Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. dėl nedidelės vertės A. B. turto grobimo - 20 parų arešto;pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. dėl sunkaus M. S. sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų – 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., BK 65 str. paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Priteista iš M. P. 2846,80 Lt Valstybinei ligonių kasai, 358 Lt padarytos turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo M. S. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. balandžio 12 d., apie 14 val., prie K. miesto B. g. X-o namo X buto durų, iš A. B. pagrobė 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8210", ir tuo padarė A. B. 200 Lt vertės turtinę žalą.

Be to, M. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 24 d., apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, K. mieste, prie naktinio klubo „XXX", L. g. X, dėl chuliganiškų paskatų tyčia peiliu 5 kartus smogė M. S. - vieną kartą į krūtinės kairiąją pusę, du kartus į kairįjį žastą, vieną kartą į kairįjį dilbį, vieną kartą į krūtinės ląstą, padarydamas nukentėjusiajam aklinas durtines-pjautines žaizdas krūtinės kairiosios pusės (vidurio pažasties linijoje VIII tarpšonkaulyje), kairiojo žąsto išoriniame paviršiuje, kairiame dilbyje, durtinę- pjautinę kiaurinę žaizdą krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės III tarpšonkaulyje, vidurio raktikaulio linijoje pažeidžiant kairįjį plautį tuo padarė nukentėjusiajam M. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka dėl bausmės, paskirtos už sunkų M. S. sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Apeliantas mano, jog atsižvelgiant į visas įvykio bei byloje ištirtas aplinkybes, jo atžvilgiu gali būti pripažintos LR BK 59 str. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis visiškai prisipažįsta padaręs sunkų M. S. sveikatos sutrikdymą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, o padarytą turtinę žalą M. S. šiuo metu visiškai atlygino ir dėl to nukentėjusysis jokių pretenzijų nuteistajam neturi. Be to, nuteistasis mano, jog gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Nuteistasis nurodo, jog jis nenorėjo tyčia sunkiai sužaloti M. S. , o peilį tą dieną su savimi turėjo atsitiktinai, nes ryte puošė eglutę ir ėjo į kiemą padrožti kotą, o po to pamiršo jį kišenėje. Nuteistasis taip pat nurodo, jog peilį jis išsitraukė tik tada, kai nukentėjęs M. S. pirmas sudavė smūgius ir peiliu sužeidė A. B. . Peiliu nuteistasis tik norėjo pagąsdinti. Tuo tarpu nukentėjęs M. S. savo peilį nešiojosi kasdien. Nuteistasis mano, jog jis turėjo pagrindo manyti, kad gresia realus pavojus, nes M. S. pirmas pradėjo aktyvius veiksmus, turėjo peilį ir jį panaudojo sužaloti draugą A. B. . Tačiau nuteistasis pripažįsta, jog jo veiksmai suduodant nukentėjusiajam penkis kartus į įvairias kūno vietas neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir realios grėsmės jam pačiam, todėl sutinka, kad peržengė būtinosios ginties ribas. Nuteistasis nurodo, jog buvo susijaudinęs, viskas įvyko labai greitai ir negalėjo įvertinti savo veiksmų pasekmių, todėl labai gailisi. Apeliantas nurodo, jog LR BK 62 str. numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Nuteistasis pažymi, jog jam paskirta bausmė yra artima bausmės vidurkiui, tačiau prašo atsižvelgti, kad jis supranta, kokią gyvenime klaidą padarė, yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, labai išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Be to, apeliantas teigia, jog po bausmės atlikimo dirbs ir stengsis atlyginti padarytą neturtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo M. P. gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, padarė motyvuotą išvadą dėl nuteistojo kaltės ir paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai nenustatė bei neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. jog nuteistasis prisipažino padaręs sunkų sveikatos sutrikdymą M. S. bei nuoširdžiai dėl to gailisi. Tai, jog nuteistasis nuoširdžiai gailisi, jis parodė pirmosios instancijos teismo posėdyje. Be to, jo nuoširdų gailėjimąsi rodo ir tai, jog nuteistasis nukentėjusiojo atsiprašė bei atlygino jam padarytą turtinę žalą. Visgi LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ne tik tai, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, bet ir prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką . Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 p. nurodyta, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Tuo tarpu nuteistasis M. P. esminių bylos aplinkybių, t. y. tai, jog jis kartu su A. B. jokių kebabų nebuvo užsisakę, o patys priėję išprovokavo konfliktą su nukentėjusiuoju, nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytos aplinkybės pagrįstai nepripažino nuteistojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas neturi pagrindo taikyti ir LR BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. jog kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 9 p. nurodyta, jog žala yra turtinės, fizinės ar moralinės nusikaltimo pasekmės, tiesiogiai kilusios iš nusikalstamos kaltininko veikos. Klaipėdos apygardos teismas 2006-02-14 nuosprendžiu iš M. P. priteisė 2846,80 Lt Valstybinei ligonių kasai, 358 Lt padarytos turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. S. . Tuo tarpu iš 2006-03-05 pakvitavimo aišku, jog nuteistasis atlygino nukentėjusiajam M. S. tik turtinę žalą. Atitinkamai, kaip išdėstyta anksčiau, tai vertinama kaip nuoširdus gailėjimasis, tačiau ne kaip padarytos žalos atlyginimas (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantas taip pat nurodo, jog jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažinta tai, jog veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (LR BK 59 str. 1 d. 9 p.), o atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis atlygino nusikaltimu nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė (LR BK 62 str. 2 d.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog būtinoji gintis – tai situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę ar kitas teises nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Tokiu būdu būtinas elementas šiuo atveju yra gynyba, o besiginančiojo veiksmai turi būti nukreipti prieš pavojingą kėsinimąsi. Tačiau būtinosios ginties nuostatos negali būti taikomos ginties provokacijai, t. y. tokiems veiksmams, kai asmuo tyčia provokuoja pavojingus kito asmens kėsinimosi veiksmus, siekdamas tariamos gynybos, kad padaryti žalos. Ginties provokacija negali būti vertinama pagal būtinosios ginties taisykles, nes ji sudaro vieningą tyčinio nusikaltimo planą. Tuo tarpu, kaip iš nukentėjusiojo M. S. bei liudytojų R. K. , A. P. , M. S. , L. V. bei A. B. parodymų teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, būtent nuteistasis kartu su A. B. savo įžūliais veiksmais bei žodžiais išprovokavo konfliktą su nukentėjusiuoju, todėl būtinosios ginties nuostatos nuteistajam negali būti taikomos. Tokiu būdu negali būti taikomos ir nuostatos dėl būtinosios ginties ribų peržengimo, o atitinkamai ir LR BK 62 str. 2 d. įtvirtinta galimybė skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Taip pat pažymėtina, jog LR BK 62 str. 2 d. nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, privaloma sąlyga LR BK 62 str. 2 d. nuostatų taikymui yra atsakomybę legvinančių aplinkybių buvimas kaltininko veikoje, o tokių aplinkybių konkrečiu atveju nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę (LR BK 54 str. 5 d.). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateikti nuteistąjį M. P. charakterizuojantys duomenys iš Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos (nurodyta, jog 2006-01-23 pradėjo lankyti anglų kalbos kursus, tačiau nuo 2006-02-22 jų nebelanko) bei UAB ,,XXX“ (charakterizuojamas kaip darbštus ir komunikabilus praktikantas). Tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, jau atsižvelgė į tai, jog byloje nėra itin blogai jį charakterizuojančių duomenų bei už M. S. sunkų sveikatos sutrikdymą skyrė bausmę, mažesnę negu LR BK 135 str. 2 d. sankcijos vidurkis. Tokiu būdu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir, teisėjų kolegijos nuomone, daugiau švelninti bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.