Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės H. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei H. G. dėl įsiskolinimo išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės H. G. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nustatyta, kad atsakovei H. G. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2015-12-02 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinys atsakovei H. G. dėl įsiskolinimo išieškojimo buvo patenkintas visiškai ir ieškovo naudai iš atsakovės priteista 696,59 Eur skolos, 25,22 Eur delspinigių, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 23,71 EUR bylinėjimosi išlaidų (b. l. 22-23).

Atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, jog minėtas sprendimas jos atžvilgiu yra priimtas nepagrįstai bei pažeidžiant procesines teisės normas, nes jos gyvenamuoju adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo nebuvo jai asmeniškai įteiktas (b. l. 26-29). Pasak atsakovės, teismo pranešimas buvo įteiktas jos dukrai, kuri gyvena atskirai ir turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl ribotai bendrauja su atsakove ir gauto teismo pranešimo atsakovei ji neperdavė, todėl atsakovė nesąmoningai praleido teismo nustatytą terminą atsiliepimui į ieškovo ieškinį pateikti. Tik visiškai atsitiktinai susitikus gatvėje paštininkę, ji gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimą už akių bei sužinojo apie šią civilinę bylą, todėl prarado teisę teisme pareikšti savo poziciją ir pateikti pasiaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos, tuo pagrindu šis sprendimas buvo priimtas vienašališkai, atsižvelgiant tik į ieškovo pareikštus įrodymus bei aplinkybes. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovo nurodyta 696,59 Eur skola, susidariusi už suteiktas paslaugas nuo 2010-06-01 iki 2014-01-31 nėra reali, kadangi paskaičiavimai atlikti už labai ilgą laiko tarpą ir nėra tikslūs, be to, atsakovė neneigia tos aplinkybės, kad už ieškovo teikiamas paslaugas mokėjo nereguliariai, tačiau tokio dydžio skola susidaryti negalėjo.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo nesutiko su minėtu pareiškimu (b. l. 34-38). Nurodė, kad ieškovas tiekia vandenį ir tvarko nuotekas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise nuo 1996-03-18 iki 2014-02-04 priklausė atsakovei. Įsiskolinimo 696,59 Eur sumos dydžio paskaičiavimo suvestinė buvo pateikta prie ieškinio, be to, atsakovei suvartoto geriamojo vandens kiekis buvo skaičiuojamas pagal vandens suvartojimo normas laikotarpyje nuo 2010-06-01 iki 2012-10-31 (imtinai) trims asmenims, nes tokius duomenis apie minėtame bute gyvenančius asmenis ieškovui 2004 metų gruodį perdavė namo administratorius UAB „Priemestis“, o laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2014-01-31 vandens kiekis buvo skaičiuojamas pagal vandens suvartojimo normas jau septyniems asmenims, vadovaujantis viešųjų registrų duomenimis, be to, pagal ieškovo užklausą 2012-11-08 Gyventojų registro tarnyba 2012-12-19 raštu Nr. (29) 9R-3345 „Dėl informacijos teikimo“ pateikė ieškovui duomenis apie tai, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012-01-01 (imtinai) yra deklaruoti septyni gyventojai, be to, atsakovė per dešimt kalendorinių dienų raštu neinformavo ieškovo apie pasikeitusį registruotų gyventojų skaičių bute, nors tokią pareigą jai nustato įstatymų nuostatos. Atsakovė nesielgė rūpestingai, neteikė duomenų apie bute faktiškai gyvenančių asmenų skaičių bei laiku neatsiskaitė už sunaudotą geriamąjį vandenį ir tvarkomas nuotekas, ko pasėkoje ir susidarė šis įsiskolinimas. Visi kiti atsakovės argumentai yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, t. y. tik deklaratyvaus pobūdžio, be to, atsakovė prie šio pareiškimo nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi atsakovės H. G. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (b. l. 44-47). Teismas nurodė, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, todėl teismas turėjo teisę šioje civilinėje byloje priimti sprendimą už akių. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pavirtinančių, kad jos dukra gyvena atskirai (pažymų apie deklaruotas gyvenamąsias vietas, nekilnojamojo turto išrašus ar kt.), be to, atsakovė taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog ji buvo informavusi atsakovą apie jos pasikeitusią faktinę gyvenamąją vietą ar deklaruotą gyvenamąją vietą (LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str., 5 str. 1 d. 1 p. ; LR CPK 29 str.; LR CK 2.15 str., 4.262 str.; LR CPK 176 str. - 179 str.). Pažymėjo ir tai, kad atsakovui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai yra nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu, t. y. atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas, nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Atsakovės nurodyti argumentai dėl netinkamo skolos paskaičiavimo yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, tik deklaratyvaus pobūdžio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė H. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-46315-599/2015 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (b. l. 50-54). Nurodė šiuos atskirojo skundo argumentus:

Procesinių dokumentų įteikimas kartu gyvenantiems ir priešingų interesų bylos baigtimi neturintiems asmenims yra laikomas išimtimi iš taisyklės, kai nepavyksta teismo procesinių dokumentų įteikti asmeniui, kuriam jį siekiama įteikti asmeniškai. Teismas neįvertino, jog atsakovės dukra teismo procesinius dokumentus priėmė atsitiktinai sutikusi paštininkę, nors realiai kartu su atsakove negyvena. Teismas taip pat neatsižvelgė į dukters asmenines problemas dėl alkoholio vartojimo ir gebėjimą perduoti procesinius dokumentus atsakovei;Dėl netinkamo įteikimo, atsakovė praleido terminą pateikti atsiliepimui, todėl jai buvo apribota teisė pateikti atsikirtimus į ieškovo pateiktus argumentus. Atsakovė prarado galimybę teisme ginčyti realybės neatitinkančius skolos dydžius, kuriuos teisingais teismas pripažino, remdamasis vien ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktais skaičiavimais. Be to, ieškovo pateikti įrodymai buvo vertinti neatlikus išsamaus jų vertinimo ir neatsižvelgus į faktines aplinkybes, kurios iš esmės keičia skolos dydį. Teismas faktiškai bute gyvenančių asmenų skaičių padidino savavališkai, neužklausdamas atsakovės, kuriai ginčijamu laikotarpiu priklausė butas. Duomenys iš Gyventojų registro tarnybos neatitinka faktiškai gyvenančių asmenų skaičiaus bute, todėl ieškovas galėjo kreiptis į administratorių, kuris būtų paaiškinęs realią situaciją;Tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė paslaugų sutartis dėl delspinigių mokėjimo, todėl teismo išaiškinimai dėl konkliudentinių veiksmų tapatinimo su rašytine sutartimi dėl delspinigių paskaičiavimo yra netaikytini. Delspinigiams atsirasti būtina rašytinė sandorio forma.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-27 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti (b. l. 57-65). Nurodė šiuos atsikirtimus į atskirąjį skundą:

Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jos dukra, kuriai buvo įteikti procesiniai dokumentai, gyvena atskirai nuo atsakovės. Atsakovės teiginius, kad dukra nebuvo suinteresuota perduoti teismo procesinius dokumentus, paneigia jau vien aplinkybė, kad šiuos dokumentus dukra pasiėmė pasirašytinai;Atsakovės skolos susidarymo faktą ir pagrįstumą įrodo į bylą pateikta vandens suvartojimo ir įmokų suvestinė, iš kurios aiškiai matyti, kad atsakovei suvartoto geriamojo vandens kiekis buvo skaičiuojamas pagal vandens suvartojimo normas – nuo 2010-06-01 iki2012-10-31 suvartotas vandens kiekis buvo skaičiuojamas trims asmenims, o nuo 2012-11-01 iki 2014-01-31 septyniems asmenims vadovaujantis viešųjų registrų duomenimis;Atsakovė nenurodė jokių svarių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes, dėl ko ieškinys būtų nepagrįstas, t.y. nepaneigė skolos egzistavimo fakto ir neįrodė, kad buvo atsiskaičiusi už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, ar kad yra kitos aplinkybės, dėl kurių nėra atsakovės prievolės apmokėti susidariusią skolą;Delspinigiai, kuriuos ginčija atsakovė, pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi sąskaitos už paslaugą mokėjimo terminas. Šiuo atveju ieškovas delspinigius skaičiavo pagal įstatymą dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu už akių ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei H. G. dėl įsiskolinimo išieškojimo patenkintas visiškai ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 696,59 Eur skolos, 25,22 Eur delspinigių, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 23,71 EUR bylinėjimosi išlaidų (b. l. 22-23).

Atsakovė H. G. pateikė prašymą dėl 2015-12-02 sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, jog minėtas sprendimas jos atžvilgiu yra priimtas nepagrįstai bei pažeidžiant procesines teisės normas, nes pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo nebuvo jai asmeniškai įteiktas (b. l. 26-29). Pasak atsakovės, ieškovo nurodyta 696,59 Eur skola, susidariusi už suteiktas paslaugas nuo 2010-06-01 iki 2014-01-31 nėra reali, kadangi paskaičiavimai atlikti už labai ilgą laiko tarpą ir nėra tikslūs, be to, atsakovė neneigia tos aplinkybės, kad už ieškovo teikiamas paslaugas mokėjo nereguliariai, tačiau tokio dydžio skola susidaryti negalėjo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi atsakovės H. G. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (b. l. 44-47). Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pavirtinančių, kad jos dukra gyvena atskirai, be to, atsakovė taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog ji buvo informavusi atsakovą apie jos pasikeitusią faktinę gyvenamąją vietą ar deklaruotą gyvenamąją vietą. Pasak teismo, atsakovės nurodyti argumentai dėl netinkamo skolos paskaičiavimo yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 287 straipsniu, yra numatyta galimybė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, kreiptis dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Šalis, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių atsiliepimo nepateikimą svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (CPK 287 straipsnio 2 dalis).

Nesutikdama sus pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė skunde nurodė, kad procesinių dokumentų įteikimas kartu gyvenantiems ir priešingų interesų bylos baigtimi neturintiems asmenims yra laikomas išimtimi iš taisyklės, kai nepavyksta teismo procesinių dokumentų įteikti asmeniui, kuriam jį siekiama įteikti asmeniškai. Teismas neįvertino, jog atsakovės dukra teismo procesinius dokumentus priėmė atsitiktinai sutikusi paštininkę, nors realiai kartu su atsakove negyvena, be to, ji turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir tai veikia jos gebėjimą perduoti procesinius dokumentus atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei H. G. buvo išsiųsti jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 20). Iš byloje esančios procesinių dokumentų įteikimo pažymos matyti, kad minėti teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovės dukrai (b. l. 21). Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Vadinasi, nors procesiniai dokumentai nėra įteikiami asmeniškai adresatui, toks įteikimas laikomas tinkamu ir pagal procesinius teisinius padarinius prilyginamas jų įteikimui asmeniškai adresatui. Dokumentą priėmęs asmuo privalo jį perduoti adresatui, tačiau jam nenumatyta pareiga informuoti apie tai teismą, pateikiant dokumentų perdavimo faktą patvirtinančius įrodymus (CPK 123 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju atsakovės dukra yra tinkamas subjektas priimti korespondenciją; duomenų, kad ji turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, byloje nėra. Nei skunde, nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nepateikė įrodymų, jog dukra gyvena ne kartu su ja, taip pat niekaip nepagrindė aplinkybės, jog dokumentą pristatantis asmuo net nebuvo jos gyvenamosios vietos adresu, o tiesiog gatvėje perdavė jai skirtus procesinius dokumentus jos dukrai (CPK 178 straipsnis).

Apeliante skunde nurodė, jog priimant sprendimą buvo remtasi tik ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktais įrodymais, kurie buvo vertinti neatlikus išsamaus jų vertinimo ir neatsižvelgus į faktines aplinkybes, kurios iš esmės keičia skolos dydį. Pasak apeliantės, teismas faktiškai bute gyvenančių asmenų skaičių padidino savavališkai, neužklausdamas atsakovės, kuriai ginčijamu laikotarpiu priklausė butas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovo pateiktais įrodymais: atsakovei priklausančio buto vandens suvartojimo ir įmokų lentele, delspinigių skaičiuote ir kt. (b. l. 14-15). Skunde apeliantė ginčija suvartoto vandens skaičiavimą, teigdama, jog teismas faktiškai bute gyvenančių asmenų skaičių padidino savavališkai, neužklausdamas atsakovės, kuriai ginčijamu laikotarpiu priklausė butas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei suvartoto geriamojo vandens kiekis buvo skaičiuojamas pagal vandens suvartojimo normas – nuo 2010-06-01 iki 2012-10-31 suvartotas vandens kiekis buvo skaičiuojamas trims asmenims, o nuo 2012-11-01 iki 2014-01-31 septyniems asmenims. Skaičiavimas atliktas vadovaujantis viešųjų registrų duomenimis, pagal ieškovo 2012-11-08 užklausą Gyventojų registro tarnybai, kuri 2012-12-19 rašte Nr. (29)9R-3345 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog adresu Linksmoji g. 73-109A, Vilniuje, nuo 2012-01-01 yra deklaruoti septyni gyventojai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Apeliantės argumentas, jog dėl gyventojų skaičiaus ieškovas privalėjo pasikreipti į namo administratorių, yra nepagrįstas, nes būtent atsakovė, kaip geriamojo vandens vartotoja, pasikeitus gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičiui, privalo apie tai raštu informuoti vandens tiekėją (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 9.8 punktas).

Pasak apeliantės, tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė paslaugų sutartis dėl delspinigių mokėjimo, todėl teismo išaiškinimai dėl konkliudentinių veiksmų tapatinimo su rašytine sutartimi dėl delspinigių paskaičiavimo yra netaikytini. Teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

Pažymėtina, kad CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, jog delspinigiais yra laikomos netesybos, kurios gali atsirasti įstatymų bei sutarties pagrindu. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ bei Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 71 punkte numatyta, jog vartotojui per teisės aktuose ar sutartyje nustatytą terminą neatsiskaičius su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas paslaugas, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos skaičiuojami Lietuvos respublikos įstatyme „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustatyto dydžio delspinigiai. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant vartotojo įsiskolinimui už patiektą energiją, delspinigiai vartotojui turi būti skaičiuojami, nors tarp vartotojo ir energijos tiekėjo sudarytoje (nesudarytoje) energijos tiekimo sutartyje delspinigiai ir nėra tiesiogiai numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004 ir kt.). Apeliacinio teismo nuomone, šis išaiškinimas turėtų būti taikomas esant vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo santykiams.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių savo atsikirtimus patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė ir su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės pateiktą atskirąjį skundą. Konstatuotina, jog byloje iš esmės yra pateikti tik ieškovo įrodymai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.