuo atveju atsirado ne sutarties pagrindu: ieškovas ilgą laiką nesiėmė priemonių nustatyti automobilio savininko ir pranešti apie automobilio saugojimą už atlyginimą, o tik per antstolę 2009-04-17atsiuntė atsakovui pranešimą – raginimą, nors saugoti pradėjo dar 2008-08-16. Tokiu elgesiu padarė žalos automobilio savininkui ir siekė nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, todėl priteista suma turėtų būti mažinama, priteisiant ne daugiau kaip 20 Lt už mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė faktines aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės nagrinėjant bylą. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Byloje nustatyta, kad 2007-01-10 tarp ieškovo ir Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato buvo sudaryta sutartis Nr. 07-1 dėl automobilių transportavimo iš autoįvykio vietų į UAB „Automera“ automobilių saugojimo aikštelę pasaugai (b. l. 18-19). Pagal šios sutarties 1.7 punktą už transporto priemonės saugojimą ir transportavimą moka jos savininkas arba valdytojas. 2008-08-16 į UAB “Automera” saugojimo aikštelę buvo transportuotas G. M. vardu registruotas automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ten saugomas (b. l. 20). Minėtą automobilį vairavo A. Š., kuris jį vairavo neblaivus. Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Draudimas vairuoti neblaiviems įtvirtintas ir ATPK 126 straipsnyje, nes numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonė vairavimą neblaiviam. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi esant A. Š. padarytam pažeidimui, jo vairuotas automobilis galėjo būti nuvežtas į ieškovo automobilių saugojimo aikštelę. Duomenų apie tai, kad transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta pažeidžiant galiojančią tvarką, nėra.
CK 1.75 str., kuriame reglamentuojama teisinė sandorių registracija, 1 d. nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Taigi net įstatymu negali būti nustatyta visų sandorių privaloma teisinė registracija. Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47 str. 1 p.). Automobilis gali būti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. V., bylos Nr. 3K-3-448/2010 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas. Atsakovas teigia, kad automobilį jis pardavė trečiajam asmeniui A. Š., kuris yra priverstinai nuvežto automobilio savininkas ir jį vairavo. Nagrinėjamoje byloje automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas, kartu ir savininko pasikeitimas yra įrodinėjamas ne automobilio registravimo faktu, bet kitais įrodymais. O būtent: 2009-08-24 Pranešime pats tretysis asmuo A. Š. nurodo, kad jis iš G. M. pirko mašiną VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kuri už kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo priverstinai nuvežta ir saugoma UAB „Automera“ (b. l. 30); kad minėto automobilio savininkas yra A. Š. įrodo ir byloje esantis 2008-08-16 Transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktas, t. y. grafoje „Transporto priemonės savininkas (vairuojantis asmuo)“ nurodytas A. Š. (b. l. 20); be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tretysis asmuo paaiškino, jog jis (A. Š.) yra faktinis automobilio savininkas, tačiau dėl laiko stokos iki dabar šis automobilis dar nėra perregistruotas jo vardu (b. l. 41-43). Taigi esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas privalo atlyginti būtent faktinis transporto priemonės savininkas ir valdytojas.
Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidas sudaro: 364,05 Lt žyminis mokestis (b. l. 62, 77, 79), 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 29, 63). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro – 167,35 Lt (b. l. 1, 125, 126, 130). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - UAB „Automera“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Automera“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt (du tūkstančius litų) advokato pagalbos išlaidų ir 364,05 Lt (tris šimtus šešiasdešimt keturis litus 5 centus ) žyminio mokesčio atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 167,35 Lt (vieną šimtą litų ir 35 centus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.