- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-09-02
- Bylos Nr.
- 1-2679-843/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00288-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2013 m. sausio 30 d., apie 21:30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), priėjo prie L. K. ir abiem rankomis ją pastūmė, po ko ji nukrito ant fotelio, jai atsikėlus jis paėmęs ją už drabužių ties krūtine numetė ant lovos ir atsisėdęs ant jos sudavė jai ne mažiau 5 smūgių į krūtinę, po ko pradėjo ją smaugti, tuo sukeldamas L. K. fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais J. K. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
J. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad paskutinis dalykas, kurį jis prisimena iš 2013-01-30, apie 20.00 val., tai, kad gėrė vyną namuose vienas. Daugiau jokių įvykių iš tos dienos vakaro jis neprisimena. Tai, kas nurodyta įtarime, jis pripažįsta, tai galėjo būti. Dėl įvykio gailisi, motinos atsiprašys, daugiau negers (b. l. 20).
Nukentėjusiosios L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2013-01-30, apie 13.00 val., jos sūnus J. K. nuėjo į vaistinę nupirkti jai tablečių ir ji matė, kaip parnešė 4 butelius vyno. Po to jis su sūnumi išėjo į parduotuvę. Grįžęs užmigo. Atsikėlęs nuėjo į virtuvę. Ji įtaria, kad sūnus su jos vyru A. K. gėrė dieną atsineštą vyną. Ji tuomet buvo kitame kambaryje. Ji norėjo išeiti į lauką, nuėjo į virtuvę paimti batų. Virtuvėje Jurij be jokios priežasties ją pradėjo stumdyti. Pastūmė vieną kartą, ji nenukrito, bet pajuto fizinį skausmą. Ji nubėgo į kitą kambarį prie lauko durų. Ji jau norėjo išeiti, bet priėjo jos sūnus ir pastūmė ją, ji nukrito ant fotelio. Jai atsistojus Jurij suėmė ją už drabužių ir numetė ant lovos, tada jis abejomis rankomis ne mažiau penkių kartų sudavė jai į krūtinę. Tuo metu jis buvo ant jos atsisėdęs. Po to pradėjo ją smaugti, kuria ranka ji neatsimena. Tada ji koja spirtelėjo jam į pilvą, taip jį nustūmė nuo savęs. Jurij nukrito ant žemės. Ji atsistojo ir pradėjo daužyti į sieną. Išgirdęs iš karto atbėgo jos sūnėnas A. K. ir ji kartu su juo išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Daugiau Jurij jos nemušė. Taip nutiko pirmą kartą. Atvažiavusi policija Jurijų išsivežė. Nuo patirtų smūgių ji patyrė fizinį skausmą, bet mėlynių neliko, todėl į teismo medicinos institutą dėl padarytų sužalojimų ji nesikreipė (b. l. 11).
Liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2013-01-30 jis su sūnumi J. K. išgėrė butelį vyno ir jis atsigulė į lovą virtuvėje. Kas vyko tarp Lidijos ir Jurijaus, jis nieko nežino ir negirdėjo jokio konflikto. Jis stipriai miegojo, todėl apie įvykį nieko papasakoti negali (b. l. 12).
Liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2013-01-30, vakare, apie 21.00 val., jis buvo namuose ir išgirdo, kaip jo teta Lidija daužo į sieną, o pagal jų susitarimą tai reiškia, kad tetą skriaudžia arba jos vyras Anton, arba sūnus Jurij ir jai reikia pagalbos. Jis iš karto atbėgo. Užėjęs į namus jis pamatė susijaudinusią tetą Lidiją ir Jurijų, kuris, atsisėdo ant lovos ir apsimetė, kad viskas gerai. Jis su teta išėjo į lauką, teta iškvietė policiją. Tuo metu Jurijus pabėgo iš namų. Policija atvažiavusi Jurijaus nerado, išvažiavo. Išvažiavus policijai Jurijus grįžo. Jis buvo girtas ir sakė, kad pinigų vynui jam davė tėvas Anton. Netrukus policija grįžo ir išsivežė Jurijų į komisariatą. Jurijus su tėvu dažnai geria (b. l. 13).
2013 m. sausio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nustatyta, kad J. K., būdamas neblaivus, smaugė savo motiną, mušė kumščiais į krūtinę (b. l. 6-7).
J. K. blaivumo patikrinimo Nr. 9485 rezultatais, patvirtinančiais, kad 2013 m. sausio 30 d., 22:42 val., jam nustatytas 3.37 ‰ girtumas (b. l. 25).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, abiem rankomis pastūmė savo motiną L. K., po ko ji nukrito ant fotelio, o jai atsikėlus paėmęs ją už drabužių ties krūtine numetė ant lovos ir atsisėdęs ant jos sudavė jai ne mažiau 5 smūgių į krūtinę, po ko pradėjo ją smaugti tuo sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamojo J. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau prašo sumažinti paskirtą bausmę (b. l. 37).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš savo senyvo amžiaus motiną), kaltinamojo J. K. asmenybę (praeityje neteistas, du kartus baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, nedirba), nustatytas jo atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)) aplinkybes. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas vienerių metų bausmės laikotarpis šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokurorės siūlomi įpareigojimai laisvės apribojimo bausmės metu neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu. Šis baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patraukto J. K. teisinę padėtį, todėl remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi turi grįžtamąją galią, t. y. taikytinas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo.
Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu J. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013 m. sausio 30 d., 21:30 val., iki 2013 m. sausio 31 d., 17:00 val. (1 para) (b. l. 15, 21), vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 23) – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant per laisvės apribojimo taikymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo taikymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. sausio 31 d. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.